Artėjant Seimo rinkimams partinėse galulaukėse ėmė dygti baidyklės: juk reikia apsaugoti šios kadencijos politinį derlių, bent jau iki antrojo rinkimų turo. Tačiau vėjo plaikstomi skarmalai, grėsmingai mostaguojančios rankos, smerkiamai kraipomos šiaudinės galvos verčia klausti: ką jos gąsdina – svetimus ar savus?

Žemaitaitis, Hitleris, Nausėda...

Bene aktyviausiai kadencijos pabaigos peizažą puošti kaliausėmis suskato Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai, savo politinio lauko pakraščius apsmaigstę grėsmingos išvaizdos šiaudinėmis figūromis. Pirmąsias dar paskutinėmis vasaros dienomis retoriškai surišo ir iškėlė partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, perspėjęs, kad jeigu po artėjančių Seimo rinkimų jame ims dominuoti radikalios politinės jėgos, parlamente bus „liūdnas vaizdelis“.

„Ką reiškia žodis „radikalios“? Aš sakau aiškiai, tai fašistai ir komunistai. Jie ateis, visur po kiek nors ateina. Bet jeigu užgrobs Seime valdžią, tai bus tada liūdnas vaizdelis“, – Eltai tuokart sakė V.Landsbergis.

Vieniems besistebint tokiu įžvalgumu ir giriant laiku išsakytą faktinio valstybės vadovo perspėjimą, kitiems apstulbus nuo žinios, kad į Seimą po 34 nepriklausomos Lietuvos gyvenimo metų, pačių konservatorių ir jų partnerių valdymo laikotarpiu, tiesiu taikymu atžygiuoja iš kažkur valstybėje atsiradę fašistai su komunistais, politinių baidyklių rišėjus akivaizdžiai pagavo kūrybinis įkvėpimas. Palaukėje netrukus atsirado naujų gąsdinančių personažų.

TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras, kalbėdamas į suvažiavimą susirinkusiems savo bendrapartiečiams, jo įsivaizdavimu Lietuvoje augančio radikalizmo grėsmę susiejo su antisemitizmo pamėkle.

„Kodėl tyli svarbiausios Lietuvos institucijos? Prezidento antisemitiniai patarėjai slapčia tikisi panašių į save išrinkimo. Jiems tai tarsi atpirktų prieš dešimtmetį padarytas nuodėmes. Štai matote – žmonės renka Žemaitaitį, į ministrus jį skiria premjeras, tai, matyt, antisemitizmas nebėra taip blogai. <…> Sunku nematyti paralelės tarp prezidento patarėjo, parašiusio seriją šlykščiausių tekstų „Tomkaus spaudoje“, ir į Seimo vartus besibeldžiančio, Konstituciją bei priesaiką sulaužiusio Žemaitaičio. Bet gal čia toks ir planas – žemaitaičių būryje kas atsirinks, kieno antisemitizmas blogesnis“, – sakė G.Landsbergis.

Retorinio įkarščio sūkuryje šalia fašistų, komunistų ir antisemitų partinėje TS-LKD galulaukėje atsirado dar ir kabėgistų baidyklės. „Štai toks ponas Tomkus kadais, galimai norėdamas paslėpti savo bendradarbiavimą su sovietų žvalgyba, savo popiergalyje, kurį vadino laikraščiu, išspausdino šimtus pavardžių, greičiausiai – niekuo dėtų žmonių, tarp jų įrašė savo pavardę – neva visi šie asmenys buvo KGB bendradarbiai. Būryje lengviau pasislėpti. Gal buvo, gal ir ne. Kas ten jau supaisys“, – TS-LKD suvažiavimo dalyviams teigė G.Landsbergis.

O kad niekam neliktų jokių neaiškumų dėl grėsmingiausiai atrodančios politinės kaliausės ūsų, konservatorių lyderis netiesiogiai atskleidė ir personažo pavardę. Pasirodo, tai Adolfas Hitleris, kurio atėjimo į valdžią Vokietijoje 1933 metais, prezidentaujant Pauliui von Hindenburgui, aplinkybes TS-LKD pirmininkas sugebėjo susieti su dabartine Lietuva ir konkrečiai su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Bet gal čia toks ir planas – žemaitaičių būryje kas ten atsirinks, kieno antisemitizmas blogesnis. Ir ponas Nausėda, kaip anų laikų Hindenburgas, tampa įtikintas, kad gal tas Žemaitaitis nėra taip blogai. O kas čia tokio, jeigu bus Vyriausybėje. Svarbiausia apie tai garsiai nekalbėti“, – svarstė G.Landsbergis.

