Noras padaryti išvadą iš atskirų šių metų politinio gyvenimo įvykių ir faktų, kitaip tariant, apibendrinti, artėjant prie 2024-ųjų slenksčio atrodo įprastas ir savaime suprantamas. Šįkart politinio teatro stebėtojams neprireikė ilgai sukti galvos: Seimas noriai apsibendrino pats.

„Įvyko kaip įvyko“

Nors protingi žmonės perspėja apie apibendrinimų pavojų – veriant skirtingus reiškinius, faktus bei įvykius ant to paties loginių samprotavimų siūlo nesunku apsirikti ir padaryti neteisingą išvadą, pagunda subendravardiklinti politinės aritmetikos trupmenas būna tokia stipri, kad neatsilaiko ne tik politikos stebėtojai, bet ir patys politikai. Štai premjerė Ingrida Šimonytė, paskutinę Seimo rudens sesijos dieną apžvelgusi šio politinio sezono įvykius, pareiškė nemananti, kad ši sesija buvo labiau chaotiška nei kitos. Jos teigimu, parlamentui pavyko priimti visus pagrindinius sprendimus.

„Aš nesakyčiau, kad buvo daugiau arba mažiau chaoso, negu kitais laikais. Žinoma, visada priešrinkiminiais metais būna daugiau iniciatyvų, kurios išnaudojamos politikų parodyti savo rūpestį žmonėmis, nesukant galvos, kas po to turi už tai sumokėti. Tai tų iniciatyvų gal buvo šiek tiek daugiau, negu kad įprastą sesiją, bet saikingai daugiau“, – taip žurnalistams Seimo rudens sesiją komentavo I.Šimonytė. Jos teigimu, svarbiausi sprendimai, bent jau tie, kuriuos siūlė Vyriausybė, buvo priimti. Kaip pavyzdį premjerė pateikė „pakankamai sklandžiai“ priimtą kitų metų valstybės biudžetą.

„Biudžetas buvo priimtas pakankamai sklandžiai ir šį kartą netgi opozicija netraukė kortelių, kas reiškia, jog nebuvo suinteresuota, kad nebūtų priimtas, ir puikiai suprato, kokios būtų pasekmės, jeigu gyventumėme pagal vieną dvyliktąją 2023-ųjų metų, kad niekam iš to naudos tikrai nebūtų buvę“, – sakė premjerė. Jos teigimu, daug svarbių sprendimų vis tiek Seimas, nepaisant „foninių dalykų“, priėmė.

Ko gero, tarp tų foninių Seimo rudens sesijos dalykų minėtinos ir gruodžio pabaigoje vykusios Seimo narių Petro Gražulio ir Vytauto Gapšio apkaltos. Sprendžiant iš premjerės komentaro apie pasibaigusios Seimo rudens sesijos rezultatus, šių apkaltų politinių pasekmių ji nebuvo linkusi sureikšminti. „Įvyko kaip įvyko, matyt, Seimas turi apie ką pagalvoti, įskaitant apie tai, kad balsavimai dėl apkaltos nebūtų slapti“, – apibendrino premjerė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, taip pat apibendrinusi rudens sesijos darbus parlamente, pavadino ją rezultatyvia. „Priėmėme nemažai svarbių sprendimų – biudžetas priimtas anksčiau nei įprastai, socialinės srities daug klausimų, gynyba, švietimas. Tai dalykai, apie kuriuos nuolat diskutuojame, kurie yra svarbiausi Lietuvos žmonėms – jiems buvo skirtas dėmesys“, – pabrėžė Seimo pirmininkė. Vis dėlto, kaip galima spręsti iš jos komentaro žurnalistams, kai kurie šioje sesijoje parlamento priimti sprendimai paliko tam tikrų nuosėdų.

„Vertinčiau (rudens sesiją, – red. past.) kaip tokią rezultatyvią, audringą ir su kai kuriais sprendimais, dėl kurių šiek tiek kirba negeras jausmas“, – komentavo Seimo pirmininkė. Anot jos, ypač išsiskyrė paskutinė sesijos savaitė. „Pastaroji savaitė, matyt, išskirtinė, žvelgiant į visų Seimų istoriją, nes dvi apkaltos per savaitę – dar tokios situacijos nesame turėję“, – pridūrė V.Čmilytė-Nielsen.

