Dauguma vairuojančiųjų sutiks, kad eismo kultūra mūsų šalyje gerėja – vis daugiau praleidžia persirikiuojančius į kitą juostą ar atliekančius kitą manevrą. Taip pat vis dažniau naudojamas pamirksėjimas avarinėmis šviesomis kaip padėka už mandagumą – tai tarsi neoficiali vairuotojų kalba.

Noras padėti – sveikintinas

Vairuotojai, kaip žinia, kelyje dažnai naudoja neoficialią kalbą – įvairius signalus, tokius kaip ilgųjų šviesų mirksėjimas ar avarinis signalas, norėdami padėkoti ar įspėti kitus eismo dalyvius. Nors tokie veiksmai gali pasirodyti visai nekalti, netinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas gali sulaukti policijos dėmesio ar net užtraukti baudą.

Vieni iš dažniausiai naudojamų signalų yra mirksėjimas ilgosiomis šviesomis arba rūko žibintais. Taip vairuotojai elgiasi dėl įvairių priežasčių: sankryžoje signalizuoja, kad duoda kelią sukančiam iš šalutinio kelio ar išvažiavimo, bando įspėti priešpriešine eismo juosta važiuojantį vairuotoją, kad jo lempos šviečia per ryškiai, arba greitkelyje prisiviję lėčiau važiuojantį eismo dalyvį trumpu mirktelėjimu prašo atlaisvinti antrą eismo juostą greičiau judančioms transporto priemonėms. Taip pat rečiau, bet dar kartais bando mirktelint ilgosiomis šviesomis perspėti apie kelyje patruliuojantį policijos ekipažą.

Gali erzinti kitus

Nors dažniausiai tokie gestai turi gerų intencijų, mirksėjimas ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams – apakinti priešinga eismo kryptimi važiuojančius vairuotojus, taip pat per galinio vaizdo veidrodėlį ir tuos, kurie važiuoja priešais.

Susidūrus su akinimu kelyje nereikėtų atsakyti tuo pačiu, nes taip tik sukeliama dar pavojingesnė situacija. Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad tokiais atvejais rekomenduojama sulėtinti greitį ir įjungti avarinį signalą – tai yra saugiausia galima reakcija.

Naudoti tolimąsias šviesas kaip įspėjamąjį signalą, jei tai gali akinti kitus vairuotojus, draudžia ir KET – toks pažeidimas gali užtraukti vairuotojui nuo 30 iki 90 eurų baudą.

Naudoja norėdami padėkoti

Kitas vairuotojų dažnai naudojamas signalas – mirktelėjimas avarinėmis šviesomis. Taip gali būti išreiškiama intencija leisti kitam automobiliui rikiuotis į reikiamą eismo juostą spūstyje ar lenkti ketinančiai transporto priemonei parodomas ženklas, kad priešpriešinio eismo juosta yra laisva.

Nors tai Lietuvoje, atrodo, įprastas mandagių vairuotojų įprotis, KET jis neminimas. Atvirkščiai – KET numatoma, kad avarinės šviesos dienos metu turi būti įjungiamos tik priverstinai sustojus ar norint įspėti vairuotojus apie kliūtį ar pavojų. Nors padėkoti ar atsiprašyti avarinių šviesų signalu iš esmės nėra draudžiama, tą daryti reikėtų tinkamai – avarinį signalą įjungti tik trumpam, nenaudoti tuomet, kai jis gali suklaidinti kitus eismo dalyvius. Vietoje avarinio signalo padėkoti ar atsiprašyti galima ir iškeliant ranką ar linktelint galva.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad KET numato atvejus, kai avarinį signalą įjungti būtina – pavyzdžiui, įvykus avarijai, tikrinant policijos pareigūnams, sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, tuomet, kai važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa ir kt.

Kita medalio pusė

Tačiau yra ir kita medalio pusė – vasaros kelionės, aktyvių atostogų planai ir didelės apimties Lietuvos kelių bei jų infrastruktūros atnaujinimo darbai lemia intensyvų eismą ir spūstis mūsų šalies tarpmiestiniuose keliuose. Žinovai dalijasi patarimais, kaip valdyti stresą prie vairo ir „išgyventi“ spūstis mūsų šalies tarpmiestiniuose keliuose.

Ruošiantis vasaros išvykoms, specialistai pataria keliones planuoti iš anksto ir pabrėžia, kad vairavimo saugumas yra prioritetas, ypač susidarius eismo spūstims.

„Eismo spūstys – nemalonus, bet dažnu atveju neišvengiamas reiškinys, ypač tuomet, kai gerinama kelių būklė ir jų infrastruktūra. Suprasdami, kad kelių remonto darbai gali kelti nemalonias patirtis mūsų klientams, kviečiame iš anksto planuoti vasaros keliones, pasirinkti tinkamiausią maršrutą ir prireikus užsukti į degalines, kur bus galima numalšinti stresą, atsivėsinti bei pailsėjus toliau tęsti kelionę“, – teigia „Circle K“ Lietuvos degalinių tinklo departamento direktorė Kristina Kabelienė.

Vairavimo mokyklos vadovo ir saugaus eismo eksperto Artūro Pakėno teigimu, teisingas kelionės maršruto planas ir kelios paprastos taisyklės padės išvengti nemalonių emocijų kelyje.

