Vilniaus apygardos teismas (VAT) paskelbė nuosprendį byloje dėl kontrabanda iš Tadžikistano į Lietuvą gabento heroino. Teismas mano, kad kaltinamųjų, kurie dabar stojo prieš teismą, kaltės dėl kontrabandos įrodyti nepavyko, asmenys nubausti už didelio kiekio narkotikų laikymą.

Šios bylos pradžia siekia 2013-ųjų rudenį ir yra apipinta skandalais. Net dviejų įtariamųjų bylos yra išskirtos į atskiras ir bus nagrinėjamos vėliau. Vienoje jų įtarimai buvo pateikti Magdalenai Aleksandravičiūtei, bet byla išskirta šiai moteriai susirgus. O štai kita byla – iš viso neaišku, ar bus nagrinėjama, nes įtariamasis Tadžikijos pilietis Komildžanas Umarovas mielaširdingų teisėjų buvo paleistas į laisvę ir sėkmingai dingo iš Lietuvos.

Taigi, grįžkime į 2013-uosius.Tais metais pareigūnai, išanalizavę su narkotinių medžiagų platinimu susijusią informaciją, pradėjo domėtis dviejų tadžikų, kurie Kauno turguje įsigydavo naudotus automobilius, o vėliau juos gabendavo į NVS šalis, veikla. Vyrai reguliariai – kartą per mėnesį – atvykdavo į Lietuvą neva pirkti automobilių. Pradėjus atidžiai stebėti, kuo gi iš tikrųjų užsiima į mūsų šalį atvykę pietiečiai, paaiškėjo, kad Lietuvoje Tadžikistano piliečiai bendraudavo su policijai gerai žinomais narkotikų platintojais čigonais. Kriminalinė žvalgyba nustatė, kad tadžikai į Lietuvą atgabena heroiną. Pareigūnams pavyko gauti ne tik nuskalstamą veiką patvirtinančių duomenų, bet ir išsiaiškinti, kokiu būdu kvaišalus prekeiviai atgabena į Lietuvą. Pasirodo, narkotikai būdavo vežami automobiliuose sumaniai įrengtose slėptuvėse. Į Lietuvą atvežtas heroinas būdavo parduodamas sostinės čigonų taboro narkotikų prekeiviams.

Stebimi pareigūnų

Lapkričio 19-ąją pareigūnai, besiklausydami įtariamųjų pokalbių ir sekdami jų susirašinėjimą, sužinojo, kad Rustamas Kosimovas ir Komildžanas Umarovas Vilniuje prie „Maksimos“ prekybos centro Liepkalnio ir Minsko gatvių sankryžoje susitiks su Romu Aleksandravičiumi. Šis apie susitikimą dar informavo ir savo motiną Magdaleną Aleksandravičiūtę. Pareigūnai stebėjo tadžikų ir čigonų susitikimą, kuris įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, ir toliau klausėsi jų pokalbių. Girdėjo, kaip tadžikai telefonu užsisakė kambarį nakvynei Kaune, kaip skambino Romo sugyventinei Radai Stankevičiūtei ir prašė jos pinigų. Tiek Rada, kuri jau buvo teista už narkotikų laikymą 6 metams nelaisvės, tiek kiti čigonai policijai buvo žinomi kaip narkotikų prekeiviai ir kurjeriai.

Prieš išvažiuodami į Kauną tadžikai buvo užsukę pas Radą ir pareigūnai nusprendė, kad ji jiems sumokėjo už narkotikų partiją.

Po pietų tadžikai išvažiavo į Kauną. Čia K. Umarovas išsikeitė 50 000 litų (14 492 eurų) į dolerius. Kitą dieną tadžikai Romui Aleksandravičiui apie 13 valandą pasiuntė žinutę, kad jų susitikimas – „pietūs“, kaip rašoma informacijoje, – perkeliami iš 14 į 15 valandą. Maždaug tuo metu Romui paskambina ir M. Aleksandravičiūtė. Jis ją informuoja, kad „laukia mergaitės iš mokyklos ir kad pietaus trečią valandą“.

Tačiau pietūs, o tiksliau susitikimas, neįvyko. Nesulaukęs tiekėjų Romas apie tai informavo Magdaleną ir pažadėjo, kad rytoj jis pats išsiaiškins, kur dingo tadžikai.

