Rumunija ketina aneksuoti Moldovos Respubliką ir dalį Ukrainos teritorijos, o NATO ją remia kariškai, teigiama Rusijos žiniasklaidos skleidžiamame melagingame naratyve. Kitas atsirandantis naratyvas – Lenkija savo ruožtu siekia aneksuoti dalį vakarinių Ukrainos regionų. Visos šios melagienos prasideda nuo Rusijos daugelį metų skleidžiamų tezių apie dirbtinį Ukrainos valstybės pobūdį ir Vakarų agresyvumą.

„Kačiuko“ naujienos

„Rumunija ruošiasi okupuoti Moldovos Respubliką ir dalį Ukrainos, įskaitant Odesą ir Odesos regioną. Šį procesą atidžiai stebi NATO, remiama JAV, Prancūzijos ir Nyderlandų“, – tokia „naujiena“ neseniai savo „Telegram“ kanale pasidalino Rusijos karo korespondentas šaukiniu „Kačiukas“ (rus. Kotionok).

Toliau melagienos autorius dalijasi informacija, kurią jam pavyko sužinoti ir „gerai informuotų šaltinių“. „Bukareštas jau seniai kuria planus atgaivinti „Didžiąją Rumuniją“, tačiau neturi pakankamai pajėgų šiam ambicingam tikslui pasiekti. NATO ne tik palaiko moraliai, bet jau teikia ir realią karinę pagalbą šiam tikslui tiekdama karines pajėgas ir įrangą: JAV 101-ąją oro desanto diviziją, dar žinomą kaip „Screaming Eagles“, taip pat karinę pagalbą iš Prancūzijos“, – toliau fantazuoja „Kačiukas“.

„Rumunija nori išplėsti savo teritoriją aneksuodama Bukoviną, dalį Odesos regiono, įskaitant miestą, ir visiškai praryti Moldovą“, – savo „apžvalgoje“ rašė Rusijos karo korespondentas. Anot jo, Vakarai turi planų padalinti Ukrainą ir tie planai artimiausiu metu bus pradėti įgyvendinti.

„Kačiuko“ melagieną „Telegram“ kanale tuoj pat pasigavo daugiau ar mažiau oficialūs Rusijos žiniasklaidos kanalai. „Lenkija svajoja „atgauti“ Lvivą ir dalį vakarinių Ukrainos regionų. Vengrija taip pat nebūtų prieš regiono aneksavimą. Tokiomis sąlygomis Bukareštas nenori likti nuošalyje ir bandys gauti savo žemes“, – rašė Rusijos karo naujienų portalas topwar.ru.

„Žurnalistas daro prielaidą, kad aneksija prasidės politinių, karinių ir ekonominių veiksmų serija, kuri sukels chaosą Kijevo kontroliuojamoje teritorijoje“, – savo nuomonę prie „Kačiuko“ melagienos pridėjo jau ir oficialus portalas pravda.ru.

Visuose jau antriniuose informacijos šaltiniuose prasidėjo spekuliacijos siekiant suformuoti ir įtvirtinti skaitytojų sąmonėje tris pagrindines „žinias“:

1.  Ukraina yra dirbtinė valstybė.

2.  Kaimyninės valstybės į vakarus nuo Ukrainos pasinaudos karu, kad padalintų Ukrainą.

3.  Rumunija, remiama NATO pajėgų, aneksuos Moldovos Respubliką ir dalį Ukrainos.

Skaldyk ir valdyk

Šią seną Romos imperijos laikų patarlę Rusijos propagandistai naudoja nuo pat Sovietų Sąjungos sukūrimo laikų. Rumunijos aneksija, NATO, Moldovos Respublikos įsitraukimas į karą tapo vienomis pagrindinių „grėsmių“, kurias Rusijos ir prorusiška žiniasklaida Kišiniove paleido į viešąją erdvę.

Rusijos žiniasklaidoje Rumunija dažnai pristatoma kaip revanšistinė valstybė, turinti teritorinių pretenzijų į Moldovos Respubliką ir kai kuriuos pietryčių Ukrainos regionus. Visos šios teritorijos iki Antrojo pasaulinio karo buvo Rumunijos dalis, kuri jas prarado dėl Molotovo–Ribentropo pakto.

Rusijos propaganda dažnai panašiai rašo ir apie Lenkiją, kuri neva ketina atkurti savo istorines sienas dar nuo karo pradžios ir siekia aneksuoti Vakarų Ukrainos žemes.

Toks Rusijos tikslas suprantamas ir aiškus: ji siekia Rumuniją ir Lenkiją (supraskime – Vakarų Europą) vaizduoti kaip kerštingas valstybes, pasirengusias patenkinti savo teritorines pretenzijas silpnesnių kaimynų sąskaita. Ukrainos okupantų peršama logika primityvi ir paprasta – tai jie čia tylūs agresoriai, ome (suprask – Rusija) giname savo „teisėtas žemes“ ir „savo piliečius“ Ukrainoje. Taip Rusijos propagandistai pateikia Rusiją kaip pagrindinį išsigelbėjimą šių pretenzijų akivaizdoje.

Tuo pačiu metu siekiama propaguoti senesnę tezę, kurią Rusija iškėlė prieš didelio masto invazijos pradžią vasario 24 d. – pagal ją Ukraina yra dirbtinė valstybė, kurią išardys tie patys sąjungininkai Vakarų Europoje.

