Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Per pirmąjį mėnesį teorija išbandyta praktikoje

Nuo liepos 1 dienos Kėdainių pagalbos šeimai centre nauja pareigybė – atvejo vadybininkai. Kėdainių rajono savivaldybės taryboje patvirtinti 6,5 atvejo vadybininkų etato. Tai žmonės, kurie organizuoja ir prisiima atsakomybę už laiku suteikiamą pagalbą šeimoms. Atvejo vadybininkas yra puikus organizatorius, gebantis sutelkti įvairių institucijų atstovus, kad visi kartu pasiektų vieną tikslą – padėtų šeimoms spręsti problemas ir užtikrintų vaikų saugumą tose šeimose. O kalbant paprasčiau, pirmieji atvejo vadybininkai – tai žmonės, kurie naujai sukurtą programą apie pagalbą šeimai turės įgyvendinti praktiškai, pasitelkdami tik savo gebėjimus ir norą praeiti ten, kur dar niekas nėjo. 

Tarpinė grandis ir tarpininkas

Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorė Sandra Sagatienė sako, kad atvejo vadybininko pareigos yra tiksliai apibrėžtos LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, SADM ir Kėdainių rajono savivaldybės tarybos patvirtintuose tvarkos aprašuose. Tačiau, kalbant paprastai, atvejo vadybininkas – tai tarpinė grandis tarp vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų ir socialinio darbuotojo. O kalbant dar paprasčiau – tai tarpininkas tarp įvairių institucijų atstovų ir šeimos, kuriai reikalinga pagalba.

– Tai nėra didelė naujiena, – sako Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorė. – Pats atvejo vadybos principas buvo taikomas ir anksčiau. Bendraujant su šeima, kuriai reikalinga pagalba, buvo sudarinėjami planai, kad žingsnis po žingsnio būtų judama problemos sprendimo link. Ir tai darydavo pats socialinis darbuotojas.

Iš tiesų, socialiniam darbuotojui iki šiol buvo priskirta daug pareigų. Liaudiškai šnekant, pats groja, pats ir šoka. Tokia buvo situacija ir teikiant pagalbą šeimai: pats lankosi šeimose, pats sudarinėja planus, pats juos įgyvendina. Todėl dabar, įdiegus atvejo vadybininko pareigybę, nuo socialinio darbuotojo pečių nusirita vienas akmuo.

Pasak Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorės Sandros Sagatienės, atvejo vadybininko darbas patikėtas vienoms iš geriausiųjų socialinių darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Pasak Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorės Sandros Sagatienės, atvejo vadybininko darbas patikėtas vienoms iš geriausiųjų socialinių darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Skirtingos problemos – skirtingi jų sprendimo būdai

Atvejo vadybininkas dirbs su 30–40 šeimų. Suprantama, kad kiekviena šeima yra vis kitokia, tad ir kelias, kuriuo reikia eiti kartu su ta šeima, kas kartą yra kitas. Todėl pirmoji atvejo vadybininko užduotis – bendrauti su kiekviena šeima, įvertinti situaciją, šeimos poreikius. Tik po to jis gali nuspręsti kokios pagalbos reikia ir kas, kokios institucijos tą pagalbą gali suteikti. Tuomet atvejo vadybininkas suburia tarpinstitucinę komandą ir visi kartu, žinoma, dalyvaujant kuruojamai šeimai, susirinkę į posėdį,  parengia pagalbos planą.

Ką pakviesti į posėdį, sprendžia atvejo vadybininkas. Kokią tarpinstitucinę komandą jis susirenka, su tais žmonėmis ir dirba, kol pasiekia rezultatų. Juk asmenys, pakviesti dirbti komandoje, ne tik posėdžiauja: kartu parengę pagalbos šeimai planą kiekvienas jų pagal savo galimybes ir funkcijas prisiima atsakomybę ir vykdyti tuos įsipareigojimus. Posėdžio metu priimami konkretūs sprendimai, pagalbos šeimai planą pasirašo visi dalyvaujantys asmenys, tad trauktis paskui nebėra kur – tenka dirbti pagal planą.