10 kilogramų heroino

O tadžikai tuo metu jau sėdėjo policijos automobilyje su antrankiais. Organizuoto nusikalstamumo tyrimo pareigūnai, pasitelkę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių valdybos ir Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos pareigūnus, surengė įtariamųjų sulaikymo operaciją. Įtariamųjų pareigūnai laukė greitkelyje Vilniaus–Kaunas. Policijos patruliai sustabdė „Renault“ ir „Mercedes-Benz“ automobilius neva eiliniam dokumentų patikrinimui ties prekybos centru „Maxima bazė“. Automobiliams sustojus privažiavo operatyvininkų automobilis. Tadžikus pareigūnai suguldė ant žemės, surakino antrankiais ir ėmėsi automobilių kratų.

Išardžius automobilio „Mersedes Benz“ daiktadėžę ir ją išėmus, vidinėje ertmėje rasti trys permatomi polietileniniai maišai, apsukti permatoma lipnia juosta, su šviesios spalvos milteliais viduje. Automobilio galinėje dalyje, už porankio rastos svarstyklės, įvyniotos į baltos spalvos maišelį, ant galinės automobilio sėdynės – juodas metalinis kastuvėlis su žemių likučiais, įdėtas į juodos spalvos medžiaginę kuprinę.

Po operacijos išplatintame policijos pranešime buvo rašoma, kad pareigūnai automobilyje surado 3 kilogramus heroino. Vėliau ekspertai patikslino šį skaičių. Jau teisme buvo nustatyta, kad automobilyje tadžikai vežėsi 843,418 gramus gryno heroino.

Kitame automobilyje pareigūnai rado 100 000 dolerių.

Tas kastuvėlis irgi sudomino pareigūnus. Jie suprato, kad vyrai kažkur bus užkasę daugiau narkotikų. Vakarop veiksmas persikėlė į Kauną, Estų gatvėje esantį namą, kuriame ne kartą nakvojo automobilių prekiautojai. Namo šeimininkė pareigūnams papasakojo, kad ji vieną kambarį šiame name nuomoja iš Tadžikijos verslo reikalais atvykstančiam R. Kosimovui. Vėliau kartu su juo kambarį nuomotis pradėjo ir kitas tadžikas, kurį moteris žinojo kaip Kamilą. Prieš savaitę namo šeimininkė šlavinėdama aplink namą, po laiptais pastebėjo iškeltą šaligatvio plytelę, lyg iš apačios ją būtų iškėlęs besirausiantis kurmis. Moteris parodė policininkams tą vietą. Pareigūnai kaip mat pasikrapštė kastuvėliu ir duobėje apie 10-15 cm gylyje rado 2 polietileninius maišelius su šviesios spalvos milteliais – granulėmis. Toliau, pakasus rastas plastikinis pailgas kibirėlis kuriame buvo dar 7 polietileniniai maišeliai.

Apžiūrėjus kiemą rasta dar viena slėptuvė. Joje buvo dar 3 panašūs paketai. Prie namo rasti užkasti 7 kilogramai heroino. Tad tos dienos pareigūnų radiniai buvo rekordiniai – 10 kilogramų heroino, kurio vertė „juodojoje rinkoje“ galėjo siekti 4 mln. litų. Per pastaruosius metus tai buvo viena didžiausių sulaikytų narkotikų partijų. Po šios operacijos pareigūnai džiaugėsi, kad uždarytas vienas pagrindinių narkotikų įvežimo į Lietuvą kanalų.

Įtariamieji – už grotų

Kadangi ant narkotikų paketų buvo rasti abiejų tadžikų rankų pirštų atspaudai, tai vyrams spyriotis, kad narkotikai ne jų nebuvo prasmės. R. Kosimovas pripažino, kad apie 3 kilogramus heroino jis už 15 000 dolerių nusipirko Rusijoje. Į Lietuvą įvažiavo pro Medininkų pasienio postą prisirišęs narkotikus prie kojų ir liemens. Juos atsivežė į Kauną, tačiau niekas jų nepirko, tad buvo nusprendęs juos išvežti atgal į Rusiją. O su čigonais susitikinėjo ne norėdamas jiems parduoti narkotikus, o dėl automobilių pardavimo.

Panašiai ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo ir K. Umarovas. Jis neneigė, kad bendravo su Romu Aleksandravičiumi, kurį vadino Stiopa, bet jų bendravimas buvo tik dėl automobilių, o apie narkotikus nebuvo jokios kalbos. Su Stiopa susipažino Kauno automobilių turguje ir yra iš jo keletą kartų pirkęs automobilius. Kelis kartus verslo reikalais su juo buvo susitikęs ir Vilniuje.