Į disonansinį Seimo rudens sesijos užbaigimo apkaltomis akordą dėmesį atkreipė ir Seimo pirmininko pavaduotojas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Anot jo, sesijos pabaigoje vykusios P.Gražulio ir V.Gapšio apkaltos „nepridėjo šlovės“ Seimui. „Iš tikrųjų, Seimo sesijos pabaiga neprideda šlovės Seimui, ir, sakyčiau, daro gėdą visai teisinei valstybei. Tai, kas įvyko su nepavykusia apkalta V.Gapšiui, yra dalykas, kuris liks kurį laiką aptarinėjamas kaip šios kadencijos vienas iš bruožų, vienas iš simptomų“, – sakė V.Mitalas.

Jo teigimu, apkaltų vykdymo klausimą dar reikės išspręsti. „Man atrodo, kad mes galime sutvarkyti šitą klausimą, pakeičiant apkaltos institutą taip, kad kai kitas atvejis toks atsitiktų, Seimui nebereiktų balsuoti ir tikrintis savo gebėjimų priimti sprendimus“, – pridūrė Seimo pirmininko pavaduotojas.

Lazda turi du galus

Į tai, dėl ko valdantiesiems sukirbo „negeras jausmas“ bei ką jie buvo linkę vertinti filosofiškai („Įvyko kaip įvyko“), Seimo opozicijos politikai reagavo gana audringai. Balsų dauguma Seimui nusprendus palikti parlamentaro mandatą laisvės atėmimo bausmę atliekančiam V.Gapšiui, jie prabilo apie pirmalaikius rinkimus. Priminęs praėjusiame Seime opozicijoje dirbusio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimus surengti pirmalaikius rinkimus po to, kai nepavyko iš parlamento pašalinti priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio, ekspremjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad dabartiniai valdantieji turi atsakyti už savo žodžius.

„Lazda turi du galus. Tai, dėl ko konservatoriai praėjusiame Seime rėkė ir organizavo mitingus, dabar padarė patys. Tokia situacija. Buvo juk tada G.Landsbergio siūlymas skelbti pirmalaikius rinkimus. Tad tikimės, kad jie dabar šią iniciatyvą parodys“, – Eltai sakė Demokratų frakcijos sąjungos „Vardan Lietuvos“ seniūnas S.Skvernelis. Jo teigimu, pirmalaikių rinkimų idėja yra principinė – kaip atsakas aukštus etikos ir moralės standartus žadėjusiai dabartinei valdžiai. Todėl, svarstė jis, būtų naudos, jei Seimo rinkimai būtų surengti vos keliais mėnesiais anksčiau nei yra numatyta, galbūt kartu su birželio 9 d. vyksiančiais Europos Parlamento (EP) rinkimais.

„Tai labiau principinis dalykas. Valdantieji mums žadėjo aukštus standartus. O dabar dar kartą parodė, kad jie nesiruošė tų standartų laikytis. Tai buvo propagandinis žingsnis“, – sakė S.Skvernelis. Komentuodamas žurnalistams pasibaigusią Seimo rudens sesiją, jis sakė, kad pagrindiniu jos akcentu tapo parlamentarų V.Gapšio ir P.Gražulio apkaltos. „Iš pradžių kankintis reikėjo su tuščia darbotvarke, dabar kankintis su perkrauta darbotvarke. Matyt, sesijos pagrindinis akcentas – apkaltos. Turbūt įsiminė visiems kaip pats svarbiausias, prasmingiausias dalykas“, – ironiškai apibendrino S.Skvernelis.

Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė sakė įtarianti, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto ir įkalinimo bausmę atliekančio V.Gapšio apkaltos procese. Politikė apgailestavo, jog toks Seimo narių daugumos nusiteikimas esą rodo parlamento toleranciją didelio masto korupcijos byloms.

„Situacija apgailėtinai atrodė jau posėdžių salėje, kada valdantieji nesiteikė dalyvauti procese, paliko posėdžių salę, vos vienas kitas asmuo, kai jau pradėjau raginti, išėjo pasisakyti. Tai buvo akivaizdu, kad yra išankstinis susitarimas, ir tas labai jautėsi“, – sakė A.Širinskienė. Pasak jos, labai gaila, kad netoleruojame P.Gražulio mygtuko paspaudimo, bet toleruojame tikrai stambią politinę korupciją.

