Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šalta žiema – karštymetis ugniagesiams

 Gaisrai – viena žiauriausių nelaimių, pelenais paverčiančių visą žmogaus gyvenimą. Ypač jų padaugėja šaltuoju metų laiku. Apie gaisrą ir jo priežastis „Valstiečių laikraštis“ kalbasi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininku Jūriu Targonsku.

Pakalbėkime apie praėjusių metų statistiką – ar gaisrų Lietuvoje mažėja?

Nepasakyčiau. PAGD duomenimis, pernai metais Lietuvoje kilo 11 848 gaisrai. Palyginti su 2017 m., jų padaugėjo 26,1 proc. Tiesa, gaisruose žuvo mažiau gyventojų nei 2017 m. – 86 žmonės, tai 17 gyventojų mažiau nei 2017 m. Lietuvoje tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 30 metų. Gaisrų statistika liudija, kad kaimuose gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose. Pernai miestuose žuvo 29 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 57, tai yra dvigubai daugiau nei miestuose.

Jūris Targonskas

Beveik 12 tūkstančių gaisrų – tai skaudžios netektys, prarastas turtas, o neretai ir neviltis. Dėl kokių priežasčių daugiausia kyla gaisrai?

Daugiausia gaisrų pernai kilo atvirose teritorijose dėl sausos vasaros. O žiemos metu jų skaičius itin išauga, kai kaminuose dega suodžiai. Skaudžiausia, kad gaisrų metu žūsta žmonės. Praėjusių metų duomenimis, 27 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 19 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 18 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 7 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 6 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl tyčinės žmogaus veikos (padegimo), 4 – dėl kitų priežasčių.

Beje, penkerių metų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,6 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 61 vyras, 23 moterys, o dviejų žmonių tapatybės nenustatytos. Tamsiuoju paros metu (nuo 20 val. vakaro iki 8 val. ryto) gaisruose žuvo 54 gyventojai (63 proc. žuvusiųjų). Daugiausia gaisrų kilo šeštadieniais (1 980 gaisrų) ir sekmadieniais (1 889), o žuvusiųjų daugiausia pasitaikė sekmadieniais (žuvo 17 gyventojų). Jų amžiaus vidurkis – 60 metų.

Skaudžiausios – mažamečių netektys. Štai pernai pavasarį Kaune žuvo du vieni namuose palikti mažamečiai vaikai. Gavę pranešimą apie Tunelio gatvėje kilusį gaisrą, ugniagesiai netrukus buvo nelaimės vietoje. Namo durys buvo užrakintos, o ant langų uždėtos grotos. Su kvėpavimo organų apsaugos aparatais įėję į namo vidų, ugniagesiai išnešė du vaikus – dvejų metukų mergaitę ir penkerių metų berniuką. Vaikai buvo perduoti medikams, tačiau jų gyvybių jiems išgelbėti nepavyko. Gaisras kilo dėl be priežiūros paliktos besikūrenančios krosnelės.

O kokia situacija pradėjus naujuosius metus?

2019-ieji ramių metų nežada, per dešimt sausio mėnesio dienų šalyje kilo 280 gaisrų (19,7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį), juose jau žuvo 2 žmonės, o 7 gyventojai patyrė traumų. Pirmąją auką šiemet ugnis pasiglemžė sausio 8 d. Marijampolės rajone, Liudvinavo kaime. 4.33 val. pranešta, kad atvira liepsna dega sodo namelis. Kambaryje ugniagesiai rado 1960 m. gimusio vyro kūną. Gaisro metu sudegė ir buvo nuardytos stogo konstrukcijos, išdegė namo vidus, sudegė namų apyvokos daiktai. Gaisro priežastis – elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.

O ankstų sausio 9-osios rytą Telšių ugniagesiai gelbėtojai skubėjo į Varnius – buvo gautas pranešimas, kad dega gyvenamasis namas. Atvykus ugniagesiams, jame tvyrojo daug dūmų, o be sąmonės gulintį vyrą gaivino brolis. Vyro gaivinimą tęsė ugniagesiai, o vėliau – ir atvykę medikai, tačiau po kurio laiko jie konstatavo 1963 m. gimusio vyro mirtį. Gaisro priežastis – neatsargus rūkymas, galima sakyti, kad ir gaisro nebuvo. Dėl neužgesintos cigaretės kambaryje šalia lovos smilko 0,5 kvadratinio metro kiliminės dangos, todėl name buvo tiršta dūmų. Pernai nuo neatsargaus rūkymo žuvo 27 žmonės, dėl šios priežasties kilo 286 gaisrai.

