Visuomeninės organizacijos, padedančios prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms ne tik atsitiesti, bet ir samdančios advokatą teisminiuose ginčuose, tvirtina, jog būtina laužyti kai kuriuos mitus. Pirmiausia – moteris ar vaikas niekada savanoriškai nepasirenka seksualinės vergijos. Prostitucija – tai ištisa prievartos, kartais užslėptos, pramonė, kurioje aukų kūnai parduodami ir perkami seksualiniam išnaudojimui. Didžioji dauguma į tokią vergiją patenka dėl skurdo, prievartos šeimoje ar patirtų psichologinių traumų.

 „Savo noru“ nebūna

Ne kartą jau rašėme, kaip mūsų tautiečiai be jokių skrupulų įsilieja į prekeivių žmonėmis ar sąvadautojų gretas. Jei mūsų merginų neišveža į užsienio viešnamius ar gatves pardavinėti savo kūną, tai tą patį daro su jomis čia pat, Lietuvoje gimtinėje. Ne veltui mūsų šalis laikoma vergų tiekėja. Dažniausiai apgauti nelaimėliai išgabenami į šalis, kur aukštas pragyvenimo lygis – čia už gyvą „prekę“ galima uždirbti daug ir greitai. Todėl Skandinavijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Vokietijoje netrūksta mūsų tautiečių, kuriuos šių valstybių piliečiai noriai perka. Kaip mėsą, nes prostitutėmis verčiamos dirbti merginos neturi jokių teisių. Aukos sugniuždomos, niekinamos, net žalojamos, paverčiamos bedvasėmis lėlėmis, kurias išnaudoja kaip tik įsigeidžia.

Viena tokių valstybių – Norvegija, kurioje prostitucija nėra legali. Šioje šalyje prostitucija užsiimantys asmenys nebaudžiami, baudžiamoji atsakomybė taikoma tik sekso pirkėjams. O prekeiviams žmonėmis tai labai paranku: jie veža lietuvaites ir varo jas į gatves parsidavinėti, atimdami visus jų uždirbtus pinigus. Vienai sekso vergei per parą tenka apie 10 „klientų“: nuo paauglių iki kretančių senukų.

Bausmė pakankama?

Pernai, metų pabaigoje, pagaliau realios laisvės atėmimo bausmės už dvi apgaule į Norvegiją išvežtas dzūkaites ir pelnymąsi iš jų prostitucijos sulaukė ir ukmergiškis Rimantas Januškevičius (36 m.), pravarde Šernas.

Dar rugsėjo mėnesį „Akistata“ yra rašiusi, jog vyras džiūgavo, kad Vilniaus apygardos teismas (VAT), skyręs jam 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidėjo 2 metams. Merginoms buvo priteista po 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nors jos prašė po 10 000 eurų. VAT, paskelbdamas tokį nuosprendį, pabrėžė, kad nusikaltimas padarytas seniai – prieš 7 metus, o R. Januškevičius jau kalėjo 2 metus pataisos namuose už kitus nusikaltimus, tad teisiamajam tokia laisvės atėmimo bausmė esą pakankama. „Šiuo metu vyras dirba, sukūrė šeimą, augina vaiką“, – rašoma VAT nuosprendyje.

Tikslai nepasiekti

Tačiau su tokiu verdiktu nesutiko nukentėjusiųjų advokatas Dalius Povilius ir su skundu kreipėsi į Lietuvos Apeliacinį Teismą (LApT). Išnagrinėjusi skundą LApT teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo teisėjas Linas Šiukšta, konstatavo, kad nesvarbu, jog nusikaltimai padaryti pakankamai seniai – R. Januškevičius teistas jau 3 kartus, ne kartą bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau vyras ir toliau darė nusikaltimus. „R. Januškevičius yra linkęs pažeidinėti įstatymus, padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinio pobūdžio ar nulemti išskirtinai nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nuteistasis nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo iš esmės, ankstesni baudžiamieji procesai nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, taikytos bausmės ar tokie institutai kaip bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos keliamų tikslų nepasiekė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo“, – nurodė LApT teisėjų kolegija. Tad tuos skirtus 3 metus ir 8 mėnesius R. Januškevičius turėtų praleisti pataisos namuose.

