Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime gana kritiškai įvertino valdančiųjų darbą, įsitikinęs politologas Ramūnas Vilpišauskas, kurio vertinimu, ketvirtadienį šalies vadovės Seime perskaitytas metinis pranešimas retorikos stiliumi ir turiniu buvo panašus į ankstesniuosius.

„Turinio prasme jame nauja tai, kad Prezidentė jau įvertino naujosios valdančiosios daugumos bandymus inicijuoti reformas, ir tas vertinimas gana kritiškas, ir taip pat pristatė kai kuriuos gerus pavyzdžius, kaip įprasta, susijusius su tuo, prie ko ji pati ar jos komanda prisidėjo, sakykime, pasitikėjimo teismais augimą Lietuvoje, kai kurias iniciatyvas - „Už saugią Lietuvą“ ar vaikų globą“, - naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius R. Vilpišauskas.

Profesoriaus teigimu, šalies vadovės kritika valdančiųjų atžvilgiu yra gana bendro pobūdžio, bet tai daroma sąmoningai.

„Kritikos netrūksta. Įvertinant tai, jog dar nepraėjo metai nuo naujos valdančiosios daugumos veiklos, Prezidentė sąmoningai paliko tam tikrą neapibrėžtumą ir dabar jau Seimo daugumos ir Vyriausybės reikalas reaguoti tiek reformų inicijavimo būdo prasme, tiek ir apsisprendžiant dėl to, ar tie, kurie atsakingi už reformų įgyvendinimą, pajėgūs jas vykdyti“, - kalbėjo TSPMI vadovas.

R. Vilpišauskas mano, kad emigracijos problemai Prezidentė skyrė deramą dėmesį.

„Emigracija buvo įvardyta kaip skausmingiausia Lietuvos problema ir tai buvo susieta su bent keliomis konkrečiomis ekonominės socialinės politikos sritimis. Čia, kaip ir kitur, detalių daug nebuvo, bet problemos pripažinimas matomas, ir Prezidentė veikiausiai mano, kad tolesni sprendimai taip pat yra pirmiausia Vyriausybės ir Seimo daugumos atsakomybė“, - sakė politologas.

Profesoriaus nuomone, nors Prezidentė tradiciškai teikė pirmenybę šalies vidaus ekonominėms socialinėms aktualijoms, vis dėlto svarbios užsienio politikos temos metiniame pranešime buvo paliestos.

„Svarbiausi dalykai buvo paminėti, tik paminėti labai lakoniškai ir nedetalizuojant, pavyzdžiui, kaip Prezidentė matytų transatlantinių santykių tolesnę raidą, Europos Sąjungos (ES) tolesnę raidą vykstant deryboms su Jungtine Karalyste dėl jos išstojimo, svarstant Prancūzijos ir Vokietijos siūlomas idėjas dėl tolesnės Europos integracijos“, - užsienio politikos klausimus vardijo R. Vilpišauskas, pridūręs, kad detalumo šiuo atveju tikėtis nevertėtų.

„Lietuvos Prezidentė nenori pernelyg konkretizuoti savo pozicijos, nes pasakius kažką labai konkretaus ir vėliau vykstant deryboms su partneriais ES ar NATO, paaiškėjus, kad bendras konsensusas skiriasi nuo Lietuvos vadovės išsakytos pozicijos, tai gali būti laikoma pralaimėjimu, o to Prezidentė vengia“, - sako profesorius R. Vilpišauskas.

Prezidentė D. Grybauskaitė ketvirtadienį, birželio 8 d., skaitė jau aštuntąjį metinį pranešimą. Šalies vadovė, be kitų klausimų, pabrėžė atsakomybės prisiėmimo ir strateginių reformų vykdymo svarbą valstybėje. Prezidentė atkreipė dėmesį į, jos teigimu, stringančią urėdijų pertvarką, švietimo reformos iššūkius. D. Grybauskaitė išsakė pastabų ir dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui atsisakymo, pasirinktų priemonių alkoholio vartojimui mažinti, naujojo Darbo kodekso rengimo proceso, mokesčių pertvarkos.