Rubrika

Pusiaukelės namai: tik saujelė nuteistųjų, linkusių pasitaisyti

Dalis visuomenės pašiurpsta, kai išgirsta apie įvairias lengvatas, kurios suteikiamos nuteistiesiems. Daugelis įsitikinę, kad nusikaltėlis privalo atlikti bausmę ne kurorto sąlygomis – jam turi būti ne tik atimta laisvė, bet ir skirta daugiau griežtų apribojimų.

Nepakanti visuomenė

Eiliniai mūsų piliečiai, jau nekalbant apie nukentėjusiuosius, mano, kad valstybė perdaug nuolaidžiauja Europos Sąjungai, aklai vykdo nurodymus ir nepagrįstai gerina nuteistųjų gyvenimo sąlygas. „Ypač piktina tai, kad atėmę kitam gyvybę, pamynę visas moralės normas nusikaltėliai dar drįsta reikalauti kažkokių išskirtinių sąlygų: tai per maža kamera, tai maistas per prastas, tai dar kažko trūksta, – piktinosi „Akistatos“ skaitytojas Antanas Černiauskas iš Ukmergės. – Nusikaltai – tai surask savyje drąsos, atlik bausmę, sumokėk priteistus ieškinius, dirbk. Deja, to nėra – dažniausiai jie tik tyčiojasi iš mūsų. O mes juos dar ir išlaikyti turime“.

Gi pareigūnai viešai aiškina, jog nuteistasis taip pat žmogus ir jam būtina sudaryti sąlygas pasitaisyti – kad nusikaltęs žmogus, atlikęs bausmę, grįžtų į visuomenę ne dar labiau piktas, o suvokęs savo poelgį ir norėdamas dorai gyventi. Tačiau privačiuose pokalbiuose tie patys pareigūnai neretai beviltiškai skėsčioja rankomis, kad beieškant naujų formų, kaip „išgelbėti vargšą kalinį“ nuklystama į lankas. „Stengiamasi įtraukti nuteistuosius į įvairias reabilitacijos programas, įvairias studijas, o tereikėtų išspręsti vieną pagrindinę problemą – visus aprūpinti darbu. Atlikdami bausmę nusikaltėliai privalėtų dirbti – taip ne tik save išlaikytų, priteistus ieškinius padengtų, bet ir mažiau laiko liktų įvairioms nusikalstamoms fantazijoms. Dienų dienas leisdami be jokio rimto užsiėmimo jie prigalvoja tokių dalykų, kad mums, juos prižiūrintiems, tik papildomi rūpesčiai. Be to, visi darosi gudrūs – dalyvauja įvairiose programose, kad tik greičiau ištrūktų į laisvę, o širdyje – velnią galvoja“, – dėstė nuomonę vienų pataisos namų darbuotojas.

Norvegijos parama

Kai prieš trejetą metų imta kalbėti apie Pusiaukelės namus nuteistiesiems, iniciatyva taip pat susilaukė nepalankaus visuomenės vertinimo.

Lietuva, remdamasi Norvegijos patirtimi, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse ir Vilniuje nutarė įsteigti namus, kuriuose gyvens netrukus į laisvę išeisiantys nuteistieji. Norvegai ne tik pasidalino patirtimi, bet, kaip jau esame ne kartą rašę, dalinai šį projektą ir finansavo, nes tai vienas iš 2009 – 2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo finansuojamos programos Nr. LT14 „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ projektų „Nuteistųjų, laikomų uždaro tipo pataisos įstaigose, skaičiaus sumažinimas įsteigiant 4 naujas atviro tipo pataisos įstaigas“.

Pagrindinis projekto tikslas buvo pagerinti pataisos paslaugų sistemą. Pusiaukelės namuose buvo numatyta apgyvendinti 80 asmenų (po 20 kiekvienuose). Čia dirbsiantys pareigūnai buvo apmokyti kolegų iš Norvegijos ir Lietuvos.

Naujų pastatų Pusiaukelės namams nutarta nestatyti, o juos įrengti nenaudojamuose pastatuose, kurie tuo metu stovėjo tušti ir priklausė bausmių vykdymo sistemai.

Aplinkiniai baiminosi

Tokių namų steigimas sukėlė rūpestį netoli įkalinimo įstaigų įsikūrusiems gyventojams. Ypač didelio pasipriešinimo sulaukė Vilniaus pataisos namai (PN) Rasų gatvėje, prie kurių ketinta įkurti Pusiaukelės namus. Šalia šios įkalinimo įstaigos gyvenę žmonės baiminosi, kad bausmės dar neatlikę kaliniai galės nevaržomai vaikščioti po apylinkes. „Tokių ar panašių įstaigų atidarymas gyvenamuosiuose rajonuose tik padidina pavojų gyventojams, jų vaikams, turtui, nekalbant apie būstų nuvertėjimą, kai šalia toks kaimynas“, – tvirtino gyventojai.

Rasų gatvėje Pusiaukelės namai nebuvo atidaryti, užtat jie buvo įkurti kitoje – Sniego gatvėje – šiems PN priklausančioje valdoje, taip vadinamoje pareigūnų zonoje.

Baiminosi ir alytiškiai, išgirdę apie tokių namų steigimą Ulonų gatvėje, šalia Alytaus PN. Pareigūnai gyventojus ramino, aiškino, jog dalis gerai besielgiančių nuteistųjų jau yra išleidžiami į laisvę kiekvieną dieną, kad galėtų dirbti įprastus darbus, užsidirbti. „Po darbų jie grįžta toliau atlikinėti bausmės už spygliuotų tvorų. Na, itin retai pasitaiko, kad kam nors sukeltų problemų, nes jie žino, kad jų paslydimas jiems kainuos tik ilgesnę bausmės trukmę“, – sakė Alytaus PN direktorius Kęstutis Jasmontas.

