Strateginiams valstybinių miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės-ekonominės veiklos tikslams nustatyti siūloma prie Generalinės miškų urėdijos sudaryti nepriklausomą patariamąjį organą. Jo sudėtį, funkcijas ir veiklos reglamentą tvirtintų aplinkos ministras.

Tokį Miškų įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo nariai Juozas Olekas ir Rimantas Sinkevičius.

Jie taip pat siūlo numatyti, kad "viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo 25-60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos".

"Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Generalinės miškų urėdijos pareigą konsoliduoti miškų urėdijų veiklą, sudaryti nepriklausomą organą strateginiams valstybinio miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės-ekonominės veiklos tikslams nustatyti. Siūloma nustatyti miškų urėdijai (...) pagrindinius kriterijus, užtikrinančius pelningą jos veiklą. Tai miškų urėdijos valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas (nuo 25 iki 60 tūkst. ha priklausomai nuo ūkinių IV grupės miškų kiekio) ir metinė kirtimų apimtis (ne mažiau kaip 100 tūkst. kubinių metrų)", - sako projekto autoriai.

Jų teigimu, priėmus įstatymo pataisas bus pradėta valstybinio miškų ūkio sektoriaus reforma, susijusi su garantuojamu miškų urėdijų veiklos ir skaičiaus optimizavimu, kuris leis sustiprinti objektyviai garantuojamą miškų urėdijų ekonominę galią, jų ekonominės naudos davimą valstybei, beveik nepatiriant neigiamų socialinių padarinių.

J. Olekas ir R. Sinkevičius tikisi, kad tokiu būdu bus sudarytos palankios sąlygos ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai padidinti valstybinių miškų valdymo efektyvumą ir ekonominį potencialą ir kartu užtikrinti tolimesnį darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą valstybiniuose miškuose.

"Tai prisidės prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, nes tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičius iš esmės nebus mažinamas. Siūlomi pakeitimai sudarys palankias sąlygas ne tik suvienodinti tas pačias funkcijas vykdančių specialistų atlyginimus, tačiau ir ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai juos padidinti. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys prielaidas sumažinti aplinkos veiksnių (skirtingų ūkininkavimo sąlygų) įtaką valstybinių miškų valdymo įmonės veiklai. Bus sudarytos galimybės efektyviai amortizuoti neigiamą ekonominį poveikį keičiantis rinkos situacijai (mažėjant medienos kainoms)", - sako parlamentarai.

Pasak jų, siūlomas teisinis reguliavimas taip pat sudarys sąlygas įgyvendinti vieningą investicijų politiką, efektyviau naudoti turimą miškų ūkio techniką, informacines ir kitas technologijas, dėl bendrųjų (personalo valdymo, buhalterinės apskaitos, viešųjų pirkimų) reorganizavime dalyvausiančių miškų urėdijų funkcijų centralizavimo bus sumažinti administraciniai valstybinio miškų ūkio sektoriaus valdymo kaštai.

Šiuo metu Miškų įstatyme įtvirtinta, kad miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias funkcijas, Generalinė miškų urėdija atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą; nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas; organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą; organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.

Miškų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad Lietuvoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos, kurios veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą. Jos vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijoms, be kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymo, pavestos ir kitos valstybinės funkcijos - bendros miško priešgaisrinių priemonių sistemos ir miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose įgyvendinimas.

Įstatymo pataisų iniciatoriai yra Lietuvos miškininkų sąjunga, Girininkų bendrija, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, VĮ miškų urėdų taryba, Seimo nariai.