Teismas po policininkų operacijos R. Kasimovą leido suimti 3, o K. Umarovą – 2 mėnesiams.

Prasidėjo ikiteisminis tyrimas, kurio metu kilo nemenkas skandalas.

Dingo iš Lietuvos

Neretai Lietuvos kriminalistai, operatyviniai darbuotojai ir prokurorai paburnoja prieš ikiteisminio tyrimo teisėjus, paleidžiančius į laisvę sunkiais nusikaltimais įtariamus nusikaltėlius: narkotikų platintojus, prekeivius žmonėmis, žagintojus ar sukčiavusiuosius itin stambiu mastu. „Mūsų žmonės padeda daug pastangų, bandydami užkirsti kelią nusikaltimams, sugauti nusikaltėlius ir prikirpti jiems uodegas. Nuvogdami nuo savo šeimų laisvadienius, dienomis ir naktimis seka nusikaltėlius, renka įrodymus, rengia operacijas ir sėdi pasalose, kol galų gale su įkalčiais juos sulaiko. O mūsų teisėjai lengva ranka jiems skiria švelnias kardomąsias priemones – tarkim, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ar registruotis policijoje. Žodžiu, palieka juos laisvėje, – piktinosi ne vienas kalbintas kriminalistas. – O nusikaltėliams to tik ir reikia. Vieni jų pasislepia – paskui tenka padėti daug pastangų, kol juos vėl nutveriame ir išleisti toms paieškoms papildomai lėšų. Kiti nusikaltėliai ima bauginti ir persekioti savo aukas, taip bandydami priversti jas pakeisti parodymus savo naudai“.

Kardomasias priemones skiriantiems teisėjams kartais įtariamasis atrodo rimtas žmogus – bent taip vėliau jie argumentuoja savo nutartis. Girdi, jis mokosi, turi gyvenamąją vietą, šeimą – toks niekur nesislėps ir vykdys visus įpareigojimus. Tačiau, kaip rodo praktika, stambūs nusikaltėliai moka apsimesti nekaltais avinėliais, sugeba įtikinti teisėjus, jog jie nepadarę sunkaus nusikaltimo, kokiu jie kaltinami – na, gal tik buvę ne laiku ir ne vietoje, tad ikiteisminio tyrimo metu gali likti laisvėje. Deja, ne vienas toks „avinėlis“ dingsta lyg į vandenį.

Taip atsitiko ir su vienu narkotikų prekeiviu iš Tadžikistano. K. Umarovas buvo suimtas dviem mėnesiams, sausio 20 dieną teismas suėmimo terminą pratęsė dar 2 mėnesiams, bet įtariamojo advokatas šią nutartį apskundė. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Kisielius skundą patenkino ir vasario pradžioje įtariamąjį paleido laisvėn. Tai sužinojęs ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Nerijus Puškorius tuoj pat Vilniaus apylinkės teismo paprašė K. Umarovui skirti 6 mėnesių namų areštą. Prokuroro prašymas buvo patenkintas. Paleistas į laisvę įtariamasis užsienietis išsinuomojo butą Vilniuje. Šis butas buvo gerai žinomas policijai ir prostitučių mėgėjams – jis nuomojamas parai, dienai, kelioms valandoms. Butas Rygos gatvėje priklauso labai gerai sostinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybai žinomam vyrui, kuris net buvo nuteistas už tai, kad į prostituciją įtraukė keturias nepilnametes bei vieną pilnametę ir pelnėsi iš to. Įtariama, kad šis pramogų elitą aprūpindavo kokainu. Bet šį kartą kalba ne apie prostitutes, o apie K. Umarovą.

Pagal teismo skirtas kardomasias priemones K. Umarovui iš namų buvo galima išeiti tik dviems valandoms ir kiekvieną dieną registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Taip pat jis privalėjo pasirašyti, jog neišvyks iš šalies, buvo paimti jo asmens dokumentai. Tačiau kovo 3-osios vakarą sostinės policijos pareigūnai K. Umarovo jau neberado nuomojamame bute Rygos gatvėje. Kitą rytą jis neatvyko ir į policiją atsižymėti. Įtarę, kad nusikaltėlis dingo iš Lietuvos, pareigūnai paskelbė jo paiešką.

