Darbą pradėjęs naujasis Seimas 2018 metais ketina įvykdyti įsipareigojimą Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai (NATO) - skirti 2 procentus šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai. Taip politikai žada prisiimti atsakomybę už Lietuvos valstybės ir jos piliečių saugumą ir užtikrinti Šiaurės Atlanto Sutarties įgyvendinimą.

Naujos kadencijos parlamentarai sutarė tęsti Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politiką.

Seimas, 119 parlamentarų vieningai balsavus už, priėmė rezoliuciją "Dėl Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos nuoseklumo ir tęstinumo 2016-2020 metais".

Priimtu teisės aktu taip pat įsipareigojama užtikrinti kompleksinį požiūrį į Lietuvos saugumą ir gynybą stiprinant ne tik konvencinį (karinį), bet ir informacinį, kibernetinį, ekonominį, energetinį, infrastruktūros ir kitokį Lietuvos saugumą.

Planuojama stiprinti euroatlantinį bendradarbiavimą ir integraciją Europos Sąjungoje (ES), siekiant ES valstybių narių solidarumo ir taip pat remiant Rytų partnerystės politikos tikslus.

Parlamentarai įsipareigoja sėkmingai baigti derybas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kad Lietuva taptų šios organizacijos nare; stiprinti Lietuvos santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtine Karalyste, Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Estija, Latvija, Šiaurės Europos ir kitomis demokratinėmis valstybėmis.

Rezoliucijoje Seimas deklaruoja, kad plėtos ryšius su pasaulio lietuviais ir stiprins jų įsitraukimą į Lietuvos gerovės kūrimą ir šalies saugumo užtikrinimą.

Priimtame dokumente įtvirtinta, kad Seimas, vadovaudamasis Konstitucija, sieks stiprinti institucijų, atsakingų už užsienio, saugumo ir gynybos politikos formavimą ir įgyvendinimą, glaudų bendradarbiavimą, pabrėždamas, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis šios politikos sritys yra neatsiejamos.