Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje kontekste informacinė kova yra viena iš pagrindinių Kremliaus strategijų. Melagingos naujienos (angl. fake news) arba melagienos tapo veiksmingu įrankiu, kurį Rusija naudoja siekdama manipuliuoti vidaus ir užsienio auditorijomis. Informacinis karas yra neatskiriama modernaus konflikto dalis, o melagienos – pagrindinis ginklas šiame kare. Per pastaruosius metus Rusija sukūrė sudėtingą dezinformacijos sistemą, kuri plačiai naudojama siekiant diskredituoti Ukrainą, sumenkinti Vakarų paramą jai ir formuoti pasaulio viešąją nuomonę.

Šiame kruopščiai koordinuojamame „fake news“ kare dalyvauja įvairios Rusijos valstybinės institucijos, žiniasklaidos kanalai ir specializuoti propagandos centrai, žinomi kaip „trolių fabrikai“.

Melagienų strategija ir auditorijos

Kremliaus propaganda yra labai gerai organizuota ir remiasi daugybe metodų bei platformų. Valstybinė žiniasklaida, tokia kaip „Pervyj Kanal“ ir „Rossiya-1“, tarnauja kaip pagrindinis melagienų kūrimo šaltinis. Šios žiniasklaidos priemonės, siekdamos suformuoti neigiamą įvaizdį apie Ukrainą ir jos sąjungininkus, dažnai naudoja griežtą ir gana primityvią, tačiau daugumai Rusijos gyventojų puikiai suprantamą ir priimtiną retoriką.

Internete melagienų sklaidą vykdo tiek oficialūs kanalai, tokie kaip „Sputnik“ ir „RT“, tiek anoniminiai „troliai“ ir „botai“, kurie aktyviai dalyvauja socialinių tinklų diskusijose, skleisdami melagingą informaciją ir klaidinančius pranešimus. Šie mechanizmai leidžia Rusijai greitai ir plačiai skleisti melagienas visame pasaulyje.

Rusijos konvejeriu tiražuojamos melagienos yra skirtos skirtingoms auditorijoms, o jų turinys ir pateikimo būdas dažnai pritaikomas prie konkrečios grupės interesų. Vidaus auditorijai, t.y. Rusijos gyventojams, melagienos dažniausiai siekia suformuoti teigiamą Rusijos vyriausybės įvaizdį, pabrėžti nacionalizmą ir pateisinti Kremliaus veiksmus Ukrainoje.

Tuo tarpu užsienio auditorijai skirtos melagienos yra orientuotos į Vakarų šalių gyventojus, siekiant sumenkinti jų paramą Ukrainai ir sukelti nesutarimus bei nepasitikėjimą savo vyriausybėmis. Tokios melagienos dažnai remiasi kultūriniais skirtumais, nacionalistinėmis nuotaikomis ar net melaginga informacija apie Vakarų šalių vidaus politiką.

Melagienų sklaidos platformos

Rusija, skleisdama savo melagienas, naudoja ir tradicinę žiniasklaidą, įvairias skaitmenines platformas bei netiesioginę sklaidą, kai Kremliaus melagienos dėl įtakos agentų veiklos, finansiškai įtakojamų žiniasklaidos priemonių ar tiesiog – nekompetencijos, plinta per trečiųjų šalių žiniasklaidą.

Rusijos valstybiniai kanalai „Pervyj Kanal“, „Rossiya-1“ ir „NTV“ yra pagrindiniai tradicinės žiniasklaidos šaltiniai, kurie reguliariai skelbia melagingas naujienas apie karą Ukrainoje. Šios žiniasklaidos priemonės yra tiesiogiai kontroliuojamos Rusijos valdžios ir naudojamos kaip Kremliaus informacinės politikos ruporai.

„Sputnik“ ir „RT“ („Russia Today“) yra tarptautiniai Rusijos žiniasklaidos kanalai, kurie siekia skleisti Kremliaus naratyvą užsienio auditorijoms. „RT“ kanalai transliuojami įvairiomis kalbomis ir pritaikyti skirtingoms šalims bei regionams, įskaitant Europą, Ameriką ir Aziją.