Tiesos grūdas melo vežime

Konstruodami savo melagienų srautą, Rusijos propagandistai dažniausiai remiasi kokiu nors visiems gerai žinomu faktu ir jau aplink jį aplipdo melagienas bei išsigalvojimus.

Minėtu atveju tiesos grūdas yra tas, jog Rumunijoje iš tiesų kartais pasigirsta balsai, pasisakantys už sąjungą su Moldovos Respublika, ir remiamasi „istorine tiesa“ dėl kai kurių Ukrainos dalių teritorijų. Tačiau tiesa yra ta, jog Rumunija buvo pirmoji valstybė, pripažinusi Moldovos Respublikos nepriklausomybę. Nepaisant to, kad didžioji jos teritorijos dalis, istoriniu požiūriu, yra Rumunijos erdvės dalis, ji niekada nereiškė jokių teritorinių pretenzijų.

O kalbant apie straipsnio pradžioje minėtą 101-ąją oro desanto diviziją, tai ji kartu su kitais NATO valstybių narių siunčiamais daliniais siekia sustiprinti rytinį Aljanso flangą Rusijos karo su Ukraina kontekste ir neturi jokių karo misijų. Be to, NATO jau daugelį metų stiprina savo rytinį flangą, reaguodama į pakartotines Rusijos agresijas regione.

Rumunija taip pat neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, ir tai aiškiai numatyta 1997 m. Gerų kaimyninių santykių sutartyje, kurios pasirašymas tuo metu buvo laikomas būtinu žingsniu, kad Rumunija galėtų integruotis į NATO.

Kita Rusijos propagandistų „būsima Ukrainos okupante“ įvardijama Ukrainos kaimynė Lenkija aktyviausiai priešinosi Rusijos agresijai ir visokeriopai remia Kijevo gynybines pastangas. Lenkija faktais seniai įrodė, kad yra tikra Ukrainos rėmėja: ji pasmerkė Rusijos agresiją, rėmė Ukrainos armiją, sudarė sąlygas Kijevo instituciniam suartėjimui su Europos ir euroatlantinėmis struktūromis. Remiantis www.statista.com, iki spalio mėnesio Lenkija buvo trečia pagal dydį karinės pagalbos Ukrainai teikėja po JAV ir Didžiosios Britanijos – šalių, kurios daug turtingesnės ir turi didesnį karinį arsenalą.

Randa provokatorių Europoje

Žibalo dažnai į ugnį įpila Rusijos globojami, o kartais ir tiesiogiai finansuojami politikai pačioje Europoje. Po kovo 27 d. Paryžiuje įvykusio „norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimo, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad keli nariai planuoja siųsti į Ukrainą „atgrasymo pajėgas“. Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad ši Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos iniciatyva nepakeis Ukrainos kariuomenės, o „atgrasymo pajėgos“ neturės taikdarių statuso.

Suprantama, jog tokios Europos lyderių mintys Rusijoje sukėlė didžiulį nepasitenkinimą. Atsako ilgai laukti neteko. „Prancūzijos prezidentas E.Macronas planuoja siųsti karius į Ukrainą nuo pat Rusijos specialiosios karinės operacijos pradžios“, – tokią „naujieną“ savo profilyje socialiniame tinkle X (buv. „Twitter“) prieš dvi savaites išplatino Prancūzijos ultradešiniosios pakraipos politikas Florianas Philippotas. „Prancūzijos kariai jau Ukrainoje. Tai jo manija, nes tai buvo jo projektas nuo pat pirmos dienos! Baimė, karas, trečiasis pasaulinis karas“, – rašo jis. Toliau F.Philippotas rašo, jog Prancūzijos prezidentas E.Macronas nori karo, o Ukrainą okupuos 100 tūkst. Vakarų Europos šalių karių: „Prancūzija nori siųsti karius į Ukrainą ir remia Kijevą, siekdama sukelti trečiąjį pasaulinį karą.“

Skaitytojams, ko gero, reikėtų kiek plačiau paaiškinti, kas toks yra F.Philippotas. 43 metų Prancūzijos ultradešiniųjų pažiūrų politikas 7 metus buvo Nacionalinio fronto (NF) viceprezidentas ir fronto lyderės Marine Le Pen pavaduotojas. 2017 m. F.Philippotas pasitraukė iš NF po to, kai M.Le Pen jį pašalino iš pareigų – kur jis buvo atsakingas už partijos strategiją ir komunikaciją. Būdamas vienu iš NF vadovų F.Philippotas netgi buvo išrinktas į Europos Parlamentą ir ten išbuvo visą kadenciją (2014–2019).

Suprantama, jog tokius Prancūzijos politikos kliedesius iškart pasičiupo Rusijos propagandos mašina ir per visas oficialias ir neoficialiai valdomas Kremliaus žiniasklaidos priemones pasipylė straipsniai apie „klastingus Vakarų Europos“ ir „išprotėjusio E.Macrono“ planus.

Melagienų tikslai

Melagienų tikslai yra daugialypiai. Pirma, Rusija siekia demoralizuoti Ukrainos visuomenę ir kariuomenę, sukeldama nepasitikėjimą valdžia ir sąjungininkais. Antra, Rusija stengiasi formuoti neigiamą Vakarų visuomenių nuomonę apie paramą Ukrainai, siekdama sumažinti politinę ir karinę pagalbą. Trečia, melagienos siekia sukelti nesutarimus ir susiskaldymą Vakarų valstybėse, kurstant vidaus nesutarimus dėl užsienio politikos klausimų.

Arnoldas Martinkėnas