Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Seniūnaičių rinkimai ir vėl patyrė fiasko

Šiuo metu įvairiose rajono seniūnijose yra renkami už mažesnių gyvenviečių ar miesto rajonų gerovę ir tvarką atsakingi seniūnaičiai. Tačiau neretai atsitinka taip, kad šių arčiausiai žmogaus esančių savivaldos atstovų rinkimai taip ir neįvyksta. Dažniausia to priežastis – nepakankamas gyventojų aktyvumas. Kodėl žmonės neskuba išsirinkti savo atstovų, kurie galėtų aktyviausiai pakovoti už jų interesus? Kas kaltas – abejingumas, o gal nežinojimas? O gal apie šiuos rinkimus savivaldybė tinkamai neinformuoja gyventojų?

Stringa rinkimai

Seniūnaitis, nors ir dirbantis visuomeniniais pagrindais, t. y. negaunantis jokio atlygio už šias pareigas, turi gana nemažas galimybes daryti įtaką aukštesnių savivaldos atstovų sprendimams. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą seniūnaičiai turi teisę tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, daryti įtaką seniūno paskyrimui ir kt.

Tad akivaizdu, kad geras seniūnaitis ne tik seniūnijoje, bet ir savivaldybėje galėtų „prastumti“ nemažai projektų, reikalingų vienai ar kitai jo kompetencijai priklausančioje vietovėje. Kelių remontas, gatvių apšvietimas, įvairios kitos infrastruktūros gerinimas – visa tai seniūnaičio rankose – informuoti apie problemą ir už jos spartesnį sprendimą pakovoti.

Tad kodėl seniūnaičių rinkimai neretai lieka podukros vietoje ir iš pirmo karto dažnai nė neįvyksta? Kaip aiškėja po pokalbių su kelių rajono seniūnijų vadovais, bėda slypi ne tik gyventojų abejingume ar pasyvume, skirtingose rajono seniūnaitijose jų atstovų paskyrimas stringa dėl gana įvairių priežasčių.

Kėdainių miesto seniūnas Valentinas Tamulis apgailestauja, kad miesto seniūnaitijose seniūnaičių rinkimai vyksta ne itin sklandžiai trūksta tiek kandidatų į seniūnaičius, tiek rinkėjų aktyvumo. Algimano Barzdžiaus nuotr.

Kėdainių miesto seniūnas Valentinas Tamulis apgailestauja, kad miesto seniūnaitijose seniūnaičių rinkimai vyksta ne itin sklandžiai trūksta tiek kandidatų į seniūnaičius, tiek rinkėjų aktyvumo. Algimano Barzdžiaus nuotr.

Pareigos dubliuojasi?

Daugelis seniūnų patvirtino, kad viena iš svarbiausių priežasčių, dėl ko neįvyksta seniūnaičių rinkimai – nepakankamas balso teisę turinčių gyventojų aktyvumas. Tam, kad būtų išrinktas seniūnaitis, pakanka vos 5 proc. gyventojų aktyvumo, tačiau nepaisant net gana žemai nuleistos aktyvumo kartelės, daugelyje seniūnaitijų seniūnaičių vis tiek niekaip nepavyksta išrinkti.

Štai, pavyzdžiui, Kėdainių miesto seniūnijos daugiau nei dešimtyje seniūnaitijų iš pirmo karto nė vienoje nebuvo išrinkti jų atstovai.

„Per pirmąjį šių metų seniūnaičių rinkimų turą Kėdainiuose seniūnaičiai nebuvo išrinkti nė vienoje iš 12 seniūnaitijų. Daugelyje jų taip atsitiko dėl nepakankamo rinkėjų aktyvumo. Dar kitose apskritai nebuvo kandidatų į seniūnaičius.

Manau, kad šios bėdos šaknys slypi ne tik gyventojų abejingume. Pirmiau nei atsirado seniūnaičio institutas, savo veiklą pradėjo bendruomenės, kurios daugelyje teritorijų tapo labai aktyvios. Jų pirmininkai yra entuziastingi ir labai veiklūs žmonės, tad ir be seniūnaičių puikiai atstovavo ir iki šiol atstovauja visos bendruomenės interesams, tad seniūnaičiai tampa tam tikrais bendruomenių pirmininkų dubleriais. Žmonės jau turi kas jiems atstovauja, tad nesuinteresuoti dar vieno atstovo rinkimu, matyt, tuo ir galima paaiškinti, kodėl taip pasyviai dalyvaujama seniūnaičių rinkimuose“, – mano Kėdainių miesto seniūnas Valentinas Tamulis.

Nenori dirbti už dyką

Apie seniūnaičių rinkimų datą ir vietą visuomenę informuoti yra įpareigotas seniūnas. Šis pagal numatytą tvarką privalo ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki rinkimų seniūnijos skelbimų lentoje pranešti apie tai žmonėms, o savivaldybės administracijos direktorius šią informaciją išplatina interneto svetainėje www.kedainiai.lt.

Reikia pripažinti, kad abi šios platformos nėra ta vieta, kur žmonės lankosi kasdien. Tad gal žmonių aktyvumo nebuvimas yra nulemtas ir informacijos trūkumo.

V. Tamulis ilgai nesvarstęs šį variantą kaip pagrindinę problemos priežastį iš karto atmeta.

„Nemanau, kad informacijos trūkumas būtų ta pagrindinė prasto rinkimų aktyvumo priežastis. Dabar žinios greitai sklinda ir tai, kad apie seniūnaičių rinkimus esame įpareigoti informuoti per skelbimų lentą, nereiškia, kad mes nieko daugiau nedarome.

