Politiniame rūke, pasklidusiame iš pradarytų Seimo rinkimų balsadėžių, skęsta ne tik naujos valdžios kontūrai. Iš jo kaip pasakoje gali išnirti bet kas: ir raitelis ant balto žirgo, ir ragana ant šluotos – nauja, o gal net ta pati.

Porinkiminė migla

Besikartojančios pilietinės apeigos, kai žmonės visoje Lietuvoje susirenka prie balsavimo urnų, kad įmestų į jas savo pasirinkimais paženklintus popieriaus lapus, primena kitą masinės kūrybos reiškinį – tautosaką. Ji apibrėžiama kaip anoniminė sakytinė didelio žmonių kolektyvo kūryba, kuria buvo siekiama išsaugoti tradicijas ir perduoti jas tolesnėms kartoms. Nors rinkėjai balsuodami kuria naują valdžią, o ne patarlę, priežodį ar pasaką, ir šiame kūrybos procese kaip ir prieš šimtmečius atsispindi jų gyvenamo laiko kultūriniai bei socialiniai bruožai, papročiai, patirtys, vertybės, viltys, baimės – visi lietuviškos tapatybės dėmenys, pasiekę mūsų dienas lyg laiko bedugnėn nugrimzdusio inkaro grandinė. Politinės kūrybos rezultatas dažnai būna toks pat daugiaprasmis, kaip ir nuo vaikystės žinomose pasakose. Nors valdžios rinkimų kūrinys Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) suskaičiuotas iki šimtųjų procento dalių ir tiksliai paskirstytas Seimo narių mandatais, naujos valdžios dėlionė dėl to anaiptol netampa aiškesnė ir paprastesnė. Kaip ir stebuklinėse pasakose, politinė aritmetika rinkėjų pareikštą valią kartais transformuoja į netikėtus siužetus, kuriais ima klaidžioti sunkiai beatpažįstami veikėjai, ir keistus porinkiminės politinės tikrovės pavidalus. Ar taip nutiks ir šį kartą?

Viena vertus, aritmetinė VRK išvada aiški: daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiausia rinkėjų balsų gavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP): už ją balsavo 19,36 proc. rinkėjų. LSDP atiteko 18 Seimo narių mandatų. Vos vienu mažiau iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD): už juos balsavo 17,96 proc. rinkėjų. Trečioji vieta atiteko politinei partijai „Nemuno aušra“: 14,99 proc. rinkėjų jai atnešė 14 mandatų. Ketvirtąja likusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) sulaukė 9,24 proc. rinkėjų palaikymo ir iškovojo 8 mandatus. Po jos seka Liberalų sąjūdis (LS) su 7 mandatais (7,70 proc. rinkėjų). Į Seimą pateko ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), iškovojusi 6 mandatus: už ją balsavo 7,02 proc. rinkėjų. Likusios Seimo rinkimuose dalyvavusios politinės jėgos neįveikė 5 proc. rinkimų barjero.

Guodžia nebent tai, kad tam tikra prasme mažąsias partijas būtų galima laikyti pirmojo turo nugalėtojomis: visos jos kartu surinko daugiausia rinkėjų balsų – 21,81 proc. Tiek daug negavo nei socialdemokratai, nei konservatoriai. Tačiau visi šie į rinkimų apylinkes nepatingėjusių ateiti rinkėjų balsai perkeltine prasme buvo išmesti į šiukšlių dėžę. Gali būti, kad kai kurių rinkėjų akimis nutiko dar blogiau, nes šiuos balsus VRK perskirsto į Seimą patekusioms partijoms. Taigi, jei kažkas balsavo už vos porą procentų balsų surinkusią partiją, savo balsu sustiprino, pavyzdžiui, konservatorius ar socialdemokratus, nors už juos šiaip niekada nebalsuotų. Kuo ne pasaka? Manei, kad bučiuoji princą, o pasirodo – varlę! Gal būtent tokie lietuviškų rinkimų stebuklai padėtų atsakyti į pilietiškumo trūkumu susirūpinusių valstybės vadovų vis kartojamą klausimą, kodėl tiek mažai žmonių Lietuvoje ateina balsuoti? Juk ir šįkart – vos kiek daugiau nei pusė esančių rinkėjų sąrašuose. Įdomu, ką jie atsakytų 270 tūkst. balsuoti atėjusių piliečių, kurie ir šį kartą liko be daugiamandatėje apygardoje išrinktų savo atstovų Seime? Kad taip veikia demokratija? Netiesa. Tiesiog Lietuvoje nustatytas nepagrįstai aukštas patekimo į Seimo barjeras, nes kažkam – tikrai ne rinkėjams – tai naudinga.