Kilus triukšmui dėl K. Umarovo paleidimo, Nacionalinė teismų administracija pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas suimtojo skundą patenkino vadovaudamasis pateiktais dokumentais.

Po šio atvejo prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui pateikė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kad neskundžiamus sprendimus dėl asmenų suėmimo turėtų priimti ne vienas teisėjas, o trijų teisėjų kolegija.

„Netoleruotina, kai teisėjas lengva ranka gali savo galutiniu ir neskundžiamu sprendimu suimti nekaltą arba paleisti pavojingą asmenį į laisvę. Tokie svarbūs sprendimai turi būti priimami tik labai gerai įvertinus pasekmes žmogaus teisėms, visuomenės saugumui, valstybės interesams ir prestižui. Teismų sprendimai turi būti teisingi, žmonėms suprantami ir nekeliantys jokių abejonių dėl objektyvumo ir skaidrumo“, – pabrėžė valstybės vadovė.

O K. Umarovas dingo iš Lietuvos be pėdsakų. Jo byla buvo išskirta į atskirą ir laukia savo eilės.

Dar trys įtariamieji

Dabar vėl sugrįžkime prie pareigūnų stebimų čigonų. 2014 metų gegužės 9-osios naktį Vilniuje, Savanorių prospekte, buvo sustabdytas automobilis „Mercedes-Benz“ su Prancūzijos valstybiniais numeriais. Jį vairavo jau mūsų pažįstamas Romas Aleksandravičius, kartu vyko Rada Stankevičiūtė.

Vos pareigūnai sustabdė automobilį ir atsidarė dureles, iš jo iššoko R. Stankevičiūtė. Bandydama sprukti ji ant žemės numetė savo rankinę. Taip moteris bandė atsikratyti įkalčiais – moters rankinėje rasta ir paimta apie 120 gramų narkotikų.

Sulaikytų čigonų gyvenamojoje vietoje atliktų kratų metu aptikta dar apie 3,5 kilogramo heroino, o bute pas M. Aleksandravičiūtę – apie 800 gramų heroino, šaunamasis ginklas, šaudmenys. Šaudmenys buvo rasti ir maišelyje, kuris gulėjo Rados miegamajame.

Kaltinamoji susirgo

Užbaigus ikiteisminį tyrimą R. Kosimovo, R. Stankevičiūtės, R. Aleksandravičiaus ir M. Aleksandravičiūtės byla iškeliavo į Vilniaus apygardos teismą. Pagrindinis kaltinimas – neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Pagal Sveikatos apsaugos ministro nutarimą heroino kiekis laikytinas dideliu, jei jis viršija 10 gramų. Šioje byloje – heroino buvo keli kilogramai. Už tokių medžiagų didelio kieko laikymą numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

Pradėjus nagrinėti bylą buvo paskelbtas kaltinamasis aktas, kituose posėdžiuose teismui liudijo narkotikų kontrabandos išaiškinimo operacijoje dalyvavęs policijos pareigūnas bei moteris, kuri Kaune tadžikams išnuomojo namą. O po to bylos nagrinėjimas užstrigo, nes susirgo M. Aleksandravičiūtė. Ji buvo gydoma ligoninėje. Kai ji nepasirodė ir kitame teismo posėdyje, teisėjas Audrius Cininas nusprendė ir jos bylą išskirti į atskirą. Kadangi tam niekas neprieštaravo, taip ir buvo padaryta.

Kaltės nepripažino

Nagrinėjamoje byloje liko tik trys teisiamieji. R. Stankevičiūtė kalta neprisipažino. Ji teigė, kad kelioms dienoms buvo išvažiavusi į Kauną, o kai grįžo, betvarkydama namus, laikrodyje rado maišelį su kažkokiais milteliais. Pagalvojo, kad juos čia galėjo padėti anyta, nes tik ji turi buto raktus. Kas tai per milteliai, Rada neturėjo jokio supratimo. Tik kitą dieną anyta prisipažino, kad maišą su milteliais į laikrodį padėjo ji ir paprašė kurį laiką pasaugoti.

Dar kitą vakarą, važiuojant su Romu namo, juos sustabdė policijos pareigūnai. Anot Rados, ji labai išsigando, bandė pabėgti, bėgdama nugriuvo ir išmetė savo rankinę. Vėliau pareigūnai rankinėje rado nedidelę kosmetinę, su dar kažkokiais milteliais. Moteris net neįsivaizdavo, kas galėjo tą kosmetinę su milteliais jai į rankinę įkišti. Tiesa, vienu metu ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad jos rankinėje rastas medžiagas jai irgi galėjo įdėti anyta Magdalena, kuomet ji pas ją svečiavosi ir aiškinosi dėl laikrodyje rasto maišo su narkotikais, tačiau teisme ji tai jau neigė.