LApT, priimdamas nuosprendį, vadovavosi ne tik nukentėjusių merginų parodymais, kaltinančiais R. Januškevičių, bet ir Norvegijos socialinių darbuotojų, bendravusių su lietuvėmis, taip pat vyrų iš Lietuvos, dirbusių statybose Norvegijoje ir gyvenusių tame pačiame name su abiem dzūkėmis, bei kitais bylos duomenimis.

Išvežėž į Norvegiją

Priminsime, jog ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad 2009 metų liepą darbą Norvegijos baruose vienai dzūkaitei pasiūlė pažįstamas Darius. Kad būtų drąsiau, mergina pakalbino kartu važiuoti kraštietę. Ši buvo bedarbė, be išsilavinimo, nepalaikė jokių ryšių su šeima.

Abi merginas Darius pristatė į Ukmergę, kur gyveno Šernas. Šis nuvežė būsimas „darbininkes“ į Rygą, iš kur visi keltu persikėlė į Švedijos sostinę. Iš ten – automobiliu iki Norvegijos sostinės. Osle merginos buvo supažindintos su Rolandu Sventicku. Šis turėjo savo statybos įmonę, tad lietuvaitės manė, kad darbuosis bare. Bet jau tą patį vakarą merginos išgirdo, kad joms teks eiti į gatves ir ten vilioti klientus, o vėliau – juos lytiškai tenkinti.

Abi dzūkės buvo įkurdintos name, kur 4 kambariuose gyveno ir per 10 vyrų iš Lietuvos, dirbančių R. Sventickui. Šernas supažindino su dar vienu vyru – Kęstučiu Balčiūnu. Pastarasis turėjo prižiūrėti merginas, kad šios tinkamai atliktų „savo pareigas“.

Merginos pasipriešino, tačiau sąvadautojai vieną jų sumušė ir pagrasino, kad nepaklusus gali baigtis dar blogiau. Būsimąsias verges perspėjo, kad šios nebandytų ir bėgti – girdi, jie turintys ryšių ir policijoje, ir pasienio tarnyboje, todėl vistiek bus grąžintos jiems. Be to, gatvėse privalo ne šiaip stypsoti, o uždirbti – antraip gaus į kailį.

„Dirbdavo“ gatvėse

Neturėdamos pasirinkimo merginos stovėdavo gatvėse ir laukdavo kol koks nors pasileidėlis privažiuos automobiliu. Už lytines paslaugas buvo numatyti tarifai: už seksą automobilyje merginoms buvo mokama 110, jei nusiveždavo į namus ar viešbutį – 160 eurų, o už oralinį seksą – apie 60 eurų. Per dieną jos privalėdavo „surinkti“ ne mažiau nei po 4 klientus. Visus uždirbtus pinigus pasiglemždavo sąvadautojai, merginoms tenupirkdavo cigarečių, apmokėdavo būsto ir telefono išlaidas. Valgio dzūkėms prireikdavę pasirūpinti iš… šiukšlių konteinerių, kaip darydavo ir name gyvenę vyrai iš Lietuvos.

Merginos teisme teigė nesipriešinusios Šernui tik todėl, kad labai bijojo – mat šis būdavęs agresyvus, žiaurus, dažnai bjauriai tyčiodavęsis, žemindavęs.

Priteisė uždarbį

Viena lietuvaitė dirbo beveik 3 mėnesius, kita – nepilnus du. Merginos ne tik „dirbo“ gatvėse, jos buvo verčiamos tenkinti ir R. Januškevičiaus užgaidas – oraliniu būdu. Negana to, užsimanęs sekso R. Sventickas vieną merginą išžagino.

Tuomet dzūkaitė išdrįso kreiptis į policiją. R. Sventickas buvo suimtas, o nukentėjusioji paguldyta į ligoninę. Lietuvė sulaukė socialinių darbuotojų, dirbančių su prostitucijos aukomis, pagalbos ir dėmesio. Kita mergina, neapsikentusi šiurpios kasdienybės, galiausiai pabėgo išlipusi iš namo per langą, jai padėjo vienas bičiulis.

Tuomet ir įsisuko policijos tyrimas pagal abiejų merginų skundus. R. Sventickas, Lietuvoje mokęsis Policijos akademijoje, ir jo pagalbininkas K. Balčiūnas 2011 metais buvo nuteisti Norvegijoje, o R. Januškevičius išmovė į Lietuvą. Jo byla buvo išskirta ir perduota Lietuvos teisėsaugai.