Atidarius Pusiaukelės namus Alytuje, gyventojams buvo išdalyti PN administracijos lankstinukai, kuriais informuota, kad Ulonų gatvėje pradėjo veikti pusiaukelės namai ir pastebėjus auklėtinių netinkamą elgesį: neblaivumą, girtavimą, netinkamą elgesį viešoje vietoje, smurtavimą, pašalinių asmenų lankymąsi susibūrimą jų gyvenamosiose vietose, prašoma informuoti nurodytais telefonais.

Metai patirties

Baimės kol kas nepasitvirtino. Štai jau pusantrų metų prie Alytaus PN gyvuojantys Pusiaukelės namai ir jų kontingentas niekam nesukėlė galvos skausmo. Šiuose namuose nuteistieji gyvena erdviuose daugiausia keturviečiuose kambariuose, prižiūrimi nuolat budinčių socialinių darbuotojų ir prižiūrėtojų. Dviejų aukštų pastatas bei aplinkinė teritorija visą laiką stebimi 16 vaizdo kamerų. Poilsio kambariai apstatyti pačių nuteistųjų pagamintais baldais, įrengti dušo kambariai, valgomasis, virtuvė su buitine technika. Šie modernūs namai buvo įrengti už 270 000 eurų. Šiai įstaigai Kalėjimų departamentas įsigijo dviaukštį buvusio viešbučio ir kavinės pastatą šalia Alytaus PN. Šiuo metu čia gyvena 13 nuteistųjų – 10 iš jų dirba, 3 mokosi. Taip pat jie mokosi elementariausių dalykų – gaminti valgyti, rūpintis namais ir kiemu, skalbti, tvarkyti savo pajamas ir išlaidas, moka priteistus ieškinius. Per metus visi nuteistieji daugiau nei 200 kartų laisvai keliavo pas savo artimuosius, lankėsi įvairiuose viešuose renginiuose.

Per pusantrų metų, kai veikia šie namai, nė vienas jų gyventojas nebuvo grąžintas į pataisos namus. Švenčiant vienerių metų Alytaus Pusiaukelės namų įkurtuves direktorius K. Jasmontas džiaugėsi puikiais įstaigos veiklos rezultatais ir kiekvienam Pusiaukelės namų gyventojui įteikė po estų rašytojo Antono Hanseno Tamsarės romaną simboliniu pavadinimu „Tiesa ir teisingumas“, linkėjo eiti į priekį ir siekti užsibrėžtų tikslų.

Griežti reikalavimai

Į namus bausmę atliekančiuosius pagal griežtus kriterijus atrenka Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija. Šiuose namuose negali apsigyventi nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metų, kurie nuteisti už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nuteisti už nusikaltimus, padarytus priklausius nusikalstamam susivienijimui arba nuteistieji, įtraukti į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą. Į Pusiaukelės namus perkeliami tik pavyzdingai besielgiantys nuteistieji, kurie PN laikėsi visų taisyklių, gailisi dėl to, ką padarė, ir nori laisvėje išpirkti kaltę. Tokie kaliniai į minėtus namus patenka likus maždaug pusei metų iki lygtinio paleidimo. Nuteistasis privalo dirbti arba mokytis, vakare sugrįžti į pusiaukelės namus, kur kontroliuojama, ar jis grįžo blaivus, ar tinkamai elgėsi darbe. Be to, pareigūnai vyksta į darbovietes ar mokymo įstaigas, aiškinasi, kaip nuteistasis dirba ar mokosi.

Gera investicija

Visame pasaulyje pusiaukelės namai yra laikomi pagrindiniu ir efektyviausiu būdu mažinti pakartotinį nusikalstamumą. Šie namai – Lietuvos ateities investicija, iš kurios naudos turėsime tik po maždaug dešimties metų, kai išgyvendinsime recidyvą, kai pasikeis žmonių mąstymas. Mat asmenims, daug laiko gyvenusiems įkalinimo įstaigoje, tenka iš naujo ugdytis tam tikrus psichologinius, socialinius ir neretai profesinius įgūdžius. Jie neatsiranda per vieną dieną, atsivėrus kalėjimo durims ir išėjus į laisvę. Priešingai, tokiu atveju dažnas nuteistasis grįžta prie nusikalstamos veiklos – kitokiai jam tiesiog trūksta žinių. Tad Pusiaukelės namų tikslas ir yra sukurti palankias sąlygas nuteistiesiems gyventi laisvėje ir integruotis į visuomenę bei sumažinti pakartotinį nusikalstamumą.

Tik FAKTAI:

• Pusiaukelės namų projekto vertė beveik 1,5 mln. eurų.
• Pirmoji tokia įstaiga duris mūsų šalyje atvėrė 2016 metų kovo 18 dieną Alytuje.
• Taip pat pernai, tik šiek tiek vėliau Pusiaukelės namai pradėjo veikti Marijampolėje, Vilniuje ir Pravieniškėse.
• Šiuo metu įkalinimo įstaigose laikoma daugiau nei 6000 už įvairius nusikaltimus nuteistų asmenų.
• Dėl griežtų kriterijų į Pusiaukelės namus pakliūva vos 3 procentai nuteistųjų.
• Ketveriuose dabar veikiančiuose Pusiaukelės namuose gyvena 54 nuteistieji.
• Pusiaukelės namai veikia JAV, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje jų veikia aštuoneri.

 

Aurelija ŽUTAUTIENĖ