Susiduriantys su žmonėmis, turinčiais priklausomybę alkoholiui, žino, kad kova su šia liga dažnai prilygsta kovai su vėjo malūnais. Tam sustabdyti dažnai neužtenka tik artimųjų valios ir pastangų. Siekdami bent padėti į bėdą patekusiam asmeniui artimieji ar socialiniai darbuotojai ieško visokių galimybių.
Teorija - graži
Valdžioje esantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai ėmėsi įvairių kovos su alkoholizmu būdų. Šiame kontekste gana tyliai prieš pusę metų buvo priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo nuspręsta atsisakyti kodavimo. Šiuo metodu dažnai būdavo gydomi alkoholikai.
Kodavimo paslauga gydymo paslaugų sąraše buvo nuo 1996 metų. Ja aktyviai naudojosi priklausomybės ligomis sergantys ir jiems padedantys asmenys. „Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pasisakė tik už mokslu pagrįstus ir įrodytus gydymo metodus. Todėl jis pasirašė įsakymus, kuriais terapija ilgai veikiančiais vaistais „Torpedo“ būtų išbraukta iš teisės aktų kaip neatitinkanti mokslo, etikos bei teisės reikalavimų“, - teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.
„Šiuo atveju terapija, naudojant neegzistuojančius vaistus „Torpedo“, tikrai nėra tas metodas, kuriuo turėtų remtis XXI amžiaus medicina“, - rašoma SAM išplatintame pranešime. Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame atsakyme aiškinta, kad, norint iš tiesų pasveikti nuo priklausomybės, yra būtina rimta, mokslu pagrįsta gydymo programa. Ji, kaip ir bet kuris kitas gydymas, užima tam tikrą laiką, kuris leistų suformuoti naujus elgesio be alkoholio įgūdžius.
Paklausus, kokie yra konkretūs gydymo būdai, buvo atsakyta, kad efektyviausi ir realiai veikiantys yra šie: psichosocialinės reabilitacijos paslauga, trunkanti 15 dienų, ir „Minesotos“ programa, trunkanti 28 dienas.
„Pradiniame etape skiriamas medikamentinis gydymas, kuris skiriamas alkoholio vartojimo nutraukimo sindromo gydymui. Tai galima atlikti ambulatoriškai, sunkesniais atvejais - stacionare.Kitas etapas – ligos pakartojimo, atkryčio prevencija, gyvenimo be alkoholio įgūdžių įtvirtinimas. Tad sergantis žmogus turi bent keletą mėnesių bendrauti su medikais, psichologais, socialiniais darbuotojais, pacientų savipagalbos grupėmis“, - aiškinama SAM išplatintame pranešime spaudai.
Kodavimo nepasigedo
Su didelėmis socialinėmis problemomis ir priklausomybės ligomis sergančių žmonių bėdomis daugiausia susiduria socialiniai darbuotojai. Kaip jie sprendžia priklausomybę turinčių žmonių problemas ir ar pasigedo vieno iš problemų sprendimo būdų – kodavimo. Parovėjos seniūnijos socialinė darbuotoja Solvita Martinonienė sakė, kad vadinamasis kodavimas nebuvo pasiteisinęs visu šimtu procentų. Jos manymu, kodavimas negali žmonėms padėti gyventi blaiviai.
„Yra pasiūlyta alternatyva žmonėms, kurie ryžtasi detoksikuotis. Vėliau padedant psichiatrams slopinamas nerimas dėl noro gerti. Juk priklausomybė kelia didelį vidinį nerimą“, - sakė socialinė darbuotoja.
Ji apgailestavo, kad rajone stokojama psichoterapeutų, galinčių dirbti su priklausomybę turinčiais asmenimis. Taip pat autobuso maršrutai nepalankūs žmonėms, norintiems lankyti, tarkim, kad ir anoniminių alkoholikų susirinkimus. Kaip realiai juos lankyti norinčiam vaduotis iš priklausomybės žmogui? „Gyvenimo būdo pakeitimas priklauso nuo paties žmogaus apsisprendimo. Kai kuriems reikia pirminio spyrio, kad suvoktų, jog gyvena liūne“, - sakė S. Martinonienė.
Ji džiaugėsi viena seniūnijoje gyvenančia moterimi, kuri po ilgų įkalbinėjimų ryžosi keisti gyvenimo būdą ir jau pusantrų metų nevartoja alkoholio. Deja, tokių pavyzdžių maža.
Papilio seniūnijos socialinė darbuotoja Vilija Vaitkevičienė, dirbanti su socialinės rizikos šeimomis, prisimena ne kartą geriantiems žmonėms siūlydavusi kodavimą. Tuo pasiūlymu kai kurie žmonės pasinaudodavo.
„Kodavimas nepasiteisino. Aš visada sakydavau, kad tai tuščias pinigų švaistymas. Tiesa, tai geriau, nei nieko“, - sakė V. Vaitkevičienė. Socialinė darbuotoja kalbėjo apie kitas priklausomybę turinčių žmonių bėdas. Ji taip pat klausė, kaip realiai padėti kokiame Skrebiškių kaime gyvenančiam alkoholikui, kuris neturi galimybių nuvažiuoti į anoniminių alkoholikų susirinkimus, nes neturi savo transporto, o autobusai nevažiuoja...
Tinkami visi būdai
Biržų miesto seniūnijos socialinė darbuotoja Zita Tumonienė sako, kad vadinamasis kodavimas kai kuriems asmenims, sergantiems priklausomybe, būdavo paveikus. Tiesa, dažniausia tai būdavo trumpalaikis rezultatas. Vieni užkoduoti negerdavo kelis mėnesius, kiti ir pusę metų. „Aš manau, kad tinkami visi būdai, tarp jų ir kodavimas. Bet svarbiausia įtikinti žmogų, kad jam reikia pagalbos, jis tai turi pripažinti. Reikia pakeisti aplinką, kur gyvena priklausomybę turintis žmogus.
Turi ateiti momentas, kai žmogus pats nori liautis“, - sakė socialinė darbuotoja. Ji džiaugėsi dėl apsisprendimo vienos jai žinomos biržietės, kuri, patikėjusi socialinių darbuotojų kalbomis, sutiko gydytis ir nebevartoja alkoholio jau daugiau nei pusę metų.
Vabalninko seniūnijos socialinė darbuotoja Simona Grižienė su socialinės rizikos šeimomis sakė dirbanti dar neseniai. Tačiau ji žinanti vieną moterį, kuri daugiau nei pusę metų po vadinamojo kodavimo gyvena blaiviai. Vadinasi, tai pasiteisino.
„Daug kas priklauso nuo žmogaus noro gyventi kitaip. Jis pirmiausia turi pats pripažinti, kad yra bėda“, - įsitikinusi socialinė darbuotoja. Pačeriaukštės seniūnijos socialinio darbo organizatorė Vaida Čepokienė džiaugėsi ne vienu seniūnijos gyventoju, kuriam padėjo gydymas nuo priklausomybės. Siuntimus gydyti nuo priklausomybės gauna iš visuomenės sveikatos biuro, gydymas yra nemokamas.
„Didžiausia problema blaivinti – pačių klientų motyvacijos stoka. Jei pats asmuo nenorės, nepriversi. Pasigydę žmonės grįžta į tą pačią aplinką, vargina nedarbas, socialinių įgūdžių stoka“, - sakė V. Čepokienė.
Jurgita Morkūnienė