Perspėja apie priešingą efektą

Besižvalgydami į konservatorių partinėje palaukėje prieš Seimo rinkimus išstatytas politines baidykles, galvas kraipė net jų pačių bendražygiai. Antai Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad TS-LKD pirmininko kaltinimai prezidento G.Nausėdos patarėjams diskredituoja antisemitizmo keliamą grėsmę. Anot jos, gretinti prezidentūros ir partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio nereikėjo.

„Mano galva, tas statymas greta antisemitiniais pasisakymais pagarsėjusio Žemaitaičio ir prezidentūros ar prezidento nėra strategiškai teisingas, nes jis diskredituoja pačią grėsmę, kurią pats Gabrielius yra ne kartą yra minėjęs, kalbėdamas apie „Nemuno aušrą“. Tai čia lygybės ar statymo greta nereikėjo“, – „Žinių radijui“ sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė teigė suprantanti insinuacijas, į ką konkrečiai savo pasisakymuose taikėsi G.Landsbergis, tačiau, pasak jos, labiau gilintis į šiuos konservatorių lyderio pasisakymus nereikėtų. „Aš suprantu insinuacijas tam tikras, bet tikrai nenoriu dar labiau gilintis į to konflikto eigą, nes man atrodo, kad pats principas yra neteisingas“, – tvirtino Seimo pirmininkė.

O Laisvės partijos vicepirmininkas, Seimo pirmininko pavaduotojas Vytautas Mitalas pareiškė manantis, kad politinėms partijoms beveik neįmanoma susitarti dėl TS-LKD pirmininko pasiūlyto „sanitarinio kordono“, kuris užkirstų kelią radikalams patekti į valdžią po Seimo rinkimų. Dar daugiau: V.Mitalas leido suprasti, kad politinių baidyklių smaigstymas gali duoti priešingą efektą, nei tikimasi.

„Norėčiau, kad mes tokį sutarimą pasiektume. Deja, manau, kad jis nelabai įmanomas. O kuo toliau mes viešai ieškosime būdų, kaip tą sanitarinį kordoną suburti, tuo labiau pakenksime arba bus pakenkta patiems sau“, – sakė V.Mitalas „Žinių radijui“. Pasak jo, kuo daugiau šneki apie kažką „X“, tuo labiau žmonės susidomi, sužino ir galbūt daugiau ateis balsuoti renkant naująjį Seimą.

Laisvės partijos vicepirmininkas pasidžiaugė, kad vis daugiau partijų užima aiškesnes pozicijas „radikaliųjų ir antisemitinių politinių jėgų“ atžvilgiu. V.Mitalas užsiminė apie Lietuvos socialdemokratų partiją, kurios pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė anksčiau teigė neatmetanti galimybės dirbti koalicijoje su „Nemuno aušra“.

„Džiaugiuosi, kad socialdemokratai, atrodo, grįžta į doros kelią, pabuvę ten truputį kitoje pusėje. Pasakę, kad dirbs su visais, dabar jau nėra tokie optimistiški. Ir man atrodo, kuo daugiau tokių pareiškimų, tokio vidinio nusistatymo bus – tuo geriau“, – apibendrino Seimo vicepirmininkas.

Baimė vienija

Paklaustas, gal politinių gąsdinimų požiūriu ši Seimo rinkimų kampanija yra išskirtinė, gal ankstesnėmis tokių bauginimų skambėdavo mažiau, nei dabar, kai konservatoriai visus gąsdina fašistais, komunistais ar radikalais, o opozicinės partijos – konservatoriais, Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė galįs tokį sąrašą pratęsti.