Tiek žmonės, tiek patys kandidatai į seniūnaičius informacija dalinasi įvairiais būdais. Štai mūsų seniūnijos Taikos seniūnaitijoje atsirado nauja entuziastinga kandidatė į seniūnaičius. Kiek žinau, ji bandė aktyviai platinti informaciją apie rinkimus, net ėjo per daugiabučių namų laiptines, kiekvieną asmeniškai informuodama apie rinkimus ir kviesdama ateiti balsuoti, bet kas iš to? Taikos seniūnaitis nebuvo iš pirmo karto išrinktas, nes nepakako rinkėjų aktyvumo“, – sako Kėdainių seniūnas.

Pašnekovas pastebi, kad ir pačiais seniūnaičiais niekas nesiveržia būti, mat šis dirba be jokio atlygio, o laiko ir energijos reikalauja nemažai.

„Seniūnaičiu gali būti tik dirbantis žmogus, nes iš ko gi jis pragyvens kitaip. Už seniūnaičio veiklą juk nemokama nė cento. O dirbantis žmogus paprastai neturi pakankamai laiko tokiai veiklai. Tad ir su kandidatais yra problema – žmonės suvokdami šios veiklos specifiką nesiveržia į seniūnaičius. O toks tiek rinkėjų, tiek kandidatų pasyvumas turbūt apskritai parodo ir pačių seniūnaičių reikalingumą“, – sako V. Tamulis.

Dotnuvos seniūnas Vytautas Grigas džiaugiasi, kad šiemet seniūnaičių rinkimai ėjosi kaip niekad sklandžiai – didžiojoje dalyje seniūnaitijų jos atstovai buvo išrinkti iš pirmo karto. Tiek kandidatai į seniūnaičius, tiek rinkėjai buvo itin aktyvūs ir motyvuoti. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Dotnuvos seniūnas Vytautas Grigas džiaugiasi, kad šiemet seniūnaičių rinkimai ėjosi kaip niekad sklandžiai – didžiojoje dalyje seniūnaitijų jos atstovai buvo išrinkti iš pirmo karto. Tiek kandidatai į seniūnaičius, tiek rinkėjai buvo itin aktyvūs ir motyvuoti. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Seniūnaičiai reikalingi

Tiesa V. Tamulis pripažįsta, kad aktyvus seniūnaitis, ypač jei seniūnaitijoje nėra veiklios bendruomenės, yra didelis pagalbininkas seniūnijai.

„Seniūnaitis, jei jis aktyvus ir veiklus, tikrai geras pagalbininkas seniūnui, ypač kaimiškose vietovėse – ten žmonės paprastai žino, kas yra seniūnaitis, žino į ką kreiptis. O jei dar seniūnaitis yra ir bendruomenės pirmininkas, tuomet tikrai labai geras bendradarbiavimas būna.

Mieste situacija šiek tiek kitokia. Čia seniūnaitijose gyventojų skaičius gerokai didesnis, žmonės paprastai tarpusavyje mažai bendrauja, tad ir seniūnaitį mažai kas žino, į jį nedaug kas kreipiasi. Bet, net ir šiuo atveju, jei seniūnaitis rimtai žiūri į savo pareigas, jo pagalba seniūnui tikrai labai reikšminga“, – neabejoja pašnekovas.

Aktyviai dalyvavo

Su seniūnaičių paskyrimu panaši situacija susiklostė ir kitose rajono seniūnijose. Tačiau yra ir išimčių. Štai Dotnuvos seniūnas džiaugiasi šiemet pagaliau kardinaliai pasikeitusia seniūnaičių rinkimų situacija.

„Šį kartą renkant seniūnaičius situacija tikrai nudžiugino. Turėjo būti išrinkti 7 seniūnaičiai. Iš pirmo karto, be jokių nesklandumų pavyko išrinkti net 5. Tai yra labai gerai. Rinkėjai buvo itin aktyvūs, tikrai nereikėjo, kaip ankstesniais metais eiti į gatvę ir kviesti žmones ateiti balsuoti. Esu tikras, kad šį kartą ir patys kandidatai į seniūnaičius bei jų asmenybės rinkimų sėkmei turėjo nemažai įtakos.

Šiemet žmonės, einantys į seniūnaičius, pasiryžę aktyviai dirbti ir kovoti už savo interesus, tad ir rinkėjai buvo tinkamai paskatinti bei informuoti.

Džiugu, kad šį kartą į seniūnaičius kandidatavo aktyvūs ūkininkai ar jų suaugę vaikai, tad išrinkti seniūnaičiai yra motyvuoti, o ne kokie iš bėdos paskirti. Tikrai labai džiugu, kad situacija keičiasi. Tačiau vis tik poroje seniūnaitijų – Ąžuolaičių ir Akademijos, gyventojai liko be seniūnaičio – čia net nebuvo paskirti kandidatai.

Renkant seniūnaičius labai daug kas priklauso nuo pačios miestelio bendruomenės, gyventojų. O seniūnaičiai yra tikrai svarbūs seniūno pagalbininkai. Tai papildomos seniūno akys ir ausys. Štai su neseniai išrinktais seniūnaičiais jau buvome susirinkę, aptarėme, kokioms problemoms, kokioms teritorijoms skirsime didžiausią dėmesį, kurie keliai svarbiausi remontuoti ir pan. Be to, kai gyventojų atstovai dalyvauja paskirstant lėšas, ir nesusipratimų, ir nepasitenkinimo mažiau kyla. Tik, va gaila, kad ne visi sugeba tą seniūnaitį išsirinkti“, – sako Dotnuvos seniūnas Vytautas Grigas.

 

Kristina MIRVIENĖ

Rekomenduojami video