Gyvenimas vėl egzaminuoja politikus: valstybės biudžeto baseine yra du vamzdžiai. Per vieną po mokesčių reformos kasmet įteka 300 mln. eurų papildomų mokesčių, per kitą nežinia kur išteka 700 mln. eurų. Kiek kartų per metus Lietuvoje reikės didinti mokesčius, kad baseinas neliktų tuščias po reformos išpumpavimo?

Atradimas dugne

Lietuvos mokyklų abiturientai netrukus sužinos, kaip išlaikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Kada paaiškės Seimo atliktos mokesčių sistemos pertvarkos rezultatai, turbūt dar sunku pasakyti. Gal po metų, gal po pusantrų, gal po dvejų. Šiaip ar taip, laiko pakankamai, kad būtų galima neskubant, susikaupus dar kartą mintyse pasitikrinti Seimo pavasario sesijoje atliktos politinės matematikos užduoties sprendimą.

Viena vertus, jis atrodo visiškai teisingas: Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtiems mokestiniams pasiūlymams, dėl kurių, anot ministerijos atstovų, didesnes pajamas gaunantys gyventojai į biudžetą sumokėtų daugiau pajamų mokesčio, išsiplėstų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazė, atsirastų mokestis kai kurioms draudimo sutartims, būtų atsisakyta PVM lengvatos šildymui, vienu procentiniu punktu padidėtų pelno mokestis ir pabrangtų saldinti gėrimai. Finansų ministerijos duomenimis, 2026 metais dėl šių mokesčių pakeitimų į biudžetą būtų surinkta iš viso 278,8 mln. eurų daugiau, o 2027 metais – 551,9 mln. eurų daugiau. Taigi, valstybės gerovės finansinis baseinas Seimo daugumos iniciatyva energingai praplatintu mokesčių vamzdžiu bus pildomas greičiau.

Kita vertus, šiokių tokių abejonių, ar Seimo pavasario sesijos pabaigoje surengtą tautos atstovų valstybinės brandos patikrinimą pavyko išlaikyti teisingu mokesčių kėlimo sprendimu, visgi kelia Valstybės kontrolė (VK). Ji Lietuvos viešųjų finansų baseine netikėtai aptiko dar didesnį vamzdį, kuriuo iš jo nežinia kur išteka kone 3 kartus daugiau pinigų, nei tikimasi sulaukti iš praplatinto mokesčių vamzdžio. „Vamzdiec!“ – turbūt pasakytų vilniečiai ir miesto svečiai, parinkę tinkamiausią naujažodį nesulaikomam valdžios potraukiui labai brangiems, dideliems ir beprasmiškiems vamzdžiams emociškai įvertinti.

Antrąjį vamzdį VK auditoriai užčiuopė valstybės finansinio baseino dugne, graibydami praėjusių metų valstybės institucijų finansines ataskaitas. Prieš daugiau nei mėnesį VK paskelbtose 2024 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinio audito išvadose konstatuojama, kad ji negali patvirtinti 680,07 mln. eurų išlaidų panaudojimo paskirties. Kitaip tariant, VK nežino, kur ir už ką iš valstybės finansinio baseino ištekėjo beveik 700 mln. eurų – gerokai daugiau, nei mokesčių pertvarkos autoriai tikėjosi jį papildyti didesniais mokesčiais. Anot jų, mokesčių pakeitimai nuo 2027 metų biudžetui atneš daugiau nei 0,5 mlrd. eurų pajamų. Tačiau auditorių aptiktas antrasis vamzdis reiškia, kad dar iki 2027 metų, t.y. 2024–2026 metais, iš baseino nežinia kur gali ištekėti daugiau nei 2 mlrd. eurų!

Trumpai šio VK auditorių atradimo svarbą apibūdino Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija. Pirma, pasak jos atstovų, VK negalėjo įsitikinti dėl 0,7 mlrd. eurų išlaidų panaudojimo 2024 metais paskirties. O tai reiškia, kad neįmanoma planuoti sekančių metų biudžeto nežinant, kaip galima sutaupyti 0,7 mlrd. eurų (panašios sumos tikimasi iš mokesčių reformos). Antra – 7 mlrd. valstybės turto yra taip netinkamai apskaitoma, kad negalima patvirtinti šių duomenų teisingumo. Trečia – nebuvo atliktas 2024 metų Valstybės pažangos ataskaitos (VPA) auditas, nes VPA nebuvo pateikta auditoriams. Vienas iš VPA tikslų – nustatyti, ar reikalingos reformos, kad valstybė pasiektų savo nustatytus strateginius tikslus.