A.Širinskienės teigimu, valdantieji turi prisiimti atsakomybę už tai, kad žlugo laisvės atėmimo bausmę atliekančio Seimo nario V.Gapšio apkalta. „Tai valdančiųjų atsakomybė yra suvelta apkalta ir paliktas žmogus Seime, kuris yra įkalintas, kuris, visi suprantame, negalės normaliai dirbti, tai man tikrai yra apmaudu ir gėda“, – sakė žurnalistams parlamentarė, priminusi konservatorių lyderio G.Landsbergio žodžius, kai praėjusioje kadencijoje Seimui nepavyko inicijuoti apkaltos parlamentarui M.Basčiui.

„Šitą Seimą, matyt, reikia mesti lauk ir skelbti neeilinius rinkimus – jis tą siūlė nepavykus Basčio apkaltai, manau, kad siūlys ir turės drąsos ir dabar tą padaryti. <...> Laukiu principingų pono Landsbergio sprendimų, nes principingumą, būdamas opozicijoje, jis rodė, tai dabar, būnant valdžioje, irgi reikėtų jį parodyti“, – sakė A.Širinskienė.

Žodžiais ir darbais

Po lapkričio pabaigoje įsiteisėjusio Apeliacinio teismo sprendimo „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Seimas faktiškai atsidūrė visiškai kitoje teisinėje ir politinėje realybėje. Paaiškėjo, kad Seime savo frakcijas turi dvi kriminalinės – nuteistos už politinę korupciją – politinės partijos. Viena iš jų – Liberalų sąjūdis – yra valdančiosios koalicijos dalis. Šios partijos atstovai yra Vyriausybės nariai, o Seimui vadovauja pati kriminalinės partijos lyderė. Kita už korupciją nuteista politinė organizacija – Darbo partija – veikia opozicijoje, šios partijos lyderis pavaduoja Seimo pirmininkę.

Tai teisiniai faktai, kuriuos politikai po Apeliacinio teismo paskelbtos nutarties dar kartą puolė raizgyti politinių interpretacijų voratinkliais: esą už politinę korupciją nuteistos partijos jau seniai yra pasikeitusios, apsivaliusios, vertybiškai išsigryninusios, naujieji jų lyderiai neturi nieko bendra su „MG Baltic“ byla, todėl visuomenei tikrai nereikia abejoti nei Liberalų sąjūdžio, nei Darbo partijos vertybėmis. Kaltinimai politine korupcija esą jau tik praeities dalykas, dabartis visai kitokia, šviesi ir skaidri, o ateitis po artėjančių rinkimų bus dar šviesesnė, jeigu rinkėjai patvirtins savo pasitikėjimą šių partijų atstovais, suteikdami jiems naujus Seimo ir EP narių mandatus.

Galbūt tokia interpretacija tarsi figos lapeliu dar buvo galima dangstytis iki naujų rinkimų, tačiau žlugusi Seimo nario V.Gapšio apkalta, po kurios jis toliau atstovaus savo rinkėjams sėdėdamas kalėjime ir, anot aštrialiežuvių, dėl Seime priimamų sprendimų turbūt pasitardamas su „zekais“, situaciją dar labiau sukomplikavo. Politinė Seimo aritmetika liudija, kad V.Gapšiui išsaugoti Seimo nario mandatą tapo įmanoma tik todėl, kad jam padėjo valdantieji. Tie patys, kurie vasarą iki širdies gelmių piktinosi galimais piktnaudžiavimais savivaldybių tarybų nariams mokėtomis išmokomis.

Konservatorių lyderiai tada buvo paėmę nepaprastai aukštą skaidrumo ir nepakantumo korupcijai politinės giesmės natą: premjerė pažadėjo atsistatydinti, jeigu Seimas nesutiks skelbti pirmalaikių rinkimų. Kai Seimas nesutiko, premjerė tuoj persigalvojo, o dabar konservatoriai įtariami mainais už ne savo mygtuką balsuojant paspaudusio P.Gražulio išmetimą iš Seimo padėję išsaugoti V.Gapšio, kuris nuteistas kalėti už politinę korupciją, mandatą. Dėl tokio skandalo Seime vėl renkami parašai paankstinti naujus Seimo rinkimus, tačiau šį kartą jų siekia ne konservatoriai.

Toks kontekstas verčia daryti prielaidą, kad slaptas Seimo balsavimas dėl apkaltos V.Gapšiui yra esminis Lietuvos parlamento politinio veikimo praktikos šiais besibaigiančiais metais apibendrinimas. Žodžiais – šventa kova už skaidrumą, teisingumą ir vakarietiškas vertybes. Darbais – nuožmios grumtynės už politinių gaujų interesus, saldus kerštas partinės šeimos priešams ir atvirai rodoma begalinė panieka visuomenei: mes darom, ką norim, o jūs galvokit, ką norit.