1.      Planuokite kelionę iš anksto. Visų pirma, saugaus eismo ekspertas pataria pagalvoti apie tinkamiausią laiką kelionei. „Jeigu turite galimybę, rinkitės pradėti kelionę ne piko metu. Pavyzdžiui, būtų naivu tikėtis sekmadienio pavakarę iš pajūrio į didžiuosius šalies miestus sugrįžti be jokių spūsčių. Geriau išvykite šiek tiek anksčiau arba ilgiau pasimėgaukite jūros malonumais“, – sako A.Pakėnas.

2.      Naudokitės navigacijos sistemomis. Automobiliuose integruotos modernios navigacijos sistemos gali pateikti realaus laiko informaciją apie eismo sąlygas ir pasiūlyti alternatyvius maršrutus, siekiant išvengti spūsčių. „Leisdamiesi į kelią pasižiūrėkite, kokia yra planuojamos kelionės trukmė ir pasirinkite optimaliausią maršrutą. Navigacijos padės geriau planuoti kelionės laiką ir išvengti vėlavimo“, – pataria instruktorius.

3.      Laikykitės saugaus atstumo. Eismo spūstys dažnai priverčia staigiai stabdyti. A.Pakėnas rekomenduoja laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad turėtumėte pakankamai laiko reaguoti ir sustoti, jei to prireiks. „Tenka stebėti situacijas, kai vairuotojai, pastebėję atsiradusį tarpą tarp transporto priemonių, stengiasi „užkišti“ automobilį. Taip elgtis nederėtų. Saugus, bent dviejų sekundžių stabdymo atstumas leis išvengti susidūrimo“, – pabrėžia A.Pakėnas.

4.      Būkite kantrūs ir atsisakykite lenkimo manevrų. Spūsties metu lenkimas ar staigus manevravimas gali būti pavojingas. „Būkite kantrūs ir nesiblaškykite po eismo juostas. Lenkimo manevras gali sukelti eismo įvykį ir padidinti spūstį“, – priduria vairavimo mokytojas.

5.      Sustokite atsipūsti, kad išliktumėte dėmesingi. Spūsties metu labai svarbu išlaikyti dėmesingumą. A.Pakėnas primena: nesinaudokite mobiliaisiais telefonais, išalkus ar ištroškus sustokite degalinėje. „Pašaliniai veiksniai, kurie blaško vairuotojų dėmesį, gali sukelti nelaimingą atsitikimą“, – sako saugaus eismo ekspertas. Sustojimo svarbą vairuojant ilgą laiką pabrėžia ir K.Kabelienė: „Sustojimai būtini siekiant užtikrinti tiek jūsų pačių, tiek kitų eismo dalyvių saugumą. Ilgai vairuojant, nuovargis tampa vienu pagrindinių rizikos veiksnių: lėtėja reakcija, mažėja dėmesingumas, kyla stresas ir nuobodulys. Sustojimai suteikia galimybę pailsėti, atsipalaiduoti, užkąsti ir išgerti vandens, taip palaikant tinkamą energijos lygį ir gerą savijautą. Taip pat tai proga atnaujinti informaciją apie eismo sąlygas ir pasirinkti maršrutą, kuris padės išvengti netikėtų situacijų kelyje.“

6.      Naudokite posūkių signalus ir stebėkite kelio ženklus. Vairavimo mokytojas pabrėžia būtinybę naudoti posūkių signalus, stebėti kelio ženklus ir laikytis vairuotojams skirtų nurodymų. „Visada praneškite apie savo ketinimus kitiems vairuotojams naudodami posūkių signalus. Tai padės išvengti nesusipratimų ir staigių manevrų, kurie gali sukelti eismo nelaimes. Taip pat būtina atidžiai stebėti kelio ženklus. Ypatingą dėmesį sutelkite į šviesoforo signalą. Remontuojamų kelių ruožuose jis suteikia svarbios informacijos apie eismo sąlygas ir padeda užtikrinti saugų vairavimą“, – pataria vairavimo mokyklos vadovas.

7.      Būkite pasiruošę nenumatytiems atvejams. Automobilyje visuomet turėkite pirmosios pagalbos rinkinį, atsarginį ratą ir įrankius, kad būtumėte pasiruošę nenumatytiems atvejams. Turint reikalingas priemones nenumatytose situacijose jausitės saugiau ir greičiau galėsite jas išspręsti.

8.      Rinkitės tvaresnį kurą su biopriedais arba pagamintą iš perdirbtų natūralių žaliavų. Pavyzdžiui, kai kuriose „Neste“ degalinėse Lietuvoje galima įsigyti dyzelino, gaminamo iš 100 proc. atsinaujinančių, perdirbtų žaliavų, tarp jų – tokios atliekos ir liekanos kaip gyvuliniai riebalai, naudotas kepimo aliejus, žuvų riebalai iš perdirbimo atliekų ir kt. Šiuo kuru, pažymėtu HVO (angl. Hydrotreated Vegetable Oil), galima pildyti dyzelinu varomų transporto priemonių degalų bakus ar maišyti su įprastiniu dyzelinu.

Skirtingai nuo iškastinio dyzelino, pagamintame iš atsinaujinančių žaliavų nėra aromatinių medžiagų ar priemaišų, o didelis cetaninis skaičius užtikrina efektyvų ir švarų degimą. Todėl jį naudojantiems transporto priemonių parkams paprastai reikia mažiau techninės priežiūros. Jo eksploatacinės savybės net šaltuoju metų laiku yra geresnės nei iškastinio dyzelino, nes variklis geriau įsibėgėja ir geriau reaguoja į akceleratoriaus veikimą.