Formaliai yra nurodyta, kad planas sudaromas dvylikai mėnesių. Bet… nepamirškite, kad kalbame apie visiškai naują pareigybę, apie naują tvarką. Teorija yra gerai, tačiau praktika gali patvirtinti arba paneigti teoriją. O kol tos praktikos labai mažai arba visai nėra, tai pirmuosiuose šį mėnesį vykusiuose posėdžiuose planai buvo sudaromi ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, o kai kuriais atvejais netgi buvo numatoma visai komandai susirinkti į kitą posėdį po mėnesio.

Vienas lauke ne karys

Atvejo vadybininkas yra didžiulė pagalba socialiniam darbuotojui. Iki šiol dažniausiai socialinis darbuotojas į kovą su problema dažnai stodavo vienas. O juk puikiai žinoma, kad vienas lauke ne karys.  Pasak Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorės S. Sagatienės, pagaliau yra teisinis pagrindas pabandyti išjudinti visas institucijas, galinčias suteikti pagalbą šeimai.

– Labai svarbu ir tai, kad kiekvienas komandos narys, dalyvaujantis posėdyje, turi skirtingą mąstymą ir matymą, kiekvienas turi savo nuomonę, ką reikia daryti, kad būtų pasiekti įmanomai geriausi rezultatai.  Įvertinę visas nuomones ir surinkę visą įmanomą informaciją, komandos nariai gali priimti konstruktyvius sprendimus.

Tikriausiai kilo klausimas: kas yra ta komanda, kurią suburia atvejo vadybininkas? Atsakymas paprastas – tai visi asmenys, kurių įsitraukimas į šią veiklą yra būtinas. Tai gali būti policijos, medicinos, savivaldybės, seniūnijų ir kitų institucijų atstovai, ugdymo įstaigos (mokyklos, darželio) atstovai, netgi seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai ar kaimynai. Kitaip tariant, atvejo vadybininkas, įvertinęs situaciją šeimoje, nusprendžia, kas gali padėti šeimai išbristi iš sunkios situacijos, ir šiuos specialistus, šių institucijų atstovus kviečia į atvejo nagrinėjimo posėdį.

Vaiko teisių apsaugos specialistai plano sudarymo komandoje nedalyvauja. Tačiau posėdžiuose jie atstovauja vaiko interesams, jie stebi, ar sudaromas veiksmų planas atitinka toje šeimoje gyvenančių vaikų poreikius.

– Visos šios veiklos ašis yra vaikas, – sako S. Sagatienė. – Ką be nuspręstų atvejo vadybininkas ir komanda, viskas turi būti sukoncentruota į vaiko saugumą ir gerovę. Apie tai, ar posėdžiuose vaikas gali dalyvauti, sprendžia vaiko teisų apsaugos specialistai. Jų sprendimo privalo paisyti atvejo vadybininkas.

Terminai „atvejis“, „atvejo vadybininkas“ pakeitė taip giliai visuomenėje įsišaknijusį socialinės rizikos šeimos pavadinimą. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Terminai „atvejis“, „atvejo vadybininkas“ pakeitė taip giliai visuomenėje įsišaknijusį socialinės rizikos šeimos pavadinimą. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Posėdžiuose reikia kalbėti, iš jų išėjus – tylėti

Visi asmenys dalyvaujantys posėdžiuose ir dirbantys pagal darbotvarkę, turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kad saugos asmens duomenis ir asmenų privatumą. Turima  informacija, gali būti naudojama tik tarnybiniais tikslais. Tai galioja ir kitiems komandų nariams, ne atstovaujantiems jokiai institucijai. Na, tik įsivaizduokite, ko būtų vertos keleto žmonių pastangos žengti į priekį, jeigu posėdyje pakviestas dalyvauti kaimynas ar bendruomenės narys nelaikytų liežuvio už dantų ir papasakotų pirmam sutiktam viską, kas buvo apie tą šeimą pasakojama, kalbama, kokios problemos juos spaudžia. Todėl ir būtina raštu pasižadėti tylėti.