„Nereikia nurašyti“

Pasakų pasaulį primena ir tirštėjančiame porinkiminės retorikos rūke šmėkščiojantys vaiduokliški tikrovės kontūrai: pirminiai rinkimų rezultatai privertė svarstyti, kas gi yra tikrieji pirmojo rinkimų turo nugalėtojai. Nors suskaičiuoti rinkėjų balsai pirmąją vietą daugiamandatėje rinkimų apygardoje lėmė LSDP, konservatoriai neskuba pripažinti savo pralaimėjimo. TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, reikia sulaukti antrojo turo ir neatmesti scenarijų, kad jo vadovaujama partija „vienokiu ar kitokiu būdu“ galėtų būti valdančiojoje daugumoje. Jis net užsimena apie iki šiol Lietuvoje nematytų valdžios formų paieškas. Nepaisant LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės prieštaravimų, G.Landsbergis neatsisako idėjos po rinkimų projektuoti vaivorykštinę koaliciją ir taip užkirsti kelią „Nemuno aušrai“ prisijungti prie naujos valdančiosios daugumos.

„Aš lieku prie savo nuostatų, manau, kad tam tikri barjerai pastatyti per dešimtmečius, juos galima griauti, galima ieškoti bendrų taškų. Tą esame darę dėl svarbių įstatymų balsuojant šioje kadencijoje. Rasdavome tada bendrą kalbą su socdemais. O formos yra įvairiausios. Gali būti atrastos ir naujos formos į politinį gyvenimą. Tokios, kokių Lietuvoje dar nesame matę. Tad šiandien užbraukti brūkšnius europietiškoms centro partijoms tartis yra mažų mažiausia neišmintinga“, – sakė G.Landsbergis. Anot jo, kas bus galutinis rinkimų nugalėtojas, dar nėra aišku. Bet kuriuo atveju nurašyti konservatorių esą tikrai nereikėtų.

Kad dar ne laikas skelbti pergalę ar pralaimėjimą, mano ir premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, kalbėti apie tai, kas formuos naująją valdančiąją daugumą, dar per anksti. „Esame labai tarpinėje situacijoje. Akivaizdu, kad pagal dabar įvertintus balsus pirmauja socialdemokratai, mes esame antri, mandatų skaičiumi skirtumas nėra įspūdingas. <...> Išskyrus aštuonias, visos vienmandatės yra atviros, ne vienoje dešimtyje vienmandačių mūsų kandidatai išėję į antrą turą ir daugelyje jų pirmauja“, – sakė I.Šimonytė.

Pasak jos, po antrojo turo dėlionė matysis aiškiau. „Dabar skelbti pergalę nematau pagrindo, tačiau nematau pagrindo ir skelbti pralaimėjimo. Reikės dvi savaites kantriai ir atkakliai dirbti tam, kad galutinis Tėvynės sąjungos rezultatas būtų maksimaliai geras“, – pabrėžė ji.

Žlugusios piršlybos

Porinkiminėje migloje išryškėjusių XXI amžiaus Lietuvos politinio gyvenimo siužetų panašumas į lietuviškų pasakų motyvus kartais verčia krizenti. Antai į Jono Basanavičiaus sudarytą lietuviškų pasakų rinkinį įtrauktoje pasakoje „Velnio piršlybos“ porinama apie tai, kaip piršliu pasivertęs velnias važiavo pas pono dukterį pirštis. Piršosi net tris kartus, kol viena iš trijų dukterų sutiko už jo tekėti. Tačiau kartais laiminga pabaiga būna tik pasakoje, o ne tikrovėje. Antai prieš šiuos Seimo rinkimus prasidėjusios konservatorių politinės piršlybos socialdemokratams, nors ir labai atkaklios, vis dar nesėkmingos. Ne sykį ir ne du važiuota, visa parapija žirgų žvangėjimo pripildyta, ir kaskart trobų languose nustebusios akys: na ir užsispyrusi merga, prašo pro šalį, ir ką tu jai!