„Ramūnas Karbauskis gąsdina liberalais, mes visus gąsdiname populistais, artėjančiu neatsakingu populizmu. Galėčiau pagrįsti, kodėl švaistytis pažadais yra neatsakinga. Turbūt kiekvienas atrastų, ką pasakyti. Mano manymu, anksčiau gal taip stipriai nebuvo gąsdinama, bet pagaliau buvo suprasta – ir visapusiškai – kad yra du galimi būdai savo rinkėjams sutelkti. Vienas – iškelti idėją, kuri galėtų vienyti tą elektoratą, bet tai labai sunku, nes pozityvūs dalykai vienija sunkiau. O antras – iškelti gąsdinimą, nes baimės jausmas suvienija labiau, negu koks nors pozityvus pažadas. Įsivaizduokime, kad žmonėms kas nors pasakys: čia – laimės žiburys, ateikite visi! Kitas atšaus: aš ir taip laimingas, eikite savo keliais. O jeigu pasakytų – šioje vietoje tuojau pradės šaudyti, dinkite iš čia! – tai tikrai išeis visi. Kitaip sakant, gąsdinimas ir baimė psichologiškai yra stipresni. Baimės jausmas politikoje gali duoti didesnį suvienijimo efektą, negu pozityvus kažkokių gražių dalykų pateikimas, savo rinkimų programos tezių pristatymas“, – sakė E.Gentvilas.

Pasak jo, kiek politikų gąsdinimuose yra nuoširdumo bei faktų tiesos, kiekvienu atveju reikėtų analizuoti atskirai. „Jau įprasta, kad konservatoriai gąsdina Kremliumi, liberalai – populizmu. Visi turime tų baidyklių, kurias iškišame iš savo būstinių langų ir mojuojame: nepasimaukite, nepasiduokite! Pasakysiu sąžiningai: visada labiau norėtųsi, kad tas pozityvusis pradas, rinkimų programose esantys dalykai vienytų labiau, negu gąsdinimai. Tačiau, deja, gąsdinimas tampa rimtu atributu. Kodėl dabar gąsdinama stipriau? Todėl, kad pasaulis nebėra toks ramus, kaip, pavyzdžiui, 2016 ar 2018 metais. 2020 metais kilo pandemija, po poros metų – dar ir karas Europoje. Žmonės labiau išbalansuoti, juos lengviau sujaudinti. Matome, kad po Donaldo Trumpo atėjimo bandoma sekti jo kaip sėkmingo politiko pavyzdžiu, neigti akivaizdžias tiesas, skelbti melagingus dalykus. Politikoje tai tapo populiaru, aiškiai tą matome ir Lietuvoje. Sekama D.Trumpu kaip pavyzdžiu, nes jis patyrė sėkmę. Todėl pradedamas neigti mokslas, kuriamos sąmokslo teorijos, skelbiamos melagingos naujienos. Natūralu, kad pasaulyje, kuriame žmonių psichika ir socialinė elgsena yra destabilizuota, juos lengva išmušinėti iš vėžių ištrauktomis baidyklėmis“, – teigė signataras.

Kaliausės iš tolo atbaido šernus ar paukščius, bet arčiau priėjus ir geriau įsižiūrėjus atrodo nebe grėsmingos, o juokingos. Dažnai ant jų veidų būna nupieštos šypsenos. Ar rinkėjai jų baidosi, ar iš jų juokiasi? To paklaustas E.Gentvilas apgailestavo, kad rinkėjas, deja, dažnu atveju yra nekritiškas ir neigiamoms emocijoms pasiduoda greičiau, nei teigiamoms.

„Prisiminkime, kaip Rolandas Paksas tapo prezidentu. Jo rinkimų kampanija buvo gerai apgalvota, bet dar nebuvo garantuoto aiškumo. Pamenu, buvo šeštadienis, rinkimų agitacija uždrausta, nes kitą dieną – antrasis rinkimų turas. Naktį pats savo kieme pastebėjau už automobilio lango užkištą lapelį su pranešimu, neva bankrutuoja bankų sistema, o Lietuvos valdžia tyli, ir t.t. Visą šeštadienį Lietuvoje sklandė gandai apie bankrutuojančius bankus, o sekmadienį R.Paksas tapo prezidentu. Baimė sutelkė žmones, jie manė, kad elitas „runkeliams“ meluoja, o šitas politikas paprastiems žmonėms sako teisybę. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad jokie bankai nebankrutavo, tai buvo visiškas blefas, melagystė. Žmonės nėra kritiški, jie patiki, kad taip gali būti. Tik reikia sugebėti tinkamai jiems vieną ar kitą dalyką pateikti. Manau, kad tokių pavyzdžių Lietuvos politikoje atrastume ir daugiau, bet tas, kurį paminėjau, yra bene ryškiausias gąsdinimas prieš rinkimus“, – pridūrė E.Gentvilas.