Siekdama skleisti melagienas, Rusija aktyviai naudoja tiek tarptautinius socialinius tinklus „Facebook“, „X“ (buvęs „Twitter“), „Telegram“ ir „VK“, tiek rusiškus „Odniklasnini“ („Bendraklasiai“), „VKontakte“ ir kt. „Botų“ ir „trolių armijų“ pagalba melagingos naujienos gali greitai plisti tarp vartotojų, sukelti klaidinančią viešąją nuomonę ar, kartais, netgi sukelti paniką.

Be socialinių tinklų, Rusija taip pat naudojasi įvairiais naujienų portalais ir tinklaraščiais, kurie skelbia Kremliaus naratyvą. Šie portalai dažnai pasirodo kaip „alternatyvios“ naujienų svetainės, kurios pateikia melagingą informaciją kaip „nepriklausomą“ požiūrį į įvykius.

Rusijos melagienos taip pat plinta per trečiųjų šalių žiniasklaidą. Ši taktika leidžia Rusijai skleisti savo naratyvą neprisidengiant oficialiais Kremliaus kanalais, taip padidinant melagienų patikimumą tam tikrose auditorijose. Tai ypač paplitę Europoje, kur kai kurie vietiniai prokremliški portalai skleidžia dezinformaciją apie Ukrainą ir Vakarų paramą.

Labai dažnai tokia rusiškos kilmės trečiųjų šalių žiniasklaidoje pasirodžiusi melagiena, jau apkeliavusi visą ratą, sugrįžta į oficialius Kremliaus žiniasklaidos kanalus. Šiuo atveju, Rusijos žiniasklaida, oficialiai cituodama užsienio žiniasklaidos pranešimus, savo melagienoms priduoda svorio, patikimumo ir solidumo.

Pagrindinės Rusijos melagienų temos

Melagiena apie Ukrainos „nacistinę“ valdžią. Viena labiausiai paplitusių melagienų yra ta, kad Ukrainą valdo „nacistai“. Ši melagiena buvo plačiai skleidžiama per Rusijos žiniasklaidą, siekiant pateisinti Rusijos karinę intervenciją kaip „denacifikacijos“ misiją. Ši dezinformacija skirta sukurti baimės ir neapykantos jausmus tiek tarp Rusijos gyventojų, tiek tarp užsienio auditorijų. Apie vieną tokių melagienų rašėme ankstesniame „Valstiečių laikraščio“ numeryje, kai Rusijos propagandistai tariamą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio knygą įvilko į Adolfo Hitlerio nacistinio manifesto „Mein Kampf“ rūbus.

Klaidinga informacija apie humanitarinę situaciją Ukrainoje. Rusijos žiniasklaida dažnai skelbia melagingas naujienas apie katastrofišką humanitarinę situaciją Ukrainoje, kaltindama dėl to Ukrainos valdžią. Tokios melagienos siekia sukurti iliuziją, kad Ukrainos vyriausybė yra nekompetentinga ir negali apsaugoti savo piliečių. Reikia pripažinti, kad panašios krypties „naujienas“ noriai naudoja Europos žiniasklaida.

Fiktyvios Ukrainos kariuomenės „nusikaltimų“ istorijos. Dažnai Rusijos žiniasklaida skelbia istorijas apie tariamus Ukrainos kariuomenės „nusikaltimus“ prieš civilius gyventojus. Tokie pranešimai dažnai yra išgalvoti arba stipriai perdėti, siekiant demonizuoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir pateisinti Rusijos karinę veiklą. Melagienos apie išgalvotus ukrainiečių karo nusikaltimus pirmiausiai nukreiptos į vidinę Rusijos auditoriją. Tokia propaganda Kremlius siekia nubrėžti labai aiškią paralelę tarp Antrajame pasauliniame kare vykdytų nacių nusikaltimų ir dabartinės Ukrainos. Šios srities melagienos Rusijos propagandistams vienu šūviu nušauna du zuikius – šalia formuojamo „nacistinio“ naratyvo taikoma ir į propagandos suzombintus Rusijos piliečius, kuriems tarsi sakoma „nejaugi stovėsite abejingai, kai vykdomi tokie nusikaltimai?“.