„Nežinau, ar čia juokinga, ar nejuokinga. Bet pasakysiu vieną dalyką, jeigu dar kas nors neaišku – aš labai prašau G.Landsbergio, noriu atkreipti jo dėmesį, kad jis politiškai priekabiauja prie manęs. Gal jis gali nustoti politiškai priekabiauti?“ – rinkimų dieną LSDP rinkimų štabe piktinosi V.Blinkevičiūtė. Ji dar kartą pakartojo, kad kairiųjų ir konservatorių bendradarbiavimas neįmanomas.

„Nebežinau, kaip aiškiau galima pasakyti „tikrai ne“, – sakė V.Blinkevičiūtė, reaguodama į eilinį kartą TS-LKD pirmininko pakartotus žodžius, neva jis mato galimybę po Seimo rinkimų dirbti kartu su LSDP ir taip sukurti „sanitarinį kordoną“ nuo radikalių politinių jėgų.

Kaip galimus valdančiosios daugumos partnerius LSDP lyderė įvardijo Ramūno Karbauskio vadovaujamus „valstiečius“ ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio partiją „Vardan Lietuvos“, pranešė Elta. „Jau susitarėme su „Vardan Lietuvos“ partija, jog dirbame kartu, kaip būsimi koalicijos partneriai. Lygiai taip pat su R.Karbauskiu esame apsitarę dar iki rinkimų rezultatų, kad galime kartu formuoti valdančiąją daugumą. Mūsų požiūris į tai nesikeičia – esu linkusi, kad valdančioji dauguma būtų sudaryta iš trijų partijų – socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių“, – po rinkimų spaudos konferencijoje sakė V.Blinkevičiūtė.

Kiek anksčiau ji teigė neabejojanti, kad galės prie bendro stalo susodinti vienas kito atžvilgiu priešiškai nusiteikusius R.Karbauskį ir S.Skvernelį. „Manau, kad viskas susitvarkys, galėsime normaliai dirbti. Iš kitos pusės, gal ir gerai, kad vienas kitą visą laiką prižiūrėsime, kad neužmigtume ant laurų, kad priimtume teisingus sprendimus. Viskas bus gerai“, – žurnalistams sakė V.Blinkevičiūtė. LSDP pirmininkė patvirtino, kad tose vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose į antrąjį rinkimų turą neišeis socialdemokratų kandidatai, partija rems „valstiečių“ bei „Vardan Lietuvos“ atstovus.

Nežino, su kuo kalbėtis

Iš visko sprendžiant, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S.Skvernelis nelabai tiki laiminga liaudies pasakos apie du netyčiomis prasigyvenusius kaimynus pabaiga ir, gerai prisimindamas bendrą politinį namų ūkį su R.Karbauskiu, viltis deda į kitokius koalicijos partnerius. Jo manymu, geriausią valdančiąją daugumą sudarytų socialdemokratai, Liberalų sąjūdis bei jo vadovaujama partija.

„Šiuo metu matau būtinybę Lietuvoje turėti stabilią, patikimą ir prognozuojamą daugumą. <...> Jeigu žmonės nori atsikvėpti po ketverių metų arogancijos ir nenuspėjamumo, dažnai avantiūrizmo, tai socialdemokratai, kurie, panašu, turėtų būti ta centrinė ašis, formuojanti koaliciją, jeigu pakviestų mus ir liberalus, tai mes tokią koaliciją ir turėtume“, – Eltos surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Kalbėdamas apie „demokratų“ galimybes jungtis į koaliciją su „valstiečiais“, S.Skvernelis tikino, kad prieš sprendžiant dėl bendro darbo pastaroji politinė jėga turėtų išspręsti vidines problemas. „Turime pažiūrėti, kokia ten ta frakcija susiformuos. Nes matėme, ypač paskutinį mėnesį – dalis žmonių tiesiog akivaizdžiai kalbėjo: mes nesame „valstiečiai“. Tačiau jų pinigais reklamavosi, sakydami, kad mes ne „valstiečiai“, esame atskira komanda“, – kalbėjo politikas, turėdamas galvoje Igno Vėgėlės komandą.