Politiko manymu, gerai, kad tokie klausimai keliami, kad interneto naujienų portaluose tikrinami viešai skelbiami faktai, aiškinamasi, ar tai nėra melagingos naujienos. „Žiniasklaida imasi iniciatyvos padėti žmonėms atsirinkti, kas yra tiesa, o kas – melas. Šitaip viešai parodoma, kad skelbiama labai daug melagingų dalykų. Vis daugiau žmonių įsitikina, kad ir Lietuvoje reikia kvestionuoti kasdienius dalykus ir taip stiprinti mūsų žmonių, mūsų rinkėjų, kritinį mąstymą. Nes priešingu atveju visada atsiras manipuliatorių, kurie, pasitelkę baidykles, manipuliuos visuomenės nuomone“, – sakė E.Gentvilas.

Tikslas – išlaikyti savus?

„Tokia politinė leksika, skambanti net iš partijų lyderių lūpų, turbūt išduoda, kad tos baidyklių iškamšos egzistuoja jų pačių pasąmonėje“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius. „Turbūt ji išduoda ir savotišką pyktį politiniams konkurentams. Jeigu konservatoriai mato konkurentų, kurie politiniame lauke atrodo daug stipriau, ima juos vienaip ar kitaip atakuoti. Jie taip elgiasi visada, nepriklausomai nuo to, ar yra valdančiojoje daugumoje, ar opozicijoje“, – teigė pašnekovas.

Pasak A.Butkevičiaus, taikiniais dažniausiai pasirenkami visuomenėje populiarūs politikai. „Pavyzdžiui, man būnant premjeru labai nervinosi dėl aukštų 16-osios Vyriausybės reitingų. Net buvo užsakytas sociologinis tyrimas, kad padėtų išsiaiškinti populiarumo priežastis. Padorūs žmonės perdavė mums jo rezultatus. Pasirodo, kad tas aukštas reitingas 68 proc. priklausė nuo premjero. Tada visą dėmesį sutelkė tiesiai į mane. Tą jie daro ir dabar. Viena vertus, nori menkinti tam tikrus politikus. Kita vertus, nors gerai žino, kad jų rinkėjai ištikimi, visgi supranta, kad dalis jų po šios kadencijos ėmė abejoti, ar verta toliau balsuoti už šitą partiją. Todėl ir siunčia bauginančius signalus – ir apie antisemitizmą, ir apie pavojų demokratijai, ir apie kitus dalykus. Taip norima sutelkti savo rinkėjus, priversti juos patikėti, kad yra tik viena demokratiškiausia, labiausiai Lietuvą mylinti, už žmogaus teises ir laisves kovojanti partija. Tai paslėpta gudri mintis, kaip konsoliduoti savo rinkėjus ir neprileisti prie valdžios kitų politinių jėgų. Pagrindinis tokio bauginimo tikslas – kad jų rinkėjai ir toliau liktų ištikimi“, – pridūrė ekspremjeras.

A.Butkevičiaus teigimu, tiems, kurie stebi politinį lauką ir įvykius jame vertina ne emocijomis, kurie kreipia dėmesį į nuoširdumą, padorumą, bendravimo su visuomene kultūringumą, tos baidyklės kelia juoką. „Bet atsiminkime, kad yra nemažai žmonių, kurie, ypač rinkimų metu, vadovaujasi jausmais. Jų neveikia jokie argumentai. Jeigu jau myli vieną ar kitą politiką, ypač esantį valdžioje, tai tiki tuo, ką jis sako, ir jokie faktai, jokie racionalūs paaiškinimai jų nuostatos nepakeis. Tokie žmonės ne tik patys tiki, bet ir verčia tikėti kitus. Todėl politikų bauginimai tokiai visuomenės daliai daro poveikį. Tuo tarpu kritiškai mąstantiems žmonėms politinių kaliausių kaišiojimas po langais sukelia ne tik juoką, bet ir pasipiktinimą, nes jie supranta, kad šitaip bandoma išgąsdinti ir apkvailinti lengvatikius“, – sakė Seimo narys.