Tikėkime briliantais juodoje dėžėje

Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, paklausta, kaip VK išvadas turėtų suprasti audito vingrybėse nesusigaudantis eilinis mokesčių mokėtojas, atsakė, kad paprastai tos išvados būna dviejų tipų. „Vienas – kai VK gali pasakyti, kad lėšos panaudotos neteisingai, kad buvo padaryta kažkokios apimties klaida, ir tą klaidą įvardija. Kitas – kai VK negali pasakyti, kokio dydžio ta klaida, ir negali pasakyti, kas tai, kai finansinėse ataskaitose rodomos 0,7 mlrd. eurų išlaidos. Esmė tokia: buvo patirtos išlaidos, kažkokių dokumentų yra, bet niekas auditoriams negalėjo pateikti paaiškinimo, kodėl tie daiktai ar paslaugos išvis buvo nupirkti. Juk visos biudžeto išlaidos yra tvirtinamos. Asignavimus tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, už tai balsuoja Seimas. Jis nustato, kiek kiekvienai iš biudžeto išlaikomai institucijai bus skiriama lėšų, ir kiekviena jų turi detalizuotą jai skirtų asignavimų išklotinę – kam ir kiek skirta pinigų. Ir kai į tą instituciją ateina VK atstovai, jie patikrina, ar skirtos lėšos išleistos pagal atitinkamas asignavimų eilutes. Taigi, dabar konstatuota, kad tie 680 mln. eurų yra „pakibę“: VK negalėjo nustatyti, dėl kurios skirtų lėšų eilutės šios išlaidos buvo patirtos. Na, nežinau, su kuo dar būtų galima tai palyginti – tarkime, iškelti draugo vestuves už biudžeto lėšas. Tai, kad VK negali paaiškinti valstybės institucijų išlaidų paskirties, yra žymiai blogiau, nei konstatavimas, jog buvo padaryta klaida. Auditoriai žino, kokios turėtų būti finansinės ataskaitos ištaisius klaidą, žino, kiek turi būti lėšų. Bet kai susiduriama su negebėjimu pasakyti, kokia tų išlaidų paskirtis, tai jau yra blogai“, – sakė D.Čibirienė.

Ji pasiūlė palyginti, kaip tokia situacija atrodytų versle. „Jeigu audituojamos įmonės akcijos būtų kotiruojamos biržoje, ir auditorius pasakytų net negalintis pareikšti savo nuomonės apie kurį nors reikšmingą įmonės balanso straipsnį, tai reikštų, kad tas straipsnis yra tiesiog „nupieštas“. Kitaip tariant, auditorius negali patvirtinti, ar čia tiesa, ar ne. Todėl po tokios auditoriaus išvados tiesiog būtų uždrausta prekyba tos įmonės akcijomis biržoje. Dėl to, kad tai nesąžiningas rinkos dalyvis, jis galimai sukčiauja, jo finansinės ataskaitos „nupieštos iš oro“, neaišku, kaip tie pinigai įmonėje bus tvarkomi, todėl pirkėjai gali prarasti savo lėšas, jeigu investuos į jos akcijas. Kitaip tariant, ta įmonė neskaidri. Tačiau valstybės finansų srityje yra kitaip. Valstybės institucijos neprekiauja biržoje savo akcijomis, ir niekas baudų už tai, kad jų finansinėse ataskaitose yra klaidų ar neteisingų duomenų, joms neskiria. Praktiškai niekas už tai nėra nubaustas. VK metų metais rašo apie klaidas ataskaitose, apie tai, kad negali patvirtinti duomenų, bet visa tai vis kartojasi. Ir jokios reakcijos“, – pridūrė pašnekovė.