S.Skvernelio teigimu, dabar nežinia, su kuo kalbėtis – ar su „valstiečiais“, ar su I.Vėgėlės komanda. „Tai irgi palaukime, kaip jie savo vidines problemas išsispręs. Nes aš tikrai neatmetu galimybės, kad ta komanda gali iš tos bendros sąjungos išstoti labai greitai“, – sakė „Vardan Lietuvos“ lyderis. Ekspremjeras pridūrė matantis galimybes kalbėtis dėl koalicijos tik su tais politikais, kurie į Seimą eina prisiėmę atsakomybę ir pasiruošę dalyvauti politikoje.

„Per Marytės plauką“

Kad stebuklų pasitaiko ne tik pasakose, bet ir politikoje, pirmajame Seimo rinkimų ture, ko gero, įsitikino ir LVŽS pirmininkas R.Karbauskis: jo vadovaujama politinė jėga, pasak apžvalgininkų, vos per „Marytės plauką“ pateko į naująjį Seimą. VRK duomenimis, tik 288 rinkėjų balsai lėmė, kad LVŽS įveiktų 7 proc. rinkimų barjerą. Nesunku įsivaizduoti, kaip galėjo atrodyti galima valdančiosios koalicijos variantų dėlionė, jei „valstiečiai“ daugiamandatėje apygardoje būtų likę „už borto“.

Išankstinių rinkimų rezultatų sulaukęs R.Karbauskis nė neslėpė susidariusios situacijos dramatizmo. „Jeigu šnekėtume apie mūsų rezultatą, aišku, jis buvo ypatingai toks įdomus, nes tikriausiai man čia labiausiai reikėtų iš visų džiūgauti, kad sugebėjome tuos 7 proc. įveikti, nes iš tikrųjų pasirodė, kad rinkėjų verdiktas yra toks, kad tas klausimas 7 proc. kilo. Bet taip jau išėjo, kad įveikėme“, – Eltos spaudos konferencijoje sakė R.Karbauskis.

Paklaustas, ar rinkimų naktį jam „nedrebėjo kojos“ matant vis mažėjantį LVŽS rezultatą, politikas pripažino, kad stebėti situaciją buvo sunku. „Po 28 metų politikoje jau nelabai kas dreba, kai lauki rinkimų rezultatų. Iš tikro, šiandien naktis buvo ilga ir tikrai buvo sunku stebėti procentų mažėjimą. Bet kokiu atveju, labai aiškiai žinojau, ką padarysiu, jeigu mes to procento neįveiksime“, – sakė R.Karbauskis, aiškiai užsiminęs apie apsisprendimą atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų jai patyrus katastrofą rinkimuose.

Politikas atkreipė dėmesį, kad 6 vietas Seime iškovojusi LVŽS dar turi 10 vienmandačių apygardų, kur partijos nariai išėjo į antrąjį turą, todėl iš viso partija viliasi turėti bent 12 mandatų. „Frakcija nebus labai didelė šį kartą. Bet ji tikrai bus“, – tikino jis. Tuo pačiu R.Karbauskis nepraleido progos pastebėti, kad S.Skvernelio vedamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ padėtis po pirmojo rinkimų turo yra sunkesnė: esą antrame iškovoti mandatus bus kur kas sunkiau. „Nebūčiau tikras, kad demokratai turės daugiau mandatų, nei mes. Dabar jie turi dviem mandatais daugiau ir antrų turų turime panašiai. Tačiau jų padėtis tikrai sunkesnė nei mūsų. Jie daug antrų turų turi su socialdemokratais“, – sakė R.Karbauskis.

Panašu, kad jis švelnina nuostatą dėl bendradarbiavimo su S.Skverneliu sąlygų. Prieš rinkimus tvirtinęs, kad su juo valdančiojoje daugumoje dirbtų tik tuo atveju, jei S.Skvernelio nebūtų Vyriausybėje, po pirmojo rinkimų turo to nebekartojo. „Neįsivaizduoju mūsų dalyvavimo Vyriausybėje, kurioje būtų S.Skvernelis. Tai tiesiog neįmanoma. Mes šituo žmogumi nepasitikime ir turime tam pagrindą. Ir dėl „Igničio“ istorijos, ir dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo šalies vadovu. <…> Bet jei jis būtų Seime ir reikėtų balsų, bet jo paties nebūtų Vyriausybėje, tai galėtų būti svarstomas variantas“, – anksčiau yra sakęs R.Karbauskis.