Norvegijos pareigūnai prostitutėmis dirbusių merginų užrašų knygelėse aptiko surašytus visus klientus, kuriems šios teikė lytines paslaugas ir apskaičiavo, jog viena lietuvė per mėnesį uždirbo 60 000 Norvegijos kronų (apie 6200 eurų), kita – 40 000 Norvegijos kronų (apie 4200 eurų). Išnagrinėjęs sąvadautojų bylą Norvegijos teismas priteisė uždirbtus pinigus grąžinti sekso paslaugų teikėjoms. Dvigubai didesnėmis sumomis buvo įvertinta merginų patirta neturtinė žala.

Surengė pasalą

Tačiau, kol bylos medžiaga „suvaikščiojo“ iš vienos šalies į kitą, R. Januškevičius spėjo nusikalsti ir gimtinėje. „Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai surengė specialiąją  operaciją, kurios metu buvo sulaikytas Ukmergėje gerai žinomas Šerninių gaujos lyderis R. Januškevičius, pravarde Šernas“, – 2011 metų birželio 7-ąją pranešė Policijos departamentas. Šis vyras buvo įtariamas turto prievartavimu, narkotinių medžiagų platinimu, pasikėsinimu sudeginti namą.

Ukmergės rajono policija ėmėsi skubių veiksmų, kai birželio 5 dieną į pareigūnus kreipėsi  Lyduokių seniūnijos, Jogvilų kaimo (Ukmergės r.) gyventojas Virgilijus B., kuris pranešė, kad grįžęs į namus pastebėjo benzinu apipiltą prie namo esantį suoliuką bei į neįrengtą namo dalį pro langą įmestą plastikinį bakelį, nuo kurio sklido stiprus benzino kvapas.

Šernas siautėjo

Pareigūnams pradėjus ikiteismininį tyrimą paaiškėjo, kad Virgilijus B. grasinimų sunaikinti turtą ir susidoroti buvo sulaukęs jau ne kartą.

Virgilijus B. papasakojo, jog R. Januškevičių pažįsta beveik dešimtmetį, niekada nesipyko. Tačiau 2011 metų gegužę išgėręs Šernas užsuko į jo sugyventinės Auksės darbovietę ir ten sutikęs Virgilijų B. iškoneveikė bjauriais žodžiais, keletą kartų smogė į galvą. Maždaug po mėnesio Šernas atvyko į Virgilijaus B. namus, esančius Jogvilų kaime. Radęs miegančius šeimininkus ėmė jiems ant galvų pilti degtinę ir isteriškai kvatotis. Vėliau ėmė tampyti Auksę už plaukų, šaukdamas, kad nupjaus abiems galvas ir padegs namus. Sužvėrėjusį draugą išsivedė automobiliu į kaimą Šerną atvežęs jo draugas Alvydas Š.

Tuo smurtas nesibaigė. Nespėjo sugyventiniai atsigauti po patirto šoko, kai į jų kiemą ant motociklo vėl įriedėjo pusnuogis R. Januškevičius. Nieko nelaukęs trenkė ant suoliuko sėdinčiam Virgilijui B., laimė, nepataikė. Auksė tuo metu buvo namo viduje ir laukė pareinančios dukters. Kai tik ši pasirodė, visi trys nuskuodė pievomis. Iš paskos keikdamasis puolė ir R. Januškevičius, tačiau savo aukų nepasivijo. Užpultieji paskambino į policiją, pareigūnai kelioms valandoms buvo sulaikę įsisiautėjusį Šerną.

Tačiau išleistas į laisvę R. Januškevičius vis dar netvėrė pykčiu. Kitos dienos pavakare iš kapinių grįžęs Virgilijus B. ir pamatė permirkusį benzinu suolą, o namo remontuojamoje dalyje aptiko plastikinį indą su degalais.

Tuomet Virgilijus B. dar kartą kreipėsi į policiją ir pareigūnų patartas, kol buvo sugautas Šernas, su šeima nenakvojo namuose.