Raštiškas žodis yra labai svarbus. Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorė sako, kad yra ir bus stengiamasi kuo daugiau užklausų apie šeimą įvairioms institucijoms pateikti bei gauti atsakymus raštu.  Kas parašyta, tai yra daug svariau.

Tačiau nereikia manyti, kad pateikta informacija raštu gali pakeisti institucijos atstovo dalyvavimą posėdyje. Informacija surenkama iki to laiko, o posėdžio metu pateikiama turima informacija, ji išklausoma, diskutuojama ir priimami sprendimai bei pasiskirstomos atsakomybės ir įsipareigojimai.

Nauji terminai skatina naują požiūrį

Išgirdus žodžius „atvejo vadybininkas“ pirmiausia į galvą ateina suvokimas, kad tai asmuo, kurio pagalbos prireikia išskirtinai atvejais. Tačiau SADM ir Kėdainių rajono savivaldybės tarybos patvirtintuose aprašuose apibūdinama, kad atvejis – tai situacija šeimoje. Tai nėra ta situacija, kurią reikia gesinti kaip gaisrą čia ir dabar. Atvejis prasideda nuo to momento, kai yra gaunamas pranešimas, apie nustatytą šeimoje grėsmės lygį vaikams. Tai gali būti pirmas ar antras lygis. Pirmas lygis, kai vaikas nėra paimamas iš šeimos, Antrasis grėsmės lygis – kai vaikas yra paimamas iš jam nesaugios aplinkos. Gali būti trečias variantas – atvejo vadybos paslauga gali būti taikoma, kai nėra vaikams nustatytas joks grėsmės lygis, tik šeimai reikalingos kokios nors paslaugos: psichologo, dienos centro darbuotojų ar kitų. Kreiptis dėl atvejo vadybos taikymo gali įvairiausių institucijų atstovai, jau buvo atvejų, kai dėl atvejo vadybos paslaugos prašymą rašė vaiko teisių apsaugos skyrius, seniūnijų socialinis darbuotojas.

Terminai „atvejis“, „atvejo vadybininkas“ pakeitė taip giliai visuomenėje įsišaknijusį socialinės rizikos šeimos pavadinimą. O bendraujant su žmonėmis vis dar galima išgirsti ir sakant „asociali šeima“.

– Labai gerai, kad po truputį atsisakome tų senų pavadinimų, – sako S. Sagatienė. – Turime pripažinti, kad visuomenėje yra gajūs štampai, labai greitai žmonės suskirstomi į atskiras kastas. Vaikams tikrai būdavo ir yra nejauku, girdėti ar suprasti, kad jis yra kilęs iš asocialios šeimos ar kad jo šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. O juk kartais šeimai tereikia pagalbos, supratimo, pamokymų, kad paskui ji savarankiškai galėtų gyventi ir auginti vaikus. Pagalba suteikiama, šeimoje pokyčiai įvyksta, o štai pavadinimas – „socialinės rizikos arba stebima šeima“ išlieka aplinkinių atmintyje. Tokių dalykų reikia vengti, todėl dabartinis terminas „atvejis“ man yra arčiau širdies. Tai tarsi apibūdina, kad šiuo metu šeimoje yra susidariusi nestandartinė situacija, tačiau tai nereiškia, kad taip bus visą laiką. Esu įsitikinusi, kad nauji terminai mažina atskirtį.

