Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Rusija kelia bylą Lietuvos prokurorams ir teisėjams dėl 1991 m. įvykių Vilniuje

Rusija reiškia nepasitenkinimą Lietuvos prokuratūra, kuri už dalyvavimą nusikalstamuose Sausio 13-osios įvykiuose nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais kaltina buvusius Sovietų Sąjungos kariškius.

Pasak Rusijos naujienų agentūros TASS, Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorams ir teisėjams už neva nepagrįstą buvusių SSRS kariškių patraukimą atsakomybėn dėl 1991 metų įvykių Vilniuje. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė oficiali žinybos atstovė Svetlana Petrenko.

„Rusijos tyrimų komiteto Vyriausioji tyrimų valdyba iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir teismo pareigūnams. Jų veiksmuose įžvelgiami nusikaltimo, numatyto RF baudžiamojo kodekso 299-ojo straipsnio 2-ojoje dalyje („Žinomai nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn“), požymiai“, – pareiškė ji.

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė Eltai sakė, kad jokios informacijos apie tai prokuratūra nėra sulaukusi.

„Čia turbūt ne Prokuratūrai komentuoti. Prokuratūra savo ruožtu užsienio valstybių priimtų kažkokių institucijų sprendimų nekomentuoja. Mes jokios informacijos dar iš tiesų neturime. Tai yra ne Prokuratūros priimtas sprendimas. Prokuratūra komentuoja savo veiklą“, – sakė E. Martinonienė.

BNS nuotr.

Lietuvos URM: tai – atviras spaudimas Lietuvai

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM) Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto sprendimą iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylas, laiko atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams.

„Deja, tačiau Rusijos Federacija vis toliau klimpsta į sovietinės praeities liūną, kur nei žmogaus gyvybė, nei laisvė, nei kaimyninių šalių suverenumas nebuvo gerbiami. Rusijos teisėsaugos struktūros su vis didėjančiu pagreičiu virsta represiniu aparatu, kuris vietoje demokratinėms valstybėms įprasto valdžios atsvaros vaidmens, tampa jos savivalės įrankiu“, – rašoma URM pranešime.

Ministerijos pranešime taip pat teigiama, jog „ypatingu cinizmu dvelkia Lietuvos teismui metamas kaltinimas, kad byla prieš Sausio 13-osios agresijos organizatorius ir dalyvius nėra paremta objektyviais įrodymais, skambantis iš šalies, kuri niekuomet neatsiliepė į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos teisinės pagalbos prašymus bendradarbiauti šioje konkrečioje byloje, taip pat Medininkų žudynių byloje, aktyviai slėpė ir globojo ginkluotų veiksmų prieš taikius gyventojus ir pareigūnus vadovus ir vykdytojus, ėmėsi visų įmanomų priemonių padėti jiems išvengti atsakomybės“.

„Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto retorika iškreipia faktus, siekia įtvirtinti alternatyvią realybę“, – teigia URM.

BNS nuotr.

Gegužės 15 d. Lietuvos generalinės prokuratūros prokurorai, palaikantys valstybinį kaltinimą Sausio 13-osios byloje, Vilniaus apygardos teisme kaltinamiesiems pasiūlė skirti griežtas laisvės atėmimo bausmes ir įpareigoti atlyginti daugiau kaip 11,3 mln. eurų civilinį ieškinį.

Prokurorai 6 kaltinamuosius, subūrusius organizuotą grupę ir į ją įtraukusius kitus kaltinamuosius, prašo teismo pripažinti kaltais padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir siūlo skirti jiems griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Tarp jų buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.

Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašo teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.

Kaltinimų dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje sulaukė 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujamas pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose. Iš minėtų kaltinamųjų 65 yra teisiami jiems nedalyvaut teisminiame procese, t. y. už akių, o du kaltinamieji dalyvauja Vilniaus apygardos teisme vykstančiame teisminiame procese.

1991 m. sausį jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį. Karinių veiksmų metu, užimant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatus bei komendanto valandos metu buvo nužudyta 14 civilių, daugiau nei 800 civilių buvo sužaloti. Šioje byloje nukentėjusiais pripažinti 790 asmenų.

Rekomenduojami video