Visuomenę sukrėtė tragiškai pasibaigęs gaisras Lenkijos pramogų kambaryje, kur žuvo kelios paauglės. Kokias išvadas galima padaryti kalbant apie Lietuvą?

Lietuvos žmones raginame atsakingai įvertinti pramogavimo vietų saugumą. O PAGD pareigūnai visoje Lietuvoje veikiančiose tokio pobūdžio laisvalaikio praleidimo vietose pradėjo priešgaisrinius patikrinimus. Rengiamės patikrinti, ar šios pramogų erdvės atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, ar jose yra tinkamai įgyvendinti evakuacijos saugos reikalavimai. Jose taip pat privalo būti avarinis apšvietimas bei sklandžiai veikiančios gesinimo priemonės.

Svarbios ne tik priešgaisrinės saugos priemonės, bet ir tokiuose kambariuose dirbančio personalo žinios. Darbuotojai privalo žinoti, ką reikia daryti kilus gaisrui, kaip tokiomis aplinkybėmis tinkamai reaguoti.

Lietuvoje veikiantys pramogų kambariai yra įrengti skirtingos paskirties pastatuose, todėl patalpų saugumo reikalavimai taip pat yra skirtingi. Administracinės paskirties pastatuose yra būtinas specialus ženklinimas link išėjimo ir kelių krypčių evakuacijos galimybė. Juose privalo veikti automatinės gesinimo sistemos. O gyvenamosios paskirties pastatuose turi būti pasirūpinta autonominiais dūmų detektoriais. Jei bus nustatyta pažeidimų, norint vykdyti veiklą juos bus privaloma pašalinti. Situacija parodys, kokių priemonių bus imtasi po patikrinimo. Bus priimtas ir sprendimas dėl reglamentavimo. Spręsime, ar saugumo reikalavimai šiuo metu yra pakankami, ar juos reikės griežtinti.

Primenu, kad kiekvienas žmogus turi rūpintis savo saugumu ir įvertinti, ar vietos, į kurias jis eina, nekelia pavojaus jo sveikatai bei gyvybei. Ir vaikams, ir suaugusiems skirtuose pramogų kambariuose privalo būti užtikrintas būtinas saugumo lygmuo.

Saugumas ant ledo

Žiema – ne tik padidėjusio gaisrų pavojaus metas. Išbandyti ledo tvirtumą vilioja užšalę vandens telkiniai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2018 metais ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 500 kartų dirbo vandenyje ir ant ledo. Jie ištraukė 155 skenduolius (8 iš jų – vaikai) bei išgelbėjo 49 žmones. Didžiausią pavojų įlūžti turi poledinės žūklės mėgėjai, kurie elgiasi neatsakingai eidami ant ledo po vieną, tamsiu paros metu ir esant netvirtam ledui.

Todėl ruošiantis žengti žingsnį ant ledo, pirmiausia reikia gebėti įvertinti ledo tvirtumą ir prisiminti, kad jam susidaryti reikia tam tikrų oro sąlygų (t. y. ilgalaikės minusinės temperatūros). Jeigu minusinę temperatūrą keičia lietus, saulė ir teigiama temperatūra, paskui vėl staiga atšąla, ledas bus netvirtas, korėtas ir sluoksniuosis. Net ir susidarius storam sluoksniui, bet esant saulėtam orui ir teigiamai temperatūrai, ledo struktūra gali pasikeisti per kelias valandas. Kad išlaikytų vieną asmenį, ledo storis turi būti ne mažiau kaip 8 centimetrai, o grupę – ne mažiau kaip 12–15 centimetrų. Reikėtų prisiminti, kad tvirtas ledas nesusidaro šalia augmenijos, vandens telkiniuose įšalusių daiktų, šakų.

Rekomenduojami video