Tai, ką nustatė VK auditoriai, iš tikrųjų yra svarbu, pabrėžė Buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė. „Jie aptiko beveik 0,7 mlrd. eurų išlaidų, dėl kurių paskirties nieko negalėjo pasakyti, taip pat nurodė nežinantys ir 7 mlrd. valstybės turto įvertinimo teisingumo. Gal jo vertė – ne 7, o 1 ar 3, arba 50 mlrd. eurų? Priežastis – ši valstybės turto dalis yra neinventorizuota, t.y. nesuskaičiuota. Viskas atrodo taip, lyg juodoje dėžėje būtų sudėta kažin kiek valstybės turto, o auditoriui pasakoma – dabar įsivaizduok, kad ten briliantai. Tik mes jų neskaičiuojame, mes tikime. Tikime, nes turime tam tikrą registrą, kuris nesusietas su daiktų gavimo dokumentais, patvirtinančiais, už kokią vertę jie buvo gauti ir kokia jų vertė dabar. Bet tu, auditoriau, žiūrėk į tą registrą ir tikėk, kad toje juodoje dėžėje yra tie briliantai ir visas kitas turtas. Taigi, valstybė tiesiog negeba susiskaičiuoti to 7 mlrd. vertės turto, neveda jo apskaitos. Ypač tai pasakytina apie muziejines vertybes. Balanse matai, kiek muziejus pagal tam tikrus gavimo dokumentus turi turto, o kai paprašai turto sąrašo pagal gavimo dokumentus, tau jo neduoda. Taigi, atsekamumo išvis nėra“, – sakė D.Čibirienė.

Auditorės teigimu, po tokio aukščiausios audito institucijos patikrinimo „normaliose“ šalyse būtų iškeltas klausimas, kurioje ar kuriose valstybės įstaigose taip atsitiko, kad auditas negalėjo patvirtinti išlaidų paskirties. „Iš įstaigų vadovų tikrai būtų pareikalauta atsakomybės. Tokia situacija yra tarsi valstybės lėšų pasisavinimas. Pinigai išleisti ne pagal paskirtį – o institucijoms juk nurodyta, kam gali naudoti joms skirtas biudžeto lėšas. Ir jeigu jos panaudotos ne pagal paskirtį, vadovas turi už tai atsakyti. Bet pas mus netgi nėra paskelbta, kas tuos 680 mln. eurų išleido neaišku kam! Belieka spėlioti, kas čia tas lėšas taško, kur tų milijonų ieškoti. Kita vertus, atsižvelgus į praėjusių metų biudžetą ir lėšų panaudojimą, planuojamas ateinančių metų biudžetas. Tad jeigu tas 0,7 mlrd. eurų buvo išleistas tam, kam nereikėjo išleisti, nes nėra jo panaudojimo paskirties, tai gal jau turime tokį finansinį rezervą? Gal yra laisvų pinigų pas mus?“ – retoriškai klausė D.Čibirienė, sutikusi, kad tokiu atveju gal ir šios mokesčių pertvarkos visai nereikėjo.

Įvardijo baisiausią situaciją

„Galėčiau „nudžiuginti“, kad nežinia kam buvo išleista ne 700 mln. eurų, bet kur kas daugiau“, – atsakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys, paklaustas, kaip, jo manymu, eilinio mokesčio mokėtojo galvoje telpa du faktai: VK nežino, kam buvo panaudota beveik 700 mln. eurų iš valstybės iždo, o Seimas skubiai ėmėsi didinti mokesčius, norėdamas kitąmet į valstybės biudžetą surinkti daugiau pinigų?

„VK konstatavo faktą, kad ne pagal paskirtį buvo išleista 236 mln. ES lėšų. Šias lėšas Briuseliui turės grąžinti visi Lietuvos mokesčių mokėtojai. ES labai griežtai vykdo skiriamų lėšų priežiūrą: europiniai pinigai turi būti naudojami tik pagal paskirtį, ir niekaip kitaip. Jeigu ūkininkas prašomos paramos projekte nurodytų, kad pirks traktorių, bet už gautus pinigus išvažiuotų papramogauti kur nors į užsienį, tai jam ne tik greitai lieptų grąžinti gautas lėšas, bet ir didžiausią baudą skirtų. O valstybės institucijos elgiasi kitaip. Prie VK aptiktų nežinia kam išleistų 680 mln. eurų pridėjus 236 mln. ne pagal paskirtį išleistų ES lėšų, gauname beveik milijardą. Kone milijardas buvo išleistas ne pagal paskirtį, o dar geriau, kad nėra pateikta dokumentų, kam buvo išleisti tie pinigai. Mane labiausiai liūdina, kad demotyvuojami žmonės. Ką turėtum galvoti mokėdamas mokesčius, kai matai, kad per metus pradingo milijardas? Kaltų nėra, sulaikytų nėra, atsakingų irgi nėra. Nieko nėra. Štai kas baisiausia. Ir kai mums po to sako, kad didinsime mokesčius, nes ir gynybai trūksta, ir dar kažkam, pirmiausia norisi pasakyti – tai palaukit, pirmiau susitvarkykit savo kieme. Taip susitvarkykit, kad bent jau pinigai nedingtų“, – sakė V.Ąžuolas.

Politikas priminė, kad Seimo Audito komitetas pabandė šiek tiek patikrinti krašto apsaugos pirkimus. „Tai, pasirodo, poros bernelių įmonėlė laimi dešimčių milijonų vertės įvairiausius viešųjų pirkimo konkursus, ir net nesueina galai, ką ir kaip jie ten daro. Vadinasi, korupcijos visur pilna. O kai Audito komitetas pradėjo tikrinti tuos pirkimus, krašto apsaugos ministrė ir kiti puolė raginti: žinote, gal netikrinkit, nes kris šešėlis ant krašto gynybos, negerai kažkaip bus. Tada susidaro įspūdis, kad net ministrė toleruoja korupciją: girdi, jeigu gynybos pirkimuose įžvelgiama korupcija, tai nieko nesakykim, nes kris reputacinis šešėlis. Vadinasi, tų auksinių šaukštų gynybos srityje yra labai daug. VK juk tą patį pasakė – kad daug lėšų gynybos srityje išleidžiama ne pagal paskirtį. Kur dursi pirštu, visur tas pats“, – pridūrė politikas.

Paklaustas, kaip reikėtų suprasti prezidento, premjero, Seimo pirmininko, kitų aukštų politikų reakciją – jie tiesiog tyli apie galimai „ištratintus“ 700 mln. eurų, nors nuo VK audito išvadų paskelbimo praėjo daugiau nei mėnuo, V.Ąžuolas atsakė, kad jį labiausiai stebina, jog viešųjų finansų skaidrumas liko kone paskutinėje vietoje.

„Seniau, pavyzdžiui, Algirdo Brazausko ar kitų premjerų laikais, kiekvienas bent kiek panašus atvejis susilaukdavo reakcijos. Būdavo aiškinamasi, kas už tai atsakingas. Tautai turi būti pasakyta, kad viskas bus ištirta, kaltieji bus nustatyti ir neišvengs atsakomybės. O dabar prezidentas net bijo užsiminti apie galimos tokio masto korupcijos požymius. Apie tai tyli ir Seimo pirmininkas, ir premjeras. Išeina taip: jei kažkas įvyksta, šiuo atveju galbūt valstybės pinigų vagystė, tai geriau užsimerkime ir sakykime, kad nieko čia nėra. Tai pati baisiausia situacija, nes susidaro įspūdis, kad tokie dalykai toleruojami“, – pabrėžė V.Ąžuolas.

Politiką stebina ir keistas socialdemokratų tylėjimas dėl to, kad paskutiniaisiais konservatorių ir liberalų valdymo metais, Vyriausybei vadovaujant Ingridai Šimonytei, VK nesurado 0,7 mlrd. panaudojimo paskirties. Juk, regis, tai puiki proga visa gerkle šaukti apie buvusios valdžios neskaidrumą, nekompetenciją, kaltinti švaistymu ar korupcija. „Jeigu dabar dirbtų ta pati Vyriausybė, viskas atrodytų suprantama: negi plaks pati save? Juk darytų viską, kad niekas apie tai nesužinotų. Bet juk Vyriausybė po Seimo rinkimų pasikeitė, todėl kyla klausimas – gal ir socialdemokratai prie to buvo prikišę rankas? Kodėl jie bijo parodyti, kas buvo blogai padaryta buvusios Vyriausybės? Ne tik bijo, bet dar ir dangsto. Pavyzdys – ministrės Dovilės Šakalienės nurodymas įslaptinti VK atlikto gynybos finansavimo audito išvadas. Dabar, kai lenda viešųjų pirkimų galai, kai kažkokie tarpininkai, kažkokia dviejų žmonių firmelė nuolat laimi milijoninius pirkimų konkursus, skamba ministrės žodžiai, kad nereikia griauti gynybos reikalų reputacijos žmonių akyse. Tada išeina taip, kad vieni kitus dangsto. Tačiau tai visai nekelia nuostabos, jei prisimintume konservatorių ir socialdemokratų balsavimus Seime. Kitaip sakant, jie tarsi derasi: jūs mus uždenkite, o mes uždengsime jus“, – apibendrino V.Ąžuolas.

„Švaistymas yra beribis“

„Čia sena problema, ji kartojasi metų metais, gal net dešimtmečiais. Tas lėšų švaistymas yra beribis, ir niekaip mūsų valstybėje su tuo nesusitvarkome“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Dainoras Bradauskas, priklausantis „Nemuno aušros“ frakcijai. Visgi, jo manymu, dabar, kai susidūrėme su geopolitiniu iššūkiu, į tai tikrai bus atkreiptas visų valstybės institucijų dėmesys.

„Man atrodo, kad kitų metų VK ataskaitoje padėtis tikrai turėtų būti pasikeitusi. Tai vienas dalykas. Kitas – aš visą laiką, dar dirbdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovu, sakiau, kad Vyriausybė, norėdama surinkti daugiau mokesčių ir motyvuoti mokesčių mokėtojus, turi teikti ataskaitas apie tai, kaip jie naudojami. Siūlysime, kad Vyriausybė sukurtų tokį mechanizmą. Manau, reikėtų pradėti nuo informacijos apie NT mokesčio panaudojimą. Gana nesudėtinga parodyti, kaip tai atsilieps viešajai infrastruktūrai, ir tai, manau, turėtų pakeisti situaciją, motyvuoti žmones“, – sakė politikas.

D.Bradausko teigimu, dabar reikėtų paprasčiausiai išsiaiškinti, kur tos lėšos, dėl kurių auditoriams kilo abejonių. „Jeigu VK jų nerado, gal ras kitos institucijos. Juk tos lėšos turbūt buvo skirtos konkrečioms valstybės institucijoms, konkrečioms jų priemonėms. Reikia įsigilinti į šį klausimą, pažvelgti atidžiau, tirti, ar čia tik aplaidumas, ar daug rimtesni dalykai. Tiesiog reikia išsiaiškinti. Gerai, kad žiniasklaida šį klausimą kelia, kai ruošiamės gynybai skirti 5–6 proc. BVP. Tai labai geras, sakyčiau, istorinis metas susitvarkyti valstybės išlaidas, atsisakyti nebūtinų ir tikrai labai griežtai pasižiūrėti į kartais visai nepagrįstą jų švaistymą“, – pridūrė politikas.

Pasigedo pagarbos mokesčių mokėtojams

Seimo Audito komiteto narys Artūras Zuokas, Mišrios Seimo narių grupės narys, apgailestavo, kad valdančioji dauguma, nusprendusi keisti mokesčius, tuo pačiu nesiėmė bent kiek rimtesnių biudžeto lėšų taupymo priemonių. „Deja, ši Vyriausybė, pasiūliusi mokesčių pakeitimus – ir to turbūt nederėtų vadinti mokesčių reforma – siekdama juos padidinti ir taip atliepti vienus ar kitus Lietuvos poreikius, pirmiausia, žinoma, gynybos srityje, neatsižvelgė į siūlymą, be kita ko, ir mano, pačiai prie to prisidėti sutaupius 10 proc. valdžios išlaidų, lyginant su praėjusių metų išlaidų dydžiu. Valstybė turi efektyviau naudoti tuos pinigus, kuriuos jau šiuo metu turi.

Be abejonės, ji turi rodyti gerą pavyzdį, kaip efektyviai naudotis viešaisiais pinigais, kaip juos taupyti. Ir tik tada galbūt imti kalbėti apie tai, kad kai kurių mokesčių didinimas, ko gero, yra neišvengiamas, nes reikia didinti finansavimą Lietuvos saugumui stiprinti. Deja, toks mano pasiūlymas pritarimo nesulaukė. Vyriausybės pasiryžimo imtis aktyvių veiksmų, siekiant efektyviau naudoti biudžeto lėšas, nematyti. Dar keisčiau, kad nematome bandymo įvertinti buvusios Vyriausybės veiksmų, nes, kaip bebūtų, VK, padariusi tikrai drastiškas išvadas apie viešųjų lėšų panaudojimą, sviedė ne akmenį, o, sakyčiau, Puntuką į buvusios konservatorių ir liberalų Vyriausybės daržą“, – sakė A.Zuokas.

Seimo Audito komitetas, pasak politiko, dar nagrinėja pateiktus duomenis. „Aišku, reikia pripažinti, kad kai kur yra keisto biurokratinio vertinimo, nuo kurio labai lengvai apsigina valstybės institucijos, sakydamos, kad čia tik teoriniai išvedžiojimai, o ne reali žala. Tačiau kaip Audito komiteto narys matau, kad šimtai milijonų Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų tikrai galėtų būti naudojami su žymiai didesne atsakomybe. Ką jau kalbėti apie pagarbą mokesčių mokėtojams. Tad prie šios temos Audito komitetas tikrai dar grįš. Dėl kai kurių dalykų jau esame kreipęsi į teisėsaugą. Prokuratūra pradėjo kai kuriuos tyrimus dėl tam tikrų projektų finansavimo, kuriuos po pandemijos administravo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Mes bet kuriuo atveju ieškosime tų „didvyrių“, kurie privalės atsakyti už savo veiksmus naudojant viešuosius finansus“, – pažadėjo pašnekovas.

Paklaustas, kodėl VK audito išvados politikų, tarp jų – ir pačių aukščiausių, buvo sutiktos šitaip atsainiai, A.Zuokas atsakė, kad tai pavyzdys, jog šiandien, nepriklausomai nuo to, kokios partijos sudaro valdančiąją daugumą ir kuri partija vadovauja Vyriausybei, pagarba mokesčių mokėtojams ir atsakomybė už efektyvų visuomenės lėšų naudojimą praktiškai yra tuščia sąvoka.

„Politikai šiandien dažnai mėgsta manipuliuoti žodžiais „Mes už tai atsakome“, „Mes prisiimsime atsakomybę“. Na, žmonės turėtų aiškiai žinoti, kad jokios atsakomybės už nieką jokie politikai tikrai neprisiims. Kol nepradės normaliai veikti teisėsaugos institucijos, dabar besiknaisiojančios vieno ar kelių tūkstančių eurų vertės čekiukų bylose, ir nepareikalaus konkrečios atsakomybės už šimtus milijonų ar bent dalinės žalos atlyginimo, tol šioje valstybėje mokesčių mokėtojas pagarbos nesusigrąžins“, – prognozavo A.Zuokas.

Jo teigimu, šiuo atveju bent jau Vyriausybės vadovas, o gal ir parlamentas, turėtų labai aiškiai pareikalauti, kad kiekviena VK audite dėl nenustatytos išlaidų panaudojimo paskirties paminėta valstybės institucija pateiktų viešą komentarą ir paaiškinimą tiek parlamentui, tiek Vyriausybei, tiek visuomenei.

„Lygiai taip pat tokią informaciją turėtų įvertinti teisėsaugos institucijos, kurios, įžvelgusios piktnaudžiavimą arba neatsakingą elgesį, turėtų labai griežtai pareikalauti atsakomybės. Jos turėtų kreiptis į teismą bent jau civiline tvarka, nes mums reikia, kad grįžtų pinigai. Šiuo atveju turėtų būti pradėti civiliniai ieškiniai prieš konkrečius už viešųjų lėšų panaudojimą atsakingus valstybės institucijų darbuotojus. Kol to nebus, kalbėti apie kažkokią atsakomybę Lietuvoje nebus jokios prasmės“, – apibendrino A.Zuokas.