Vėsiausia per pastaruosius aštuonetą metų vasara pažėrė staigmenų ir Panevėžiui. Vienoje jo pusėje antradienį net keliskart per dieną stogus kapojo kruša, kitoje tuo pačiu metu švietė saulė. Šiaurinė Panevėžio dalis antradienį, regis, pateko į anomalią orų zoną.

Rožyno mikrorajoną tądien stiprus lietus su kruša nuskalbė netgi du kartus. Kad Aukštaitijos sostinėje vyksta tokie dalykai, gyvenantieji kitoje jos dalyje sunkiai galėjo patikėti, mat jų kiemus glostė saulė ar smelkė nestiprus lietus. Žalgirio gatvės gyventoja pasakoja, kad antradienį smarkus lietus su kruša prasidėjo apie vidurdienį, o antrą kartą – jau popietę. „Apie vidurdienį grįžau namo automobiliu ir iš tolo išgirdau gaudimą, dundesį – slinko tamsus debesis. Vos spėjau įbėgti į namus, ir prasidėjo. Kadangi stogas skardinis, garsas buvo efektingas, o per langą beveik nieko nesimatė – tik lietaus užuolaida“, – pasakoja Rožyno gyventoja.

Pasak jos, ledo kruopos nebuvo itin didelės ir labai greitai tirpo, tad žemė nespėjo pabalti. Be to, tokia stipri liūtis su kruša truko trumpai – gal apie penkias minutes. Rožynietė pasakoja, kad kruša į jos kiemą krito ir pirmadienio vakarą. „Įdomiausia, kad pirmadienį telefonu kalbėjausi su drauge, gyvenančia Parko gatvėje. Ji labai nustebo, kad pas mane dėl krušos baisu nosį į kiemą iškišti, nes Parko gatvėje tuo metu švietė saulė“, – pasakoja panevėžietė. Ir antradienio popietę, kai Rožyną talžė kruša, Nemuno gatvėje taip pat vos lynojo.

„Tas pats miestas, o oras kardinaliai skiriasi. Per dvi dienas Rožynui kruša nudavė net tris kartus, o kitur mieste neteko nė karto“, – stebisi „Sekundės“ pašnekovė.

 Priežastis pykčiams dėl orų

 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika sako, kad tokios keistenybės, kai nedideliu atstumu orai gerokai skiriasi, nutinka dėl lokalių debesų. „Čia priežastis, kodėl žmonės pyksta, neva sinoptikai nepataiko. Atsidarę orų programėlę mato ne tai, kas už lango, ir piktinasi, kad vėjus rodo“, – sako meteorologas. Anot jo, tokie debesys būna pakankamai aukšti, bet siauri į plotį. Tad vieno miesto galo gyventojai gauna kritulių, o kito mėgaujasi saule. „Debesys būna nedideli, slenka labai siauru ruožu, tad dažniausiai orų modeliai tokių ir neapskaičiuoja. Debesų judėjimą galima matyti tik radaro žemėlapyje realiu laiku“, – aiškina G. Valaika. Pasak jo, tokių atvejų gana dažnai pasitaiko Vilniuje, kituose didmiesčiuose, tačiau būna ir mažesniuose miestuose.

Priminė rugsėjo antrąją pusę

 Ši lietuviška vasara, G. Valaikos teigimu, vėsiausia per aštuonerius metus. O pastarosios dienos buvo išties anomalios. „Rugpjūčio 24–26 dienos pagal vidutinę temperatūrą buvo vienos vėsiausių per visą orų stebėjimų istoriją“, – sako meteorologas. Anot jo, pastarųjų dienų temperatūra labiau priminė būdingą po rudens lygiadienio – rugsėjo 22-osios. Tai lėmė nuo Arkties atslinkusi šalto oro masė. Trečiadienio rytą socialiniuose tinkluose žmonės dalinosi šalnų pakąstos žemės nuotraukomis, nors, anot G. Valaikos, meteorologinės stotys šalnų oficialiai niekur nefiksavo. Panevėžyje trečiadienio naktis taip pat buvo vėsi. Žemiausia oro temperatūra (1,5 metro aukštyje) siekė tik 3,9 laipsnio šilumos, o dirvos paviršiuje (5 cm aukštyje) – vos 0,6 laipsnio. „Buvo sąlygos formuotis šalnai ir tikrai Panevėžyje galėjo būti vietų, kur pašalo kokiame griovyje ar smėlingoje vietoje“, – neatmeta meteorologas. Tiesa, šalnos kol kas neilgos – trunka 2–3 valandas ir nėra tokios pavojingos kaip vėlesniu metų laiku, kai ilgesnės naktys. Tačiau ūkininkams net ir tokios nepageidautinos. Jos gali pakąsti moliūgus, kitus jautresnius augalus. Visgi šalnos rugpjūčio pabaigoje, teigia G. Valaika, nėra itin retas reiškinys. Jų buvo ir maždaug prieš ketverius metus. „Pripratome, kad tokiu metų laiku orai turi būti šilti, bet anksčiau rugpjūčio pabaigoje šalnų pasitaikydavo gana dažnai“, – sako meteorologas.

Temperatūrų šuoliai

 Nors socialiniai tinklai antradienį mirgėjo nuo nuotraukų, kuriose balta žemė, ypač Mažeikių krašte, pasak G. Valaikos, sniego Lietuvoje dar neužfiksuota. Tai, ką žmonės matė, buvo labai gausiai iškritusi kruša. Meteorologas pasakoja, kad iš pirmo žvilgsnio panašius sniegą ir krušą gana lengva atskirti – jei kruopos kietos – kruša, jei minkštos, lengvai susispaudžia – sniegas. „Dabar tikrai dar buvo ne sniegas. Sniegui Lietuvoje kol kas nebuvo reikiamų sąlygų, nes apatiniame atmosferos sluoksnyje dar per šilta“, – teigia G. Valaika. Anot jo, klysta teigiantys, jog klimatas nešyla. Pasak meteorologo, tai, ką dabar stebime lauke, yra ne klimatas, o orai. „Jei metai iš metų rugpjūčio pabaigoje būtų taip kaip dabar, tuomet būtų galima sakyti, kad galbūt vėsta, gal rugpjūtis keičiasi. Dabartiniai šalčiai yra paprastas temperatūrų svyravimas. Vienais metais karšta, kitais gali būti šalta kaip šįmet“, – sako meteorologas. Anot jo, pasaulyje šiųmetė liepa buvo trečia šilčiausia per visą stebėjimo laikotarpį. O Lietuvoje pastarųjų dienų orų atšalimas tebuvo laikinas reiškinys. Mat kasdien orai Lietuvoje šils vis labiau. „Penktadienį jau gal kai kas sakys, kad per karšta, nes prognozuojamas 30 laipsnių karštis“, – šiluma vasaros pabaigoje dar žada G. Valaika. Laukia ne tik karštos dienos, bet ir tokiam metų laikui šiltos naktys. Kol kas prognozuojama, kad ir pirmos rugsėjo dienos bus ganėtinai šiltos – dar laikysis apie 20–25 laipsnius.