Sriuba iš kirvio

Pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatai patvirtino, kad skanią sriubą iš kirvio moka išvirti ne tik pasakų veikėjai: tą padaryti pavyko ir liberalams. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasidžiaugė, kad jos vadovaujama partija vienintelė iš dabartinės valdančiosios daugumos sulaukė daugiau rinkėjų palaikymo, nei 2020 metais. Esą tai rodo, jog pastaruosius ketverius metus liberalų politika ir pozicija buvo įvertinta.

„Esame vienintelė koalicinė partija, kuri pagerino rinkimų rezultatą, lyginant su praėjusiais Seimo rinkimais. Tai manome, kad tai yra įvertinimas mūsų ketverius metus vykdytos politikos, to, kad buvome orientuoti tikrai į telkimą, į problemų sprendimą, o ne naujų problemų kūrimą. Ir manome, kad tai bus ypač aktualu ir naujajame Seime“, – sakė ji spaudos konferencijoje po pirmojo rinkimų turo.

Šįkart Liberalų sąjūdžio rinkėjų skaičius daugiamandatėje rinkimų apygardoje išaugo daugiau nei 15 tūkst., lyginant su 2020 metų rinkimais. Nors į puodą įstatytas liberalų politinio veikimo kirvis per šią kadenciją buvo gerokai aprūdijęs, o jo kotas kažkuo apterliotas – gal dėl to, kad už kyšininkavimą, prekybą poveikiu ir piktnaudžiavimą partija buvo nuteista politinės korupcijos byloje, o gal dėl, švelniai tariant, nevienareikšmiškai vertinamos kultūros ir aplinkos ministrų veiklos, rinkėjams liberalų sriuba visai patiko. Liberalų sąjūdis netgi minimas tarp galimų naujosios valdančiosios koalicijos partnerių, jei rinkimus laimės centro kairės politinės jėgos, nors pati V.Čmilytė-Nielsen sakė bendros koalicijos neįsivaizduojanti nei su „valstiečiais“, nei su „Nemuno aušra“. Ji patikino, kad iki antrojo rinkimų turo pokalbiai dėl koalicijos su centro kairės jėgomis nevyksta.

Trečiasis brolis

„Tą dieną prieš vestuves, pavakariais apsitaisę ir žirgus pasibalnoję, išmintingieji broliai jau eina joti. Kvailys prašos: „Brolyčiai, priimkit ir mane drauge!“ Bet kur tau jie priims! „Tiktai trink sau pelenais pilvą nevambrijęs! Ar nori, kad ir mes žmonėse per tave gėdą turėtume? Lipk ant krosnies ir žiūrėk namus!“

Jei žodžius „prieš vestuves“ pakeistume „prieš rinkimus“, ši ištrauka iš lietuviškos pasakos „Trys broliai“ neblogai perteiktų Lietuvos politinio elito požiūrį ir į šių Seimo rinkimų naujokę partiją „Nemuno aušra“, ir į jos lyderį R.Žemaitaitį, ir į galimybę kviesti šią partiją į centro kairės koaliciją. Pats R.Žemaitaitis tikina, kad po antrojo rinkimų turo „Nemuno aušra“ gali turėti bent 25 mandatus naujajame Seime, todėl, anot politiko, būsima stabili valdančioji koalicija be „Nemuno aušros“ nebus įmanoma. Kitu atveju, pasak R.Žemaitaičio, naujoji dauguma nebus nei tvari, nei stabili.

„Yra variantas, labai paprasta – vaivorykštės koalicija. Problemų nematau. Tik dar kartą norėsiu pažiūrėti, kaip ponas R.Karbauskis dirbs su Eugenijumi Gentvilu. Tikrai noriu pažiūrėti, nes tikrai važiuosiu, pirksiu popkornų tą XXL dydį ir žiūrėsiu, kaip ten viskas vyksta“, – taip, pasak Eltos, ironizavo „Nemuno aušros“ vadovas, reaguodamas į svarstymus dėl galimos socialdemokratų, liberalų, „valstiečių“ ir „Vardan Lietuvos“ koalicijos. R.Žemaitaičio manymu, jeigu po antrojo rinkimų turo „Nemuno aušra“ turėtų 25–28 vietas Seime, gali būti taip, kad stipriai 80 Seimo narių valdančiajai daugumai suformuoti užtektų socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“.

Nors pasakose trečiąjį brolį, iš kurio visi šaiposi, visada lydi sėkmė, šių Seimo rinkimų kontekste gali susikirsti kelių pasakų siužetai. Trečiajam broliui kelią gali pastoti baugštus karalius, labiau įsiklausantis į svetimų, o ne savų nuomonę. O blogiausia – kad jis pats linkęs kurti siaubo pasakėles apie negražios vaikiškos skaičiuoklės, kurią Izraelio aktualijų kontekste priminė vienas politikas, viešo citavimo grėsmę NATO sąjungininkų ir Lietuvos santykiams. Dar prieš mėnesį iki Seimo rinkimų prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad R.Žemaitaičio pasisakymai apie žydus gali tapti svarbiu veiksniu sprendžiant dėl jo politinės jėgos priėmimo į koaliciją. Buvo galima suprasti, kad rinkėjų, kuriems iš esmės balsuojant „prieš“, o ne „už“, jis pats tapo Lietuvos prezidentu, nuomonė apie tai bus paskutinė. Gal dabar, paaiškėjus, kad kone 190 tūkst. piliečių rinkimuose parėmė tariamą antisemitą, reikėtų anuliuoti rinkimų rezultatus? Vėlgi Konstitucinio Teismo sprendimu? Ne tik Seimo, bet ir prezidento – juk jį rinko tie patys antisemitai? Ir – o siaube! – ką pasakys apie tai sužinoję mūsų draugai vokiečiai?

„Ir ne tiktai dėl to, kad Lietuva nuo seno garsėjo kaip valstybė, kurioje draugiškai ir tolerantiškai sugyvena skirtingos tautos, bet šitie signalai, šitie pasisakymai, šitie, atrodytų, nekalti juokeliai ir dainelės nuėjo labai toli. Ir nuėjo pas tuos partnerius, kurių parama mums be galo svarbi. Turiu omenyje Vokietiją“, – teigė G.Nausėda, akcentuodamas, kad šiuos R.Žemaitaičio pasisakymus reikia vertinti rimtai.

Visgi trečiojo brolio pusbroliai stebisi, kodėl svarbūs Lietuvos partneriai nesusirūpino už skaičiuoklės citavimą daug grėsmingesniais signalais: viešu buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko siūlymu šaudyti tokius asmenis, kaip Valdemaras Tomaševskis, bei narystę konservatorių partijoje sustabdžiusio Algio Ramanausko-Greitai atviru raginimu šaudyti lietuvius, tėvus ir vaikus, kurie žiūri rusiškus filmus ir klausosi rusiškos muzikos. Keista: juk nemažai lietuvių ar lenkų gyvena ir Vokietijoje... Lietuvos prokuratūra, beje, nusprendė, kad A.Valinsko pasisakymas nėra nusikaltimas, dėl A.Ramanausko-Greitai dar aiškinasi. Kol kas nepanašu, kad dėl to NATO partneriai nuspręstų neginti Lietuvos, klausimas turbūt kitas – kaip po tokių žinomų asmenų pasisakymų, jeigu jie bus pripažinti satyra ar humoru, ją gins patys lietuviai? Rimtai ar su humoru? Ir ką manys apie siaubo pasakėlių žanrą iš pažiūros pamėgusį vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą?

Beje, vis naujos lietuviškos politinės pasakos įkvepia ir sąmokslo teorijų kūrėjus. Po pirmojo rinkimų turo pasirodė dar viena: kaip dabartiniams valdantiesiems ne tik išlikti valdžioje, bet ir atsikratyti opozicijos? Sako, receptas toks: visiems susitarus dėl „sanitarinio kordono“ prieš R.Žemaitaitį, įtraukti į koaliciją konservatorius, atiduoti jiems krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų portfelius, rasti svarią priežastį V.Blinkevičiūtei sugrįžti į Briuselį, Seimo pirmininku paskirti vieną iš socdemų vadų, o premjeru – „Vardan Lietuvos“ lyderį. Likusį darbą užbaigtų LRT. Sakantiems, kad to niekada nebus, praverstų vėl atsiversti lietuviškas pasakas. Bent iki antrojo rinkimų turo.