Poeto, vertėjo, teisininko, aktyvaus JAV lietuvių išeivio-visuomenininko, kilusio iš pasakiškai gražaus mūsų Ignalinos krašto, Nado Rastenio (1891–1980) keliais ir takeliais jau ne vienerius metus nori pasivaikščioti, pajusti poeto gyventos epochos dvasią, susipažinti su kraštu, įkvėpusiu poetą didžiąją savo gyvenimo ir kūrybos dalį skirti Lietuvai, Ignalinai, gimtinei…

Šį kartą Nado Rastenio keliais ir takeliais paklajoti atvyko žymus išeivijos menininkas, skulptorius, pedagogas, visuomenininkas Algimantas Grintalis su žmona Angelina. Daugiau kaip prieš 50 metų šiuos du kultūros visuomenės atstovus likimas suvedė Amerikoje, lietuvių kultūros lopšyje – Baltimorėje. Algimantas, tuomet jaunas menininkas, įsiliejo į lietuvybės puoselėjimą Amerikoje, kur vieną iš didžiausių įtakų išeiviams darė, juos vienijo, skatino, globojo jau žymus tuometinės Baltimorės visuomenės aktyvistas, Baltimorės miesto Garbės pilietis Nadas Rastenis. Dviejų menininkų, skirtingais keliais atsiradusių Baltimorėje, toli nuo Tėvynės, draugystė prasidėjo Hollins gatvėje ir tęsėsi iki poeto Nado Rastenio gyvenimo pabaigos… O, likime… Nado Rastenio žmonos Julės prašymu, Algimantui Grintaliui teko sukurti antkapinį paminklą Baltimorės lietuvių kapinėse. Prieš keletą metų iš šių eilučių autorei teko lankytis tose kapinėse, kur aiškiai matėsi antkapinio paminklo draugui meninė išraiška, kurta širdimi…

Visai neseniai Vilniuje vyko renginys, skirtas pagerbti Nado Rastenio atminimą, kurio moto buvo – „Lietuva tik viena“. Tai išeivijos poeto, vertėjo, teisininko, advokato ir visuomenės veikėjo kraštiečio Nado Rastenio vieno iš eilėraščių pavadinimas, kuris žmones, šalis ir širdis neramumų pilname pasaulyje vėl buria būti budriais, saugoti ir mylėti savo gimtąją šalį. Būtent apie tai susėdę gražiose Ignalinos apylinkėse, lydimi Ignalinos mero Laimučio Ragaišio, kalbėjomės su svečiu Algimantu Grintaliu. Svečias daug pasakojo apie Nado Rastenio žinomumą visame pasaulyje, apie jo kūrybos, įtaigaus meninio žodžio, kėlusio išeivijos lietuvių dvasią tiek Amerikoje, tiek ir kituose kraštuose. Tik į okupuotą Lietuvą, į Ignalinos kraštą daugelį metų jo žodžiai ir mintys neprasibrovė… Tačiau jo žodžius dar kartą patvirtino į Nado Rastenio tėviškę atvykęs Algimantas, sustojęs prie poeto gimtojo kaimo užrašo STAGALĖNAI, susimąstęs stovėjo svirno, menusio poeto vaikystę, vietoje… Su meile ir susirūpinimu svečias žvelgė į Stagalėnų gatvės medžių alėjos likučius, kažkada įkvėpusius Nadą Rastenį pirmosioms eilėms. Dar poeto tėvų ir senelių sodinta graži nuostabių medžių, klevų ir uosių, alėja daugelį metų priminė Nado vaikystę, o Amerikoje tai atsispidėjo jo tapytuose paveikluose. Ir dabar Algimantas Grintalis ne kartą mintimis grįžo į draugystės su Nadu laikus, kai pajuto iš jo pasakojimų didžiulę meilę Lietuvai, kai pamatė ne tik eilėse, bet ir piešiniuose, atspindžius tų išgyvenimų, kurie slėpėsi širdyje. Svečias ne kartą pakartojo, kad Nadas Rastenis pats iliustravo visus savo kūrinius, padovanojo tiek Algimantui, tiek Baltimorės miestui daug savo darbų, kurių savo dvasia, savo potėpiais labai buvo artimi M. K. Čiurlionio tapybai.