Kaltu neprisipažino

Paskelbus įtariamojo paiešką ir kriminalistams surengus specialiąją operaciją, vakare, kelyje Ukmergė-Žemaitkiemis policijos pareigūnai sustabdė automobilį. Jame ir buvo aptiktas ne tik ieškomas Šernas, bet jo piniginėje rasti ir 2 polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais, kaip įtarta, narkotine medžiaga. R. Januškevičiui buvo nustatytas 1,32 prom. girtumas, o atlikus narkotikų testą, pasirodė, jog įtariamasis apsvaigęs dar ir nuo narkotinės medžiagos – metamfetamino. Tris kartus jau teistam R. Januškevičiui dėl narkotinių medžiagų vartojimo buvo surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas.

Beveik po metų Ukmergės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo Šerninių gaujos vadeiva laikomo R. Januškevičius-Šerno, kaltinamo grasinimu nužudyti, pasikėsinimu sunaikinti svetimą turtą ir narkotikų laikymu, baudžiamąją bylą.

Teisme Inkilų kaimo gyventojas prisipažino tik dėl vieno kaltinimo, – kad piniginėje turėjo du polietileninius maišelius narkotikų. Tačiau gynėsi nieko nepuldinėjęs, niekam negrasinęs, nieko neketinęs sunaikinti. Tačiau teisme vis tik buvo įrodyta Šerno kaltė – už grotų jis praleido 2 metus.

Bus įkalinta

LApT nepasigailėjo ir dar vienos sąvadautojos – kaunietės Ramunės Mačiulienės (34 m.). Pernai vasarą ši moteris Kauno apygardos teismo buvo nuteista už prostitucijos organizavimą ir prekybos žmonėmis 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. „Akistata“ apie R. Mačiulienę ir jos vyrą Julių Mačiulį (34 m.) jau yra rašiusi.

Priminsime, kad J. Mačiulis už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos ir kitų panašių nusikaltimų buvo nuteistas 2013 metų vasarą. Už tai, kad į Vokietijos viešnamius šis vyras kartu su žmona Ramune išvežė keletą merginų, teismas jį pasiuntė „pailsėti“ už grotų 6 metams ir 9 mėnesiams. Be to, vienai nukentėjusiajai jis privalėjo atlyginti 21 000 litų (daugiau nei 6000 eurų), o kitai – 16 000 litų (daugiau nei 4600 eurų) neturtinę žalą.

Nuteistasis iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo paliktas laisvėje. J. Mačiulis Kauno apygardos teismo verdiktą apskundė ir... dingo kaip į vandenį. Kalbama, kad grįžo į Vokietiją, kur už kažkokius „darbelius“ įkliuvo ir dabar šioje šalyje atlieka bausmę.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad J. Mačiulis su savo bendrais (vienas verdikto taip ir nesulaukė – mirė, o R. Mačiulienės byla buvo išskirta į atskirą, nes moteris slapstėsi Vokietijoje – red. past.) dviems merginoms pasiūlė važiuoti į vieną Vokietijos viešnamį dirbti prostitutėmis. Šios sutiko ir buvo įdarbintos Sendeno miesto viešnamyje „Platinum Senden“.

Merginas kankino

Lietuvaitės labai patiko klientams, todėl už jų populiarumą sąvadautojai užsigeidė gauti didesnę pelno dalį. Tačiau pasilinksminimo klubo savininkas nesutiko daugiau mokėti prekeiviams žmonėmis. Tad J. Mačiulis su sėbrais liepė čia dirbančioms lietuvaitėms susirinkti daiktus – bus išvežtos dirbti kitur.

Kadangi merginos nesutiko, lietuviai ėmė joms grasinti, gasdinti, kad bus sumuštos ne tik jos, bet nukentės ir jų šeimos nariai.

Kai merginos nepasidavė šantažui, vieną naktį, atvažiavę į viešnamį, suteneriai dvi merginas išsivežė per prievartą. Kai šios pabandė priešintis, buvo sumuštos, joms buvo pareikšta, kad bus parduotos „kaip lėlės rusų mafijai“.

Sąvadautojai nubogino jas į butą, kur jau buvo laikoma viena lietuvaitė, atėmė iš jų pasus, mobiliuosius telefonus ir pinigus, kuriuos buvo uždirbusios. Be to, merginos buvo priverstos pasirašyti skolos raštelius – esą jos skolingos po 5000 eurų.

