Lietuvoje daugiau kaip 500 medžių bei keletas jų grupių yra paskelbti valstybės ir savivaldybių saugomais. Tačiau saugomas egles galima būtų ant pirštų suskaičiuoti.

Kiekviena saugomu gamtos paveldo objektu paskelbta eglė išsiskiria savo aukščiu, storiu, įdomia kamieno ar lajos struktūra. Jos yra vertingos ne tik dėl savo dydžio ar amžiaus, bet ir kaip unikalus gamtos kūrinys, turintis didelę ekologinę ir kultūrinę vertę.

Visos valstybės saugomos eglės priklauso paprastosios eglės (picea abies) rūšiai, tačiau dirvožemio struktūra, kitos gamtinės sąlygos išskyrė jas iš kitų.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės dr. Agnės Jasinavičiūtės, visos valstybės saugomos eglės yra įregistruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Jų, kaip ir kitų valstybės saugomų botaninių gamtos paveldo objektų, būklę nuolatos stebi saugomų teritorijų direkcijos.

Gal ir nelinksma žinia, tačiau neseniai Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija informavo, kad įspūdingiausia Raganų eglė, auganti Rambyno regioniniame parke, pradėjo nykti. To priežastis – Raganų eglę užpuolė kenkėjas žievėgraužis tipografas. Stengiamasi prailginti šios senos eglės amžių: taikyti biologines kovos priemones prieš kenkėjus, stipriau riboti žmonių patekimą šaknyno zonoje prie medžio, drėkinti sausros periodu... Tačiau mokslininkai pritaria, kad dėl klimato kaitos biologinis eglių amžius Lietuvoje trumpėja. Tad neaišku, ar Raganų eglę pavyks išgelbėti.

Eglės nuo seno Lietuvoje buvo mėgstamas medis, nes žaliuoja visais metų laikais. Sukurta daug pasakų, padavimų, kuriuose dominuoja ir žaliaskarė eglė. Su krikščioniškąja tradicija eglė tapo Kalėdų simboliu.

Artėjant Kalėdoms, kviečiame išrinkti įdomiausią saugomą eglę iš penkių žaliaskarių. Rinkti ir balsuoti galite adresu https://byt.lt/2gMMo bei VSTT „Facebook“ paskyroje. Balsavimas vyks iki gruodžio 20 d.

Parengta pagal VSTT