Nuostabus žmogus mūsų svečias Algimantas nepavargo… Labai panoro pamatyti Nado Rastenio kelius, kuriais jis iš Stagalėnų ėjo į mokyklą Linkmenyse, domėjosi tuometinio laikotarpio politine situacija, nes per Linkmenis ėjo demarkacinė linija… Pasieniečių atminimas buvo pagerbtas, uždegant žvakutes.

O štai mokykla, kurią keletą metų Linkmenyse lankė Nadas Rastenis, šių dienų nesulaukė. Pastovėjome gražiai sutvarkytoje aikštelėje, apaugusioje dar tuos laikus menančiais medžiais, ir vėl pajutome, iš kur būsimasis poetas sėmėsi įkvėpimo, atnešusio jam žinomumą labai didelėje pasaulio dalyje. Ir vėl svečiui kilo klausimas – kodėl savo krašte pranašu nebūsi?.. Tačiau Algimantas Grintalis ne kartą pabrėžė, kad išlaikyti Nado Rastenio atminimą, supažindinti dabartinį jaunimą su to laikotarpio tiek Ignalinos kraštą garsinusio poeto, tiek kovotojo už Lietuvos laisvę, už taiką visame pasaulyje, būtent dabar yra pats laikas… Nevėluokime…

Svečias apsilankė Linkmenų kapinėse, kur ilsisi Nado Rastenio brolis Viktoras ir sesuo Veronika, pasidžiaugė gražiai tvarkomomis kapinėmis. Svečio, kaip menininko, dėmesį patraukė ir tvarkingos, rūpestingai tvarkomos Linkmenų sodybos, įspūdinga gamta, vaizdingos apylinkės, puošiamos ežerų, miškų, gražiai žydinčių darželių.

O štai pats menininkas Algimantas Grintalis, šalia daugelio meno kūrinių, puošiančių Baltimorę ir kitus miestus, įkūrė Baltimorėje Lietuvių muziejų, kuriame yra ir Nado Rastenio daug asmeninių daiktų, rašomasis stalas, plunksnakočiai, spausdinimo mašinėlė, knygos, rankraščiai, piešiniai… Labai įdomus faktas – po stiklu puikuojasi Jono Basanavičiaus akiniai, kuriuos patriarchas paliko pas Nadą Rastenį, svečiuodamasis jo namuose, kuriuose lankėsi ir lietuvybės klausimus aptarinėjo ne vieną kartą…

Svečias galėjo iki išnaktų pasakoti prisiminimus apie Nadą Rastenį, apie tuometinės Baltimorės žymių kultūros veikėjų susitikimus Nado Rastenio namuose, diskutuojant apie Lietuvos ateitį, lietuvybės išsaugojimą emigracijoje, poetinio ir meninio žodžio veiksmingumą žmonėms, tautoms, valstybėms. Algimantas Grintalis, kaip ir Nadas Rastenis, daug padėjo ir naujai atvykstantiems emigrantams, daug bendravo su miesto ir Merilando valstijos vadovais dėl teisinės paramos atvykėliams, dėl Lietuvos okupacijos, tuometinio jos statuso, lietuvybės puoselėjimo. Dauguma kultūros ir politikos žmonių susitikimų ir diskusijų vyko Nado Rastenio namuose.

Nado Rastenio jaunystės kelias dar turėjo svečią nuvesti prie Gavio ežero krašto, einančio palei kelią Ignalina–Palūšė. Juk ne viename eilėraštyje, ne viemane paveiksle tos Gavio vietos aprašytos, nupieštos, išgyventos… Vykstantis kelio remontas šiuos planus pakoregavo. Bus gera proga apsilankyti šiose vietose dar kartą… Gal jau bus irengti Nado Rastenio atminimui akcentai ir jo gimtuosiuose Stagalėnuose bei Ignalinoje. Atsisveikindamas svečias Algimantas Grintalis dar kartą priminė, kad kiekviena šalis, kiekviena valstybė yra tol gyva ir laisva, kol mena jas garsinusius žmones, įamžina jų atminimą.

Renė JAKUBĖNAITĖ (Ignalinos kraštiečių klubo prezidentė)