Dėl tokios cinizmo ir demagogijos dozės politinių pasekmių artėjant rinkimams nemažas nerimas kilo net ir valdančiųjų rėmėjų stovykloje. Antai politologė Rima Urbonaitė konstatavo, kad Seimo reputacijos kartelė visuomenės akyse yra nuleista labai žemai.

„Seimas neprisiima atsakomybės už tai, kad turėsime Seimo narį, kuris yra nuteistas ir negali vykdyti Seimo nario funkcijų. Faktai, kuriuos apie Gapšį skaitome kaltinamajame nuosprendyje, mano supratimu, yra pakankamai įspūdingi, kad toks žmogus apskritai negalėtų būti Seimo nariu. Šiandien Seimas tiesiog atsisakė prisiimti atsakomybę už tai, jog Seimo nariu lieka asmuo, nuteistas politinės korupcijos byloje. Galbūt Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali kitaip vertinti teisės taikymą, bet Seimo nariai turėjo vertinti tai, ką turime dabar, nepamirštant ir etikos, moralės aspektų“, – Eltai sakė politologė.

O politologas Ignas Kalpokas atkreipė dėmesį į tai, kad parlamento sprendimą dėl nuteisto Seimo nario galima traktuoti ir kaip teismų darbo įvertinimą. „Reikia prisiminti, kad tai ne pirmas kartas, kai turime Seimo narį, sėdintį kalėjime. Pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje Seimas nesugebėjo panaikinti neliečiamybės Butkevičiui. Kol kas 100 proc. turime precedentą, kad sėdėjimas kalėjime nėra pagrindas panaikinti Seimo nario mandatą. Tai tikrai nepasako nieko gero apie mūsų parlamentą ir jo narių požiūrį į vertybes bei teisėsaugos darbą“, – teigė I.Kalpokas.

Politinis teatras ir politinė neurozė

Politinė Seimo valia, kuri išreiškiama balsavimo rezultatais, susideda iš atskirų Seimo narių apsisprendimų. Apibendrinant Seimo poziciją vienais ar kitais klausimais nebūtų teisinga sieti juos su visų parlamentarų valia. Sprendžia dauguma. Kartais daugumos ir mažumos požiūriai sutampa, o kartais būna visiškai priešingi, tad atsakymus į klausimą, kokie šie metai buvo mūsų politiniame gyvenime, apibendrinti būtų gana keblu.

Štai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Kęstutis Masiulis sakė manantis, jog tai, kas šiemet buvo svarbiausia, įvyko ne pačioje Lietuvoje: tie įvykiai esą susiję su Ukraina. „Joje vykstantis karas išryškino tai, kad ir Lietuva turi stipriau pasirūpinti savo saugumu. Anksčiau gyvenome atsipalaidavę, o dabar visos politinės partijos – ir esančios valdžioje, ir opozicinės – sutaria, kad krašto saugumu reikia labiau rūpintis. Matyt, ši tema apjungia visus politikus, ir šiuo požiūriu didelių politinių skirtumų nebuvo“, – sakė politikas.

K.Masiulis atkreipė dėmesį į tai, kad Seime priiminėjamus sprendimus vis labiau veikia artėjantys rinkimai. „Šiuos metus užbaigėme priimdami kitų metų valstybės biudžetą. Artėja rinkimai, todėl jo priėmimas buvo ypač sunkus, tuo labiau kad valdančioji koalicija yra sumažėjusi iki minimumo, joje liko tik 72 Seimo nariai. Opozicija elgėsi destruktyviai, biudžeto priėmimas buvo pavirtęs tam tikru šou: į Seimo salę buvo prikviesta mokytojų, atstovavusių profesinėms sąjungoms.

