Lapkričio 13-osios vakarą Jokūbave ugnis siautėjo prezidento Aleksandro Stulginskio dvarvietėje. Ugniagesiai iš Klaipėdos ir Kretingos rajono ūkiniame pastate kilusį gaisrą gesino iki aušros.
Tačiau ši nelaimė užminė daug mįslių, nes Lietuvos prezidentų namai dega ne kiekvieną dieną ir ne kiekvienais metais. Todėl stebina po šios nelaimės tvyranti olimpinė ramybė ir nežinia dėl šio šalies istorijai svarbaus objekto ateities.

Neatsargus elgesys su ugnimi
Kilusi nelaimė dar kartą priminė apie problemas, susijusias su istorinę vertę turinčių pastatų kritiška būkle, nesutvarkytais nuosavybės dokumentais bei miglotu likimu. Nors A. Stulginskio dvaro pastatų ansamblis saugomas valstybės, tačiau tolesniems planams sutvarkyti šį objektą ir pritaikyti jį visuomenės poreikiams trukdo įsisenėjusios, nuo sovietmečio besitęsiančios problemos.
Sovietmečiu dvaro pastatais naudojosi tarybinis ūkis, vėliau Jokūbavo kolūkis. Prieš 30 metų šis kolūkio turtas, taip pat ir dalis dvaro ansamblio pastatų atiteko pajininkams – buvusiems kolūkio darbuotojams. Nemaža dalis šio turto naudotojų iki šiol nėra susitvarkę nuosavybės dokumentų. Maža to, šalia istorinę vertę turinčio ūkinio pastato buvo pastatyti priestatai, vadinamieji sandėliukai, o viename iš kurių, kaip įtariama, besišildant atvira liepsna, ir kilo gaistas.
Kaip redakcijai sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Darius Černauskas, gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. Ugnis, nuo krosnelės, vadinamos „buržuikos“ persimetė į ūkinį pastatą ir išplito jo viduje. Visiškai sudegė stogas. Senojo dvaro tvarto viduje buvo laikoma įvairi žemės ūkio technika, įrankiai, buities rakandai, sandėliuojamas kietas kuras, šienas. Tokios sąlygos išplisti liepsnai – tiesiog idealios. Keista, kad nenukentėjo viename iš priestatų laikomi triušiai. Per nelaimę gyvuliai turėjo patirti didžiulį stresą, tačiau, laimei, jie liko sveiki.

Iškels daug klausimų savivaldybei
„Jau ketvirti metai dėl šio pastato būklės kalbėjome tiek su savivaldybe, tiek su seniūnija, ne vieną raštą esame parašę, kad būtina perimti šiuos pastatus į vienas rankas, kad galima būtų juos tvarkyti. Tačiau viskas atiduota likimo valiai ir šiandien turime tai, ką turime. Mažai trūko ir liepsna būtų persimetusi ir į antrąjį ūkinį pastatą, esantį kitoje kelio pusėje“, – sakė Jokūbavo bendruomenės pirmininkas Mantas Keblys, pridurdamas, jog po šio gaisro turėsiąs daug pastabų savivaldybei.
„Kad ir toks pavyzdys: šias metais Jokūbave buvo pastatytas priešgaisrinis hidrantas, tačiau ištikus nelaimei, jis buvo be vandens. Kas suprojektavo, kas priėmė šiuos darbus? Taigi, yra daug klausimų, į kuriuos savivaldybė turės atsakyti. Mes juk savo gyvybe nerizikuosime dėl kažkieno aplaidumo“, – tikino Jokūbavo bendruomenės pirmininkas.

Turi atsirasti šeimininkas
Kretingos r. savivaldybės paminklotvarkininkė Meda Skersienė, paklausta, kaip ateityje galėtų būti sutvarkytas šis turtas, sako, kad savivaldybė jį galėtų perimti, tačiau pirmiausia turi atsirasti šeimininkas. Aplink dvaro tvartą, kuriame kilo gaisras buvo pastatyti mūriniai sandėliukai. Ten, galimai, viename iš jų ir buvo gaisro židinys.
Kitoje kelio pusėje esančiame dvaro ūkiniame pastate padėtis pamažu tvarkosi: buvo pradėta bešeimininkio turto inicijavimo procedūra. Atsirado savininkas, kuris pats tuos pajininkus susirado. „Su šiuo pastatu, kuris degė – tiesiog buvo nespėta taip padaryti“,- kalbėjo paminklotvarkininkė.
Paklausta, ar egzistuoja praktika, kaip tokius probleminius pastatus teisiškai sutvarkyti, N.Skersienė sakė, jog gerų pavyzdžių, žinoma, yra. Vienas tokių – Dimitravo dvaras. „Dimitrave inicijavome bešeimininkio turto paskelbimo procedūrą. Jei turtas paskelbiamas bešeimininkiu, jį gali perimti savivaldybė. Taip ir dėl Jokūbavo dvaro pastatų, būtina dėti pastangas, kad teisiškai sutvarkyti nuosavybę“, – sakė paminklotvarkininkė.
M. Skersienė kalbėjo, kad idėjos ir planai sutvarkyti šį pastatą atsiremia į lėšas. „Šių metų pavasarį kreipėmės į Kultūros ministeriją, kad Jokūbavo M.Stulginskio dvaro sodybą paskelbtų valstybės saugomu objektu. Tai gali padaryti Kultūros ministras savo įsakymu. Tačiau tai nėra labai greita procedūra. Šiuo metu dvaro pastatų ansamblis yra nacionalinio lygmens objektas. Tai reiškia, kad lėšas galima gauti tik tyrimams atlikti.

Laukiama ministerijos sprendimo
„Kadangi mes prašome šį objektą paskelbti valstybės saugomu, atsirastų galimybė gauti biudžeto lėšų pastatams tvarkyti. Tai pat reikia žinoti kokios iniciatyvos kyla iš bendruomenės bei privataus verslo? Tokių iniciatyvų, žinoma, yra, bet visos jos remiasi į lėšas. Kiek žinau, Jokūbavo bendruomenei yra labai svarbus šis kompleksas. Bet kalbant apie šį konkretų atvejį, nuo nelaimės niekas nėra apsaugotas“, – kalbėjo Kretingos r. savivaldybės paminklotvarkininkė.

Iš Raseinių kilęs 1918 m. vasario 16-osios signataras A.Stulginskis. Jis Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1920-1926 m. 1927-aisiais, o pasitraukęs iš politinio gyvenimo įkūrė ūkį Kretingos apylinkėse, Jokūbave. 1941-aisiais A.Stulginskis buvo ištremtas. Į Lietuvą sugrįžo 1956-aisiais. Jokūbave A.Stulginskio vardas suteiktas pagrindinei mokyklai, Prezidentui čia pastatytas paminklas.