Nelaisvėje laikomos prostitutės buvo kankinamos elektros laidais – viena neatlaikiusi įtampos bandė nusižudyti. Laimei, ją išgelbėjo medikai. Tačiau paleistą iš ligoninės merginą ir vėl nutvėrė tie patys sąvadautojai.

Kitai merginai iš vergovės pavyko išsivaduoti – ji sugebėjo pranešti tėvams esanti pakliuvusi į bėdą. Šie skubiai nuvyko į Vokietiją ir parsivežė dukrą į namus.

Dengėsi sūnumi

Mačiulienė buvo apkaltinta, kad 2009 metais iš anksto susitarusi su vyru, pasiūlė merginoms vykti į Vokietijoje esantį viešnamį dirbti prostitutėmis, kur jas ir nugabeno.Mačiulis su sėbrais pažinojo viešnamio „Platinum Senden“ Bavarijoje savininką, jam ir tiekdavo merginas. R. Mačiulienė sugebėjo įkalbėti važiuoti dirbti į viešnamį savo buvusią kolegę ir dar porą merginų, ieškojusių geresnio uždarbio.

Su KAT nuosprendžiu nesutikusi ir skundą parašiusi R. Mačiulienė apeliavo į teisėjų gailestingumą – girdi, viena auginanti nepilnametį sūnų, kuriam reikalingi specialūs ugdymo poreikiai. Moteris dėstė, jog negali būti įkalinta pataisos namuose, nes be jos nėra kam prižiūrėti sūnaus. R. Mačiulienė savo kaltės nepripažino, tvirtino, jog, matydama vyro agresiją, gindavo merginas nuo smurto.

Tačiau pernai gruodžio pabaigoje LApT teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo teisėja Regina Gaudutienė, konstatavo, jog apeliantė vaiko raida susirūpino tik tuomet, kai šiam sukako 8 metai, kai nuteistoji po 5 metų ryžosi nebesislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo. Teisėjai akcentavo, kad R. Mačiulienė šiuo metu dirba vienoje bendrovėje, darbas yra susijęs su kelionėmis į Vokietiją ir tai jai netrukdo palikti vaiko vieno.

Taip pat teisėjų kolegija pabrėžė, jog moteris „nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nevertino savo poelgio neigiamai, nesikrimto dėl padarytų veiksmų ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiųjų neatsiprašė, net neapgailestavo, kad taip nutiko“. LApT priėmė nutartį palikti galioti KAT nuosprendį.

Laisvės neprarado

Pirmoji instancija – VAT – pernai gruodį paskelbė nuosprendį ir dar dviems vilniečiams Renatai Stepaitytei ir Artūrui Vanagui. Jie buvo pripažinti kaltais pagal BK 307 str. 2 d. (Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos ir šios nusikalstamos veikos organizavimas). Tačiau jiems paskirtų bausmių vykdymas atidėtas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pora iš prostitučių pelnėsi bene trejus metus. 2014 metų pavasarį R. Stepaitytės nuomojamuose butuose buvo atliktos kratos. Rasta nemaža grynųjų pinigų ir prostitutėmis paverstos merginos. Sąvadautoja buvo sulaikyta 2 paroms. Jai buvo pareikšti kaltinimai ir dėl nepilnamečių prostitucijos, tačiau teisme šis nusikaltimas nebuvo įrodytas. Nukentėjusiomis buvo pripažintos 8 merginos. Už jų įtraukimą į prostituciją R. Stepaitytei skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant irgi 2 metams. Iš moters bus konfiskuoti kratos metu rasti 2230 litų (646 eurai) ir 10 svarų sterlingų. Be to nuteistoji įpareigota per bausmės atidėjimo laikotarpį „dirbti, tęsti darbą, o jo netekus, per vieną mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje“. Jai skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius R. Stepaitytė privalo atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Vanagui skirtoji pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė taip pat atidėta – vieneriems metams, įpareigojant jį dirbti, o jo netekus užsiregistruoti darbo biržoje. Jam irgi buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Iš sąvadautojo bus išieškoti 810 eurų.

Beje, A. Vanagas, skirtingai nei jo draugė R. Stepaitytė, savo kaltės nepripažino – tvirtino tebuvęs tik jos merginų klientas. Su jomis vilnietis sakė susipažinęs, kai internete ėmė ieškoti gyvenimo draugės.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