Teisme Rados Stankevičiūtės kaltė buvo įrodyta bylos dokumentais. Tai, kad Rados namuose narkotinės medžiagos buvo ne tik saugomos, bet ir dozuojamos mažesniais kiekiais, įrodo heroino pėdsakai rasti ant tame pačiame bute rastų dviejų elektroninių svarstyklių. Be to, ant dar vienų elektroninių svarstyklių su heroino pėdsakais, rastų jau M. Aleksandravičiūtės bute, irgi rasti R. Stankevičiūtės pirštų pėdsakai. Įvertinus visus šiuos faktus teismui nekilo abejonių, kad ir 1321,474 gramais narkotinės medžiagos – heroino – disponavo būtent Rada.

Dėl tų pačių motyvų teismas atmetė kaltinamosios parodymus apie tai, kad jos rankinėje rastus 43,468 g heroino jai pakišo anyta. Anot teismo, tai, kad Rada žinojo gabenanti narkotines medžiagas, įrodo faktas, jog ji bėgo nuo automobilį sustabdžiusios policijos, bandė atsikratyti rankinės.

Tėvo atminimas

R. Stankevičiūtei dar buvo pateikti kaltinimai ir dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis. Dėl šios kaltinimo dalies Rada kalta prisipažino pilnutinai ir nurodė, kad kaltinime nurodytus šaudmenis paveldėjo iš tėvo ir laikė kaip atsiminimą, negalvojo, kad jų laikymas uždraustas.

Kratos metu miegamajame buvo rastas plastikinis maišelis, kuriame buvo dešimt 12-to kalibro šovinių ir vienas užspaudžiamas plastikinis maišelis, kuriame buvo dvidešimt šovinių. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikti šoviniai yra savadarbiai šoviniai užtaisyti guminėmis kulkomis, pagaminti panaudojant 9 mm kalibro garsinius šovinius, kuriems pašalinus plastikinio kamščio priekinę dalį į tūteles buvo įstatytos guminės kulkos. Kiti šoviniai buvo pramoninės gamybos 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai.

Ilgi nelaisvės metai

R. Stankevičiūtei teismas skyrė 12 su puse metų laisvės atėmimo bausmę. „Jūs antrą kartą teisiama už analogišką nusikaltimą, tik metams praėjus padarėte nusikaltimą vėl. Turite neišnykusį teistumą, teismas skyrė sankcijos vidurkį“, – sakė teisėjas A. Cininas.

Jos sugyventiniui R. Aleksandravičiui teismas skyrė 10 metų nelaisvės. Jis irgi kaltu neprisipažino ir tvirtino, kad su tadžikais jį siejo tik automobilių prekybos reikalai. Tačiau jo kalte teismas irgi nesuabejojo. Tiesa, kol įsiteisės nuosprendis, vienintelis R. Aleksandravičius paliktas laisvėje.

Tadžikistano pilietis R. Kosimovas nuteistas kalėti 12 metų. Jis laikomas suimtas nuo 2013 metų rudens, kai buvo sulaikytas. „Jūs buvote kaltinamas laikymu ir kontrabanda – neteisėtu įvežimu į Lietuvą. Teismas nustatė, kad įvežimas į Lietuvą yra neįrodytas, todėl esate išteisinamas. Dėl narkotikų laikymo – teismas atmetė jūsų versiją, kad nežinojote, jog 3 kilogramai gryno heroino buvo slepiama po namo laiptais. Jūs žinojote ir pats dalyvavote slepiant ir dalį užkasant“ , – sakė nuosprendį paskelbęs teisėjas Audrius Cininas.

Šioje byloje kaltinimų sulaukę čigonai yra susiję giminystės ryšiais, jie nėra taboro gyventojai – turi butus Naujamiesčio rajone: Mindaugo gatvėje ir Savanorių prospekte. Tyrimo metu teisėsaugos pareigūnai aiškinosi, ar šis turtas įgytas legaliai. Paaiškėjo, kad butai pirkti už iš tėvų gautus palikimus, pardavus jų būstą Kauno mieste.

Žilvinas VIZGIRDA