Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Plastiko atliekos pakrantėse gali pražudyti paukščius

Saulėtą savaitgalį išeinu paganyti akių į Babėnų šilo horizontus. Įveikusi trejetą kilometrų atsiduriu karjero maudymvietėje. Matau, kai vanduo krantan teliūškuoja nerūpestingų poilsiautojų paliktas plastiko šiukšles: suskeldėjusį ir aplaužytą plastikinį indelį, kelias pakuotes, žiebtuvėlį ir kt. Išvydusi žmones pakrantėn iš telkinio vidurio greitai į draugiją prisistato gulbė.

Prisiminusi gamtininkų pagrūmojimus, niekuo jos nevaišinu. Gulbė pasidairo, dar palūkuriuoja ir negavusi skanėstų skaidriame pakrantės vandenyje snapu ima žvejoti smėlyje įstrigusį žiebtuvėlį. Šiek tiek pagnaibo, dar dirsteli į mane ir viską palikusi nuplaukia tolyn, o aš skubu traukti iš vandens šių pavojingų „gėrybių“.

„Rinkos aikštė“ susisiekė su žinomu gamtininku Selemonu Paltanavičiumi, kad išsiaiškintų, ar pakrantėse plūduriuojančias plastiko atliekas vandens paukščiai gali palaikyti lesalu ir kokiu pavojumi tada tai gresia.

Rizika didžiulė

S. Paltanavičius iškart reziumuoja – plastiko šiukšlės pakrantėse yra didžiulė rizika vandens paukščių gyvybei. Pirmiausia dėl to, kad tai visiškai nevirškinama.

„Jei gulbė pripratusi, kad prie tvenkinio nuolat ateina žmonių ir maitina ją batonu ar kuo kitu, tada paukštis apsigavęs gali stverti snapu bei bandyti trupinti ir pakrantėje aptiktas plastiko šiukšles, ypač nedideles. Labai realu, kad jų pririjęs paukštis žus, – sako gamtininkas, – nes plastikas visų pirma yra visiškai nevirškinamas dalykas. Gulbė yra augalaėdis paukštis ir jo virškinimas pritaikytas būtent tokiai mitybai.

Žinoma, tokių gyvūnų, kurie plastiką virškintų, nėra, bet kiti bent jau gali jį labiau sutrupinti, kad  plastikas keliaudamas virškinamuoju traktu jo nepažeistų. O paukščiai maisto juk net nekramto.“

Taigi pirmiausia plastiko šukės gulbei gali sukelti mechaninių pažeidimų. Kaip aiškina pašnekovas, likusios skrandyje ir negalėdamos iš jo išeiti, šiukšlės gali skrandį tiesiog užkišti, o tada paukštis žus.

Priryja monetų

„Visi svetimkūniai gyvūnams yra pavojingi, – sako S. Paltanavičius. – Ir ne tik gulbėms, bet ir kitiems vandens paukščiams, pavyzdžiui, didžiosioms antims.

Vandens paukščių skrandžiuose dažnai randama monetų. Kažkas tyčia ar netyčia paberia jų į vandenį ir nė nepagalvoja, kokių pražūtingų pasekmių tai gali turėti. Paukščiai kartu su maistu nuo dugno prisigraibo monetų ir viską praryja. Tada skrandyje monetos ima irti, vyksta neigiami  cheminiai procesai ir apsinuodijęs gyvūnas krinta.“

Nedarykime meškos paslaugos

Tai kaip visgi elgtis, kai žmones pamatę vandens paukščiai plaukia link jų tikėdamiesi maisto, o mes krepšyje kaip tyčia turime neįveiktą priešpiečių bandelę: lesinti ar susilaikyti? S. Paltanavičius kategoriškas: „Žinoma, nelesinti.“

„Laukinių paukščių apskritai nereikia maitinti ir jaukinti. Vakarų Europoje tokio įpročio nėra.

Kas anksčiau vykdavo Olandijos, Belgijos ar Vokietijos pajūrio miestuose. Gailestingi žmonės lesindavo paukščius, o paskui jie įpratę ėmė plūsti į miesto gatves ir ne po kelis, o šimtais! Eismas gatvėse būdavo suparalyžiuojamas. Paukščiai eina pas žmones, nes yra įpratę iš jų gauti lesalo.

Taigi ypač dabar, vasarą, kai gamtoje pilna natūralaus lesalo, nemaitinkite paukščių, nes taip keičiate jų elgseną, mitybos įpročius ir pačią virškinimo sistemą. Lesindami paukščius labiau jiems pakenksite nei padėsite“, – pabrėžia gamtininkas S. Paltanavičius.

 

Akvilė KUPČINSKAITĖ

Rekomenduojami video