Viena iš jų streikavo, ne vaikus mokė, o reikalavo pinigų. Jei kitos keturios profesinės sąjungos buvo patenkintos, kad kitąmet atlyginimai mokytojams bus didinami du kartus po 10 proc., tai viena streikuojanti reikalavo, kad algos būtų didinamos du kartus po 15 proc. Aišku, kad opozicija tuo pasinaudojo, rėžė ugningas kalbas, pozavo prieš TV kameras. O mokytojai iš salės viršaus stebėjo visą šį politinį teatrą iki pat galo, ir po balsavimo išsitraukė paruoštukus su žodžiu „Veto“. Jei prezidentas būtų vetavęs biudžeto įstatymą, tai kitais metais būtume gyvenę turėdami tokį pat biudžetą, kaip šiemet. Vadinasi, niekas nebūtų pagerėję nei pensininkams, nei gydytojams, nei mokytojams. Taigi, opozicijos ir streikavusios mokytojų profesinės sąjungos reikalavimai būtų sugadinę daugybei žmonių kitais metais gerėsiantį gyvenimą“, – teigė K.Masiulis.

Jis apgailestavo, kad politinis teatras Seime išplito ir į kitų klausimų svarstymą. „Net ir valdančiojoje daugumoje. Matėme destrukciją koalicijoje, kai artėjant biudžeto priėmimui viena partija pradėjo abejoti, ar pavyks jį patvirtinti. Na, kaip galima abejoti? Tada reikėtų tiesiai pasakyti – mes traukiamės iš valdančiosios koalicijos“, – pridūrė pašnekovas.

„Pirmieji žodžiai, kurie prašosi ištariami galvojant apie šių metų Seime apibendrinimą – arba disonansas, arba neurozė“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Ji paaiškino turinti mintyje vidinio susipriešinimo būseną. „Ji kyla dėl to, kad valdantieji mums tvirtina: realybė tokia graži, viskas auga, viskas stiprėja, reformos vyksta. O mes matome, kad niekas iš esmės nevyksta, viskas tik atidėliojama. Dabar finansinė situacija dar ne visai prasta, nes dėl infliacijos biudžetą papildė nemažai įplaukų, tačiau reali žmonių perkamoji galia ir tikroji padėtis valstybėje yra labai stipriai pablogėjusi. Dėl to ir sakau, kad tokia situacija primena neurozę, kai vieni sako vienaip, kiti – kitaip, o tu, žmogus, pats susiprask, ar gyveni geresnėje, ar blogesnėje Lietuvoje.

Mano supratimu, nieko geresnio nėra, dėl daugelio sprendimų yra uždelsta arba tie darbai išvis net nepradėti. O tais atvejais, kai sprendimai priimti, jų įgyvendinimas nukėlinėjamas. Galima paimti bet kokį pavyzdį – ar policininkų, ar pedagogų atlyginimus. Vyriausybė su Duomenų agentūra, buvusiu Statistikos departamentu, tvirtina, kad didindama juos jau beveik pasiekė planuotą lygį. Tuo tarpu mokytojai siunčia savo darbo užmokesčio lapelius ir faktais įrodo, kad nieko panašaus nėra“, – teigė politikė.

I.Kačinskaitės-Urbonienės manymu, tokios neurozės rinkimai neišgydys, priešingai – jie gali tik pabloginti visuomenės savijautą. „Man atrodo, kad visus ateinančius metus žmonės bus dar labiau pasimetę klausydamiesi, ką jiems sako politikai. Vieni tvirtins, kad tiek daug gerų darbų padarė, aiškins, kaip viskas Lietuvoje gerėja, o kiti, esantys kitoje barikadų pusėje, kurioje esu ir pati, sakys, kad niekas negerėja. O kadangi esminių darbų nebuvo padaryta, tai situacija išliko stabiliai prasta. Kurią valstybės gyvenimo sritį bepaimtume. Tą politinę neurozę galėtų pagydyti tik aktyvi pilietinė visuomenė, pareikalavusi pagaliau baigti tokį akių dūmimą“, – pabrėžė politikė.

Pasidžiaugė žlugusiais darbais

Atsakydamas į klausimą, dėl kokio sprendimo šiemet labiausiai abejojo balsuodamas Seime, dėl ko konkrečiai jam buvo sunkiausia apsispręsti, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas sakė, kad buvo keli tokie klausimai. „Vienas iš jų – įstatymų paketas dėl atsinaujinančios energetikos. Keliame strateginį tikslą – pasigaminti daugiau elektros energijos, būti mažiau priklausomais nuo jos importo, tačiau tas strateginis siekis kertasi su žmonių nuosavybės teisėmis. Turiu galvoje, kad kartu su statomomis vėjo jėgainėmis atsiranda sanitarinės zonos, kiti dalykai, kurie apriboja žmonių teisę naudotis savo nuosavybe, jiems priklausančiais žemės sklypais. Tai, pavyzdžiui, apriboja jų galimybę statyti namus savo žemėje, jeigu jie būtų tam tikru atstumu nuo vėjo jėgainių sanitarinės apsaugos zonos. Tad šiuo požiūriu tikrai reikėjo pasverti, kas yra viešasis interesas. Tai buvo nelengvi apsisprendimai“, – sakė pašnekovas.