Atvejo vadybininkui pozityvumas būtinas

Bendrauti su 30–40 šeimų, įsigilinti į kiekvienos skirtingas problemos, numatyti strategiją, kaip tas problemas išspręsti, suburti komandą ir  būti atsakingam už tos komandos rezultatyvų darbą. Štai tokios užduotys laukia kiekvieno, kuris taps atvejo vadybininku.

– Reikia organizuotumo, laiko planavimo įgūdžių, principingumo, nebijoti išsakyti kritišką nuomonę, –  atvejo vadybininko savybes vardija Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorė. Tačiau labai svarbu į viską žvelgti pozityviai, nes dirbant su šeima, kuri susidūrė su problemomis, be pozityvaus požiūrio į gyvenimą toli nenuvažiuosi.

Todėl, pasak S. Sagatienės, šis darbas patikėtas vienoms iš geriausiųjų socialinių darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Šiuo metu atvejo vadybininkėmis dirba Sonata Rindokienė, Alina Miknevičienė, Dalia Dzimavičienė, Kristina Bulotienė ir Rima Titiškė.

Būti pirmiesiems garbinga, bet labai sunku

Atvejo vadybininkai savo darbą pradėjo prieš daugiau nei mėnesį. Nauja pareigybė, naujos pareigos. Pradžia kaip visada: visi žino, yra įsigilinę, kaip tai veikia formaliai, kaip reikia techniškai įvykdyti visas užduotis, kokie yra terminai. Viskas apibrėžta tvarkos aprašuose ir… kol kas nė vieno, kuris apie tai galėtų kalbėti iš asmeninės patirties. Birželio mėnesį socialiniai darbuotojai dalyvavo mokymuose. Pagalbos šeimai centro direktorė sako, kad sudarys sąlygas darbuotojams dalyvauti visuose mokymuose, kurie bus organizuojami. Atvejo vadybininkai Lietuvoje turi susikūrę „Facebook’o“ grupę – diskutuoja, dalijasi įspūdžiais ir kasdien įgyjama patirtimi. Tačiau daugiausia žinių suteiks pats darbas. Ir šiuo atveju vilko taisyklės (darbas ne vilkas į mišką nepabėgs) nepritaikysi: juk kalbama apie šeimas, apie jose gyvenančius vaikus.

Per pirmąjį mėnesį atvejų vadybininkams buvo paskirstytos šeimos ir paaiškėjo, koks atvejo vadybininkas su konkrečia šeima dirbs. Kėdainių rajone tokių šeimų yra apie 250.  Pagal tvarką per penkis mėnesius reikia atlikti tų šeimų poreikių vertinimą, o tai reiškia, kad kiekvienai šiai šeimai reikia sudaryti naujus šeimų planus.

– Pirmiausia reikia iš naujo pervertinti tų šeimų poreikius, kur situacija yra nestabili, kur reikia, kad greičiausiai susitelktų institucijos pagalbos šeimai procese, – planais dalijasi S. Sagatienė.

Tikėjimas padės įveikti  patirties trūkumą

Visos penkios moterys – tai specialistės, išdrįsusios eiti nepramintu taku. Tai labai atsakinga sritis, todėl direktorė tikisi iš savo darbuotojų įsiklausymo ir susiklausymo. Ji įsitikinusi, kad žengti tuos žingsnius reikėjo jau seniai, o dabar, kai visa tai įtvirtinta įstatymu, nebėra vietos diskusijai, atėjo laikas darbui.

– Visas penkias darbuotojas aš puikiai pažįstu. Žinau jų gebėjimus ir pasitikiu jais. Žinau, kad žmonės nusiteikę dirbti. Visa mūsų komanda nusiteikusi dirbti. Tai didžiulė atsakomybė, tačiau aš tikrai žinau, kad mes padarysime viską, kad suteiktume reikalingą pagalbą šeimoms, – optimistiškai apie atvejų vadybininkų darbą kalba Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorė S. Sagatienė.

Sonata PATKAUSKAITĖ

www.rinkosaikste.lt

Rekomenduojami video