Pasak pašnekovo, susidarė keista situacija: stiprėja įspūdis, kad Tėvynės sąjunga dabar yra ne valdžioje, o opozicijoje. „Paprastai politinė valdžia baigiantis kadencijai kalba apie tai, kokie darbai buvo padaryti, kas buvo pasiekta, kokių problemų nepavyko išspręsti. Bando žmonėms paaiškinti, kodėl vieno ar kito nepavyko padaryti, kokie iššūkiai dar laukia ateityje, siekia sutelkti visuomenę esminiams naujoje kadencijoje laukiantiems darbams. O dabar dėmesio centre – tik politiniai konkurentai. Žmonės juokiasi, kad Andrius Kubilius savo kalboje, pasakytoje Tėvynės sąjungos suvažiavime, 12 kartų paminėjo V.Blinkevičiūtę. Ar socialdemokratų pirmininkė jau tapo konservatorių suvažiavimo darbotvarkės klausimu? Juk V.Blinkevičiūtė nėra valdžioje, ji nėra ir opozicijos lyderė. Atrodo, kad konservatorių suvažiavime ėmė ir išlindo V.Blinkevičiūtės baimė. Jau 34 metai, kaip gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, bet kaip dar toli iki politinės brandos“, – apibendrino A.Butkevičius.

Kenčia politinė sistema

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo Gintauto Palucko, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario, teigimu, gąsdinimo lygis su kiekvienais rinkimais vis labiau auga, o dabar yra pasiekęs aukštą intensyvumą. „Jei pasižiūrėtume į kitas šalis, ypač į tas, kurios diktuoja rinkimų madas, tai, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose rinkėjų gąsdinimo technologijos yra įgavusios, sakyčiau, nežmonišką mastą. Tokios rinkimų mados smelkiasi į Europą, taip pat ir Lietuvą. Tad čia nieko nuostabaus. Taip siekiama paveikti žmonių emocinę būklę, nes išgąsdintas, bijantis žmogus dažnai racionaliai nemąsto, nesvarsto argumentų. Toks dabar politinių technologijų raidos lygis, ir jos intensyviai naudojamos. Aišku, dėl to labiausiai kenčia atsakingos, tradicinės partijos, kurios stengiasi racionalizuoti politiką, t.y. remtis argumentais, teikti racionalius pasiūlymus, siūlyti pagrįstas valstybės raidos vizijas“, – sakė G.Paluckas.

Politiko teigimu, didžiausia žala – tai, kad racionaliai mąstanti visuomenės dalis į tokius gąsdinimus reaguoja labai paprastai: šalinasi jų, stengiasi pasitraukti iš politinės diskusijos, apleisti politinės informacijos lauką. „Ir tai yra blogiausia, nes politinėje diskusijoje pradeda dominuoti statantys baidykles – nesvarbu, iš kurios pusės, kairės ar dešinės. Kritiškai, racionaliai mąstanti visuomenės dalis lieka nuošalyje. Tokie žmonės viešai nesako savo nuomonės, stengiasi išvengti streso, nenori dalyvauti kitų puldinėjime. O mūsų politinė sistema dėl to labai kenčia – tiek dėl politinių diskusijų kokybės, tiek dėl rinkimų rezultatų, nes dažnas žmogus apsisprendžia išvis nedalyvauti rinkimuose, neiti balsuoti“, – pridūrė G.Paluckas.