Melagienos apie Vakarų paramą Ukrainai. Rusijos žiniasklaida dažnai teigia, kad Vakarų šalių parama Ukrainai yra neveiksminga arba net kenksminga. Pavyzdžiui, prasidėjus Vakarų karinei pagalbai Ukrainai, buvo skelbiamos melagienos, kad Vakarų tiekta ginkluotė netinkama naudoti, pasenusi, neveikianti ir nesugeba padėti Ukrainos kariuomenei. Tokios melagienos tikslas – sukelti nepasitikėjimą tarp Ukrainos sąjungininkų ir sumažinti jų paramą.

Melagienų tikslai

Melagienų tikslai yra daugialypiai. Pirma, Rusija siekia demoralizuoti Ukrainos visuomenę ir kariuomenę, sukeldama nepasitikėjimą valdžia ir sąjungininkais. Antra, Rusija stengiasi formuoti neigiamą Vakarų visuomenių nuomonę apie paramą Ukrainai, siekdama sumažinti politinę ir karinę pagalbą. Trečia, melagienos siekia sukelti nesutarimus ir susiskaldymą Vakarų valstybėse, kurstant vidaus nesutarimus dėl užsienio politikos klausimų.

Kovai su Rusijos melagienomis buvo įsteigtos įvairios faktų tikrinimo iniciatyvos. Tarp jų – „StopFake“, kuris specializuojasi atskleisti melagingas naujienas apie Ukrainą. Kitas pavyzdys: „Bellingcat“ – nepriklausoma tyrimų grupė, kuri tiria įvairias dezinformacijos kampanijas ir jų poveikį.

Melagienos yra galingas įrankis, kurį Rusija naudoja kare prieš Ukrainą. Jos padeda formuoti visuomenės nuomonę, manipuliuoti auditorijomis ir skatinti Kremliaus politiką. Tačiau aktyvi kova su melagienomis ir visuomenės švietimas gali padėti sumažinti jų poveikį ir sustiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai.

Melagienos analizė

2022 metų pavasarį, pirmaisiais Rusijos agresijos mėnesiais, platformos „Telegram“ prorusiškame kanale buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuoti tariamai Mariupolyje pasidavę Ukrainos jūrų pėstininkai.

Karybos analitikas austras Tomas Cooperis kruopščiai išnagrinėjo šį vaizdo įrašą ir pateikė neginčijamus įrodymus, jog šis siužetas – Rusijos nufilmuota inscenizacija, kitaip tariant – melagiena.

„Kiekvienas karo dalyvis žino, kad imant karį į nelaisvę reikia jį kruopščiai apieškoti – kišenę po kišenės, krepšelį po krepšelio. Reikia atimti ginklus, peilius ir amuniciją... Vaizdo įraše atkreipkite dėmesį į pilnas žygiuojančiųjų kišenes“, – rašo T.Cooperis.

Analitikas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog visoje eisenoje tik du, einantys priekyje, „Ukrainos kariai“ turi geltonas arba mėlynas juostas, kurias karinių veiksmų metu ukrainiečiai naudoja saviškių atpažinimui.

„Mažai tikėtina, kad vos tik paėmus į nelaisvę tokia juosta būtų nuplėšta“, – rašo analitikas. Taip pat T.Cooperis atkreipia dėmesį, kad „belaisviai“ po dvi savaites trukusių įnirtingų kovų mieste atrodo tarsi atėję į paradą – nė vienas neatrodo sužeistas, aptvarstytas ar apdegęs, visoje eisenoje šlubuoja tik du kariai.

Dar vienas labai svarbus momentas, į kurį atkreipė dėmesį ekspertas, yra tas, kad nė vienas karo belaisvis neturi būtinos Ukrainos jūrų pėstininkų uniformos detalės – melsvos beretės.

T.Cooperio nuotr.