Neteisminis taikinamasis tarpininkavimas (mediacija) – sritis, kuriai teisės specialistai prog-nozuoja perspektyvią ateitį. Šis ginčų sprendimo būdas turėtų sumažinti bylų skaičių teismuose ir suteikti žmonėms galimybę išsiskirti ar pasidalyti turtą, išspręsti daugybę kitų problemų be pykčio. „Antrinę teisinę pagalbą gaunantys asmenys mediatoriaus paslaugomis gali naudotis nemokamai, tačiau nuo 2019 m. neteisminis taikinamasis tarpininkavimas bus privalomas visiems šeimos bylose“, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.

Tad kas yra mediacija ir kuo ji gali būti naudinga žmonėms sprendžiant konfliktus? Dažnam gyvenime pasitaiko įsivelti į konfliktus, o sprendimus ne visuomet pavyksta priimti be teismo. Tokiu atveju nemažai šalies gyventojų pasinaudoja valstybės garantuojama teisine pagalba, gaudami advokato paslaugas, kurias apmoka valstybė. Teismas priima sprendimą, tačiau jo sulaukę žmonės ne visada būna patenkinti – lieka nuoskaudų, daug pykčio, nutrūksta ryšiai. Ypač emocionalios ir morališkai sudėtingos būna šeimos bylos – kaip pasidalyti turtą, kas globos vaikus ir pan. Tokiais atvejais aistros kunkuliuoja, sunku susitarti ir priimti visoms ginčo pusėms priimtinus sprendimus. Ar yra išeitis? Taip. Tai gali būti neteisminis taikinamasis tarpininkavimas (mediacija), kurio esmė yra taikus civilinių ginčų sprendimo būdas, vykdomas tarpininkaujant trečiam nešališkam asmeniui – mediatoriui. Neteisminė mediacija taikoma, kol ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme.

„Esame įsitikinę, kad mediacija paspartins ginčų sprendimo procesą. Žmonės turi žinoti, kad, nepavykus taikiai susitarti, jie galės bylą spręsti teisme, tačiau turime didžiulę viltį, kad žmonės norės ieškoti taikaus ginčo sprendimo būdo“, – sako A.Banevičienė.

Užsienio šalių praktika rodo, kad toks būdas, kai šalys ginčą sprendžia taikiai iki teismo, yra populiarus ir naudingas visoms pusėms. Pirmiausia, itin sumažėja darbo teismams, ginčai sprendžiami greičiau negu teisme, patiriama mažiau išlaidų, be to, šalys ne tik objektyviau įvertina savo reikalavimus, bet ir geranoriškai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Ir dar labai svarbu, kad artimieji nelieka amžini priešai, o tai ypač aktualu nagrinėjant šeimos bylas.

„Dabar žmonėms, kurie gauna antrinę teisinę pagalbą, pasinaudoti mediatoriaus paslaugomis turi pasiūlyti advokatai. Šiemet Seime priimtos įstatymo pataisos nuo 2019 m. leis asmenims tiesiogiai kreiptis į tarnybą dėl mediacijos paslaugų. Žinoma, daug priklauso nuo mediatorių profesionalumo. Noriu tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje jų turime labai aukštos kvalifikacijos“, – sako A.Banevičienė.

Lietuvos Respublikos Seimas Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą priėmė dar 2008-aisiais, tačiau iki šiol jis aktyviau buvo taikomas teisminėje mediacijoje. Šią vasarą Lietuvos Respublikos Seimo priimtos įstatymo pataisos, įsigaliosiančios nuo 2019 m. sausio 1 d., įtvirtins mediacijos naudojimą šeimos bylose privalomai.

„Kaip ir sakiau, kol kas neteisminiu tarpininkavimu nemokamai gali naudotis tik tie asmenys, kuriems teikiama antrinė teisinė pagalba. Kaip realiai vyksta šis procesas dabar? Kol kas mediatoriai skiriami per advokatus – paskirtas antrinę teisinę pagalbą teikti advokatas įvertina, ar tos bylos atveju tikslinga kviesti į pagalbą mediatorių. Apie tokį savo sprendimą advokatas informuoja tarnybą ir pateikia abiejų ginčo šalių sutikimą pasinaudoti mediacija. Tuomet yra paskiriamas mediatorius, kuris toliau ir dirba su ginčo šalimis. Jeigu pasitelkus mediaciją pavyksta sudaryti taikos sutartį, ją supaprastinta tvarka patvirtina teismas. Jeigu mediatorių padedamos ginčo šalys neranda taikos sprendimų, jos pratęsia bendravimą su advokatais ir ginčą sprendžia jau teisme“, – sako A.Banevičienė.

Mediatoriui, kuriam tenka dirbti su konfliktuojančiomis šalimis, keliami dideli reikalavimai – asmuo, teikiantis mediacijos paslaugas, privalo būti nešališkas, kantrus, profesionalus, nepriklausomas, prisiimantis atsakomybę už savo veiksmus. Jis taip pat turi gebėti analizuoti ir bendrinti informaciją, pažinti žmogaus elgesį, išmanyti neverbalinę komunikaciją, turėti psichologijos žinių. Visa tai padeda mediatoriui pasirinkti, koks tarpininkavimo metodas vienam ar kitam žmogui labiausiai tinka, kad jis nusiteiktų dialogui, konstruktyviai vertintų situaciją ir geranoriškai siektų taikaus sprendimo.

Svarbiausia, anot Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės dr. A.Banevičienės, kad visi suprastų, jog mediacijos esmė yra ta, kad ginčo sprendimo priėmimo teisė priklauso pačioms šalims, mediatorius tik padeda joms sutarti, tačiau pats nepriima jokio sprendimo. Be to, Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme yra įtvirtintas mediacijos konfidencialumo principas. Vadinasi, ginčo šalys bei mediatoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją.