Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Rečiausias Lietuvos genys

„Jei kas užklausia apie Žuvinto genių rūšis, tai paprastai atsakome – galima pamatyti visas, išskyrus tripirštį. Rečiausia Lietuvoje genių rūšis prieš dešimtmetį buvo aptikta keliolika kilometrų į šiaurę nuo Žuvinto šlapiuose Varnabūdės miškuose, tačiau pačiame Žuvinto biosferos rezervate iki šiol registruota vos kartą per visą stebėjimų istoriją“, – sako Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Arūnas Pranaitis.

Raudonosios knygos duomenimis, Lietuvoje perinčių genių populiacija tėra tarp 40–100 porų. Tai tipiška šiaurinių platumų taigos miškų – brandžių eglynų, kartais juodalksnynų ar pušynų su džiūstančiais medžiais – rūšis, kiek gausiau aptinkama šiauriniuose, šiaurės rytų ir šalies vidurio rajonuose. Piečiau Lietuvos jis aptinkamas nebent kalnuotose vietovėse. Todėl visai nenuostabu, kad Suvalkijos, kuri jau priklauso Europos kontinentiniam biogeografiniam regionui, miškuose šis genys sutinkamas labai retai.

Šį pavasarį „grojantį“ tripirštį genį stebėjo Žuvinto biosferos rezervato gamtotvarkos specialistas Gintaras Baublys. Pasak gamtininko, Žuvinto pelkės pakraščio juodalksniuose šalia eglyno matytas paukštis prisileido per 10 metrų, išbuvo aktyvus netgi kelias valandas nuo saulės patekėjimo. Gerai išreikštą, nors negarsią, tripirščio genio trelę ne taip jau sudėtinga atskirti: ji trečdaliu ilgesnė nei didžiojo margojo genio, panaši į baltnugario, bet tankėjanti pabaigoje ir dažnai kartojama. Pats paukštis yra gerokai tamsesnis už marguosius genius, be to, jo apdare visiškai nėra raudonų atspalvių, patino viršugalvis blyškiai geltonas.

„Geniams šiemet skiriame didesnį dėmesį, nes kovo mėnesį vykdėme jų valstybinį monitoringą. Žuvinto biosferos rezervato Buktos girioje skaičiuoti čia specialiai saugomi kaip „Natura 2000“ paukščių rūšys vidutiniai margieji bei baltnugariai geniai. Šiemet jų garsiausias „grojimo“ laikotarpis, matyt, buvo ankstyvesnis nei įprasta – vasario pabaigoje ir kovo pradžioje, tačiau ir dabar, kartais netgi iki balandžio vidurio, tekant saulei galima išgirsti jų treles“, – pasakoja A.Pranaitis.

Jei ir jūs norėtumėte šią retenybę sutikti, šiuo metu Žuvinto biosferos rezervate pasiklausyti genių labai tinkama vieta yra pavasarėjantis Buktos gamtinis takas.

Parengta pagal AM

Rekomenduojami video