Jis sakė neprisimenantis, jog kada nors anksčiau būtų viešai aiškinama, kad kurios nors politinės jėgos Seimo rinkimuose gauti mandatai būtų kažkuo blogesni ar geresni. „Juo labiau kad būtų aiškinta taip primygtinai ir taip primityviai. Tiesa, yra buvęs „naujosios politikos“ laikotarpis, kai prezidentas Valdas Adamkus mėgino formuoti valdančiąją koaliciją remdamasis savo įsivaizdavimu, neatsižvelgdamas į rinkimuose išreikštą visuomenės valią. Tačiau ta „naujosios politikos“ koalicija ilgai netvėrė. Todėl galiu pasakyti labai paprastą dalyką: aukščiausia valdžia mūsų valstybėje yra tauta. Taip parašyta Konstitucijoje. Ir kiekvienas, kuris tai pamiršta – ar politinė partija, ar jos lyderis, ar apskritai visuomenininkas – bus nubaustas. Kai šiandien kolegos Seime aiškina, kad vienos partijos geresnės, kitos prastesnės, kad reikia vienas izoliuoti, statyti „sanitarinius kordonus“, ir tokią prievolę bando primesti prezidentui, jie elgiasi antikonstituciškai. Sakau tą atvirai. Prezidentas atakuojamas dėl paprastos priežasties: kad ir toliau tęstųsi priešprieša, kuri atakuotojams leido praėjusiuose Seimo ir šiuose Europos Parlamento rinkimuose sutelkti savo palaikytojų balsus. Tai dar vienas rinkimų technologijų pavyzdys“, – tvirtino G.Paluckas.

Sprendžia neinantys balsuoti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas, priklausantis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, atkreipė dėmesį į kitą baidyklę, kurią prieš šiuos Seimo rinkimus po savo būstinių langais išvydo politinių partijų vadovai ir nariai. „Anksčiau to nebūdavo: panašu, kad bankai sudarė kartelinį susitarimą ir nusprendė partijoms neteikti paskolų. Anksčiau jos, spalio mėnesį gavusios valstybės dotacijas, skolas bankams sugrąžindavo. Tos paskolos suteikdavo galimybę partijoms prieš rinkimus pateikti rinkėjams savo rinkimų programas, pristatyti savo tikslus, kandidatus ir t.t. Dabar visa tai yra atimta, dėl pinigų stokos to nebegalima padaryti. Taigi, bankai kišasi į Lietuvos politinį gyvenimą, taip nulemdami, kas gali likti šiuose rinkimuose. Manau, kad tai yra išskirtinis šių Seimo rinkimų bruožas“, – sakė politikas.

Jo teigimu, dėl tokio bankų sprendimo dabartiniai valdantieji įgyja pranašumų. „Per visas ministerijas yra krūva viešinimui skirtų pinigų, todėl jie gali nusipirkti tam tikrą žiniasklaidos palankumą. Tačiau, mano manymu, pagrindinis klausimas yra kitas. Kas laimės rinkimus, nusprendžia žmogus, kuris neateina balsuoti. Taip pat ir tas, kuris blogai pasirenka. Todėl dabar turbūt pats svarbiausias dalykas – kad į Seimo rinkimus balsuoti ir išreikšti savo valią ateitų kuo daugiau rinkėjų. Reikia suprasti viena: jeigu to nepadarysime, laukia sunkūs ketveri metai“, – įspėjo V.Ąžuolas.

Politiko teigimu, gąsdinimas ir įvairiausių etikečių klijavimas politiniams oponentams tėra bandymas apgauti rinkėjus. Esą labai liūdna, kad į tai įsivelia ir žiniasklaida, kuri nusprendžia, kurios partijos yra geros, teisingos, duos Lietuvai kažką gero, o kurios – tikrai ne.

„Turbūt lengviausia paveikti tą rinkėją, kuris dar neapsisprendęs, iki paskutinės minutės nežino, už ką balsuos. Todėl tos baidyklės, šiaudinės iškamšos, garsūs rėkavimai gali jį paveikti. Juk žinome, kad tokių rinkėjų, kurie apsisprendžia tik paskutinę minutę, būna apie 20 proc. Todėl manau, kad paskutinę savaitę prieš rinkimus reikia laukti visokių burbulų sprogdinimo. Kažką apjuodins, kažkam kaltinimus pateiks, bet atsiplauti bus galima tik po rinkimų, kai rinkimų traukinys jau bus nuvažiavęs. Na, bet čia senos lietuviškų rinkimų tradicijos“, – ironizavo V.Ąžuolas.