N. Daugėliškyje vyko, ko gero, pirmosios rajone šienpjovių varžytuvės.

Šienpjovių varžytuvės, net nacionaliniai jų čempionatai įvairiuose Lietuvos kampeliuose vyksta kasmet ir jau seniai, net internete neaptikau žinių, kada ir kur jie prasidėjo. Nacionalinės šienpjovių varžytuvės dažniausiai vyksta Nemuno deltoje ir siejamos su paukštelio meldinės nendrinukės išsaugojimu. Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą. Šiose pievose klestėjo ir tebeklesti gausybė paukščių – jų gausa neatsiejama nuo regione praktikuojamos šienavimo tradicijos, išsaugančios paukščių įvairovę. Nemuno deltos pievos yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – perimvietės.

Tokios šienpjovių varžybos praėjusį šeštadienį įvyko ir Naujajame Daugėliškyje (ar tik ne pirmos rajone?). Varžybos buvo daugiau pramoginio pobūdžio, bet šienauta rimtai, šienpjovių triūsas ekspertų vertintas dar rimčiau. Varžėsi 12 dalgio meistrų: 7 vyrai ir 5 moterys. Tarp vyrų pradalges guldė ir rajono meras Laimutis Ragaišis bei Palūšėje gyvenantis buvęs kultūristas Andrius Pauliukevičius. Įdomu, o gal labiau liūdnoka tai, kad šiose varžytuvėse nedalyvavo nė vienas daugėliškėnas. Dalyviai susirinko iš Vilniaus, Verkių, Palūšės, Ignalinos, Pažemiškio, Vidiškių ir kitų vietovių.

Trylika 20 m ilgio ir 1,5 m pločio pievos pažymėtų ruožų pjovimui buvo paruošta mokyklos stadione. Svarbiausias varžybų kriterijus buvo laikas. Kuo greičiau nušienauji tuos dvidešimt metrų, tuo geriau. Tačiau ne mažiau svarbi ir šienavimo kokybė. Už prastą pradalgių kokybę ekspertai prie parodyto laiko dėjo baudos sekundes. Greičiausiai tarp vyrų dalgiu mojavo Arūnas Panavas iš Verkių (Vilniaus r.), „trasoje“ sugaišęs 1 min. 46,2 sek. (jis net eilėraštį tai progai sukūrė ir visiems perskaitė, žiūr. 2 psl.). Antroje vietoje liko Linas Rutkūnas iš Pažemiškio (Dūkšto sen.) – 2:29,3, trečias – Algis Motiejūnas iš Palūšės (3:32,1).

Tarp moterų geriausia dienos šienpjove pripažinta Irena Gudelienė iš Palūšės (3:35,9), antra – Jūratė Navickė iš Verkių (3:30,6), trečia – E. Stanevičienė iš Baikelių (3:41,5).

Visi šienpjoviai prizininkai gavo po medalį ir po maišelį dovanų, jų gavo ir visi kiti dalyviai, nelaimėję medalių. L. Ragaišis ir Jonas Samukėnas bei jo sesuo Elena Risakovienė iš Vidiškių atskirai apdovanoti už itin kokybiškas pradalges. Kaip po varžybų sakė rajono meras, reikia, kad šios varžybos taptų tradicija, nes šis pirmas blynas tikrai neprisvilo, reikia organizuotis ir kitais metais. Tad siekime puoselėti šienavimo dalgiais tradiciją. Neleiskime šiam paveldui nukeliauti į užmarštį. Kol turėsime šienpjovių, tol turėsime ir su jais susijusią kultūrą.

Šienpjovių varžybos šeštadienį buvo Daugėliškio šventės svarbiausia dalis, kaip įprasta sakyti – dienos „vinis“, bet ne vienintelė atrakcija. Šventė prasidėjo N. Daugėliškio bibliotekoje itin įdomia klimatologės dr. Audronės Galvonaitės paskaita apie klimato kaitą, su ja susijusias problemas ir kylančias grėsmes (apie tai bus atskiras rašinys). Paskaita truko dvi valandas ir dar būtų pratęsta, bet laukė kiti šventės programoje numatyti renginiai. Kartu dalyvavo ir kraštietis etnologas, miškininkas, buvęs miškų ministras Jonas Rimantas Klimas, kuris priminė apie šienapjūtės tradicijas ir papročius Ignalinos krašte. Jis sakė, kad šienapjūtė lietuviui visada buvo švenčiausias darbas tarp kitų žemės ūkio darbų, o dalgis (mūsų krašte sakoma dalgė) – švenčiausias įrankis. „Lietuva dar caro laikais garsėjo savo gamintais dalgiais. Fabrikas Naujoje Vilnioje jų gamino milijoną per metus, dirbo 500 darbininkų. Dalgiai gaminti (būtina sąlyga) tik iš švediško plieno, fabriko savininkas buvo vokietis milijonierius. Lietuviški dalgiai vadinti litovkomis ir buvo žinomi ir garsūs visoje Rusijos imperijoje. Turėti litovką buvo kiekvieno valstiečio prestižo reikalas“, – sakė J. R. Klimas. Jis paskaitą paįvairino kanklių ir lūpinės armonikėlės garsais, padainuota populiaria daina.

Dar šventės metu vyko edukacijos, kaip reikia „apsodinti“, „iškalti“ ir „išpustyti“ dalgį. Kadangi buvo Petrinės, vantomis pirčiai buvo apdovanoti Petrai, kurių šįkart buvo du, šeimininkės visus šventės dalyvius vaišino šienapjūtės valgiais. Šventė baigėsi charizmatiškos jaunimo poproko grupės iš Pasvalio „FourMen“ nuotaikingu koncertu. 

Renginį „Pjoviau šieną per visą dieną“ organizavo Daugėliškio krašto bendruomenė, įgyvendindama rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamą to paties pavadinimo projektą (iš NVO rėmimo programos). Renginio organizatoriai ir draugai: Daugėliškio krašto bendruomenė ir asmeniškai Indrė Gruodienė, N. Daugėliškio biblioteka, Ignalinos r. kultūros centras, Daugėliškio socialinės dirbtuvės (jose pagaminti medaliai ir kiti suvenyrai šienpjoviams), Didžiasalio „Ryto“ gimnazija, N. Daugėliškio seniūnija, MB „Toli jau arti“ ir kt. Informacinis rėmėjas – „Mūsų Ignalina“.

Jonas BALTAKIS