Prie jų G.Paluckas priskyrė ir neseniai priimtą Seimo sprendimą leisti medžiotojams be jokių apribojimų medžioklėje naudoti naktinius taikiklius. „Įvertinęs visas aplinkybes, išklausęs ir aplinkosaugininkų, ir medžiotojų argumentus, vis dėlto pasirinkau balsuoti „už“, nes tikrai nesutinku su manančiais, jog medžiotojai yra baisūs žmonės ir nori iššaudyti miškuose visus žvėris. Svarstant šias Medžioklės įstatymo pataisas buvo jaučiamas didelis spaudimas iš visų pusių. Ne tik iš kitų partijų ir frakcijų, bet ir iš savos frakcijos. Todėl reikėjo skirti daug laiko gerai išnagrinėti šį klausimą, kad galėčiau susidaryti nuomonę, kaip balsuoti“, – pridūrė Seimo narys.

Apibendrindamas Seimo darbą besibaigiančiais metais, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, sakė norintis pradėti nuo to, kuo galima pasidžiaugti. „Tai žmonių iniciatyvos ir galia pasipriešinti tam, ką daro valdžia. Sužlugo mokesčių reforma, sužlugo nekilnojamojo turto reforma. Tai dalykai, kurie kėlė žmonėms siaubą, bet patys žmonės, jų aktyvumas jas ir sužlugdė. Tad galime pasidžiaugti, kad aktyvūs žmonės pasipriešina politikams ir pasiekia rezultatą. O jei žvelgtume į kitą pusę, susidaro vaizdas, kad nueinanti valdžia, kuriai beliko metai iki pabaigos, stengiasi kuo daugiau blogo padaryti žmonėms. Štai kad ir mokestis už lietų. Už suskystintas dujas valdžia uždėjo tokį mokestį, kokio nėra visame pasaulyje. Atrodo, ką dar galima padaryti blogiau, bet reikia tikėtis, kad mūsų tauta tuos likusius metus kaip nors iškentės, ir tada ateis šviesesni laikai į mūsų valstybę“, – vylėsi politikas.

Paklaustas, kaip politinė Seimo darbotvarkė, dėl kurios vyksta partijų ir frakcijų kovos, atliepia daugumos Lietuvos žmonių gyvenimo rūpesčius ir problemas, V.Ąžuolas atsakė pateiksiantis tik vieną paprastą pavyzdį. „Jis iš regioninės politikos. Per trejus metus regionų plėtrai neskirtas nė vienas euras. Ką tai reiškia? Kad nesukurtos darbo vietos, neįgyvendinti plėtros projektai, nėra geresnių paslaugų regionuose gyvenantiems žmonėms, tarp jų – švietimo ir sveikatos apsaugos. Išvažiuokite į Lietuvos kelius, ir pamatysite, kad keliai nėra šios valdžios prioritetas.

Žmonės iš tokių pavyzdžių turėtų suprasti, koks svarbus yra valdžios požiūris į valstybę, į žmones, į jiems skirtas paslaugas. Juk visi esame mokesčių mokėtojai. Už valdžiai sumokėtus mokesčius turime gauti paslaugas. O dabar žmonės mato, kad susimoka daug mokesčių valstybei, bet kai prireikia vienų ar kitų paslaugų, tai nuėjus pas gydytoją, į švietimo ar kitą įstaigą apima jausmas, tarsi nieko jai nemokėjai. Todėl ir paslaugos negavai. Ko gero, liūdniausia yra tai, kad ši valdžia vykdo skaitmeninį genocidą. Net pas gydytoją negali nuėjęs užsiregistruoti, tą reikia daryti elektroniniu būdu ar telefonu, jei pavyks prisiskambinti. Visos valstybės institucijų, kurias išlaiko mokesčių mokėtojai, paslaugos nuo žmonių yra atitolinamos. Nuo to ypač kenčia senyvo amžiaus žmonės, kurie neturi galimybės ar nemoka naudotis elektroninėmis priemonėmis. Jie lieka be paslaugų, nes valdžia tiesiog nusprendė, kad taip reikia, ir viskas“, – sakė V.Ąžuolas.