Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosKultūraTechnikos kiemasRegionaiSodybaPatarimaiSveikata
Atskirk pelus nuo grūdų
Automobilizmo legendos
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Rubrika
Partinės pakastuvės

Kas slypi už socialdemokratų Seime beatodairiškai stumiamo mokesčių didinimo, šokiravusio ir verslo bendruomenę, ir visuomenę, taip pat ir jų rinkėjus? Kodėl socdemai iškart griebėsi kastuvo, tarsi bijodami pavėluoti į savo politines pakastuves? Ir kodėl į būsimų rinkimų duobę leidžiasi stumiami jų koalicijos partneriai?

Trečias kartas nemeluoja?

Gaižius, akis graužiančius viešųjų ryšių dūmus paleidęs Seimo daugumos buldozeris peiliu jau įsirėmė į finansų ministro Rimanto Šadžiaus sukrautą ir Ministro Pirmininko Gintauto Palucko Vyriausybės lopetomis mandagiai aptapšnotą mokesčių pertvarkos krūvą. Kažkas prišokęs kastuvo briauna pačią paskutinę minutę ją dar padailino: pasak finansų ministro, paskutinis pasiūlymas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio buvo įtrauktas į įstatymo projektą likus vos kelioms valandoms iki lemiamo Vyriausybės posėdžio. „Variantas, kuris pasiūlytas dabar įstatymo projekte ir iš Vyriausybės iškeliavo į Seimą, gimė galbūt porą valandų prieš Vyriausybės posėdį. Tai diskusija, įsivaizduojat, viešoji konsultacija tęsiasi iki pat paskutinės minutės. Ir man atrodo, tai labai geras demokratiško aptarimo pavyzdys“, – taip, anot Eltos, tvirtino R.Šadžius, komentuodamas ne kartą besikeitusią valdančiųjų iniciatyvą dėl visuotinio NT mokesčio.

Labai gero demokratiško aptarimo pavyzdžiu būtų galima laikyti ne tik finansų ministro R.Šadžiaus pateiktą visuotinio NT mokesčio įstatymo projektą, bet ir 2018 m. Seime vykusias diskusijas dėl to, kaip ankstesnės Lietuvos Vyriausybės tvarkė valstybės finansus 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės išvakarėse. Premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybėje 2007–2008 m. finansų ministru dirbęs R.Šadžius yra prisipažinęs, kad 2008 m. sąmoningai nutylėjo apie artėjančią krizę. Anot jo, tai buvo daroma tam, kad būtų išlaikytas gyventojų pasitikėjimas bei užtikrintos lengvesnės skolinimosi galimybės.

Iš visko sprendžiant, tuometiniam finansų ministrui tikrai pavyko išlaikyti gyventojų pasitikėjimą ir užtikrinti lengvesnes valstybės skolinimosi galimybes, jei po Lietuvą užgriuvusios krizės ir nuožmios premjero Andriaus Kubiliaus naktinės mokesčių reformos, kai valstybės BVP nusmuko daugiau nei 14 proc., kai bankrutavo tūkstančiai įmonių, bedarbių skaičius išaugo iki 200 tūkst., kai 100 tūkst. žmonių buvo priversti emigruoti, o valstybės skola užsieniui išaugo 70 proc., 2012 m. į valdžią sugrįžus Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) R.Šadžius vėl buvo paskirtas finansų ministru premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje.

Matyt, trečias kartas nemeluoja: vėl Lietuvos valdžioje socialdemokratai, vėl finansų ministru paskirtas R.Šadžius, vėl ekonomikos ekspertai, analitikai, verslo asociacijos perspėja apie grėsmę Lietuvos ekonomikai, Amerikai pradėjus muitų karą su visu pasauliu. Tačiau socialdemokratai su premjeru G.Palucku priešakyje vėl nemato Vakaruose besikaupiančios krizės, vėl šypsodamiesi moja ranka į perspėjimus, vėl spinduliuodami pasitikėjimu skuba didinti mokesčius visiško ekonominio netikrumo sąlygomis. Galima suprasti apie ekonomiką turbūt ne kažin ką išmanantį R.Šadžių. „Turiu tam tikrų sunkumų, nes nesu ekonomikos ekspertas. Finansų ministras neprivalo būti ekspertas, jis turi remtis ekspertų išvadomis, nuomonėmis. Bet itin svarbus yra politinis procesas“, – 2018 m. sakė chemiko išsilavinimą turintis R.Šadžius parlamentinio tyrimo dėl 2009–2010 m. krizės Lietuvoje aplinkybių posėdyje.

Tačiau kaip pavadinti tuos, kurie dabar ignoruoja ekonomikos ekspertų perspėjimus ir dega žalią šviesą chemiko palaimintiems mokesčių pertvarkos įstatymams judėti Seimo konvejeriu, telkdami jiems ir valdančiosios koalicijos, ir opozicijos paramą? Kas liks kaltas, jei viskas ir šį kartą baigsis ekonomine ir socialine katastrofa? Vėl R.Šadžius? Ar jo paminėtam svarbiam politiniam procesui vadovaujantis premjeras G.Paluckas? O gal visa LSDP, kurią visuotinis NT mokestis kartu su kitais mokestiniais pertvarkymais veda į politinę savižudybę per naujus savivaldos ir Seimo rinkimus? Rinkėjai daug ką gali atleisti, bet kažin ar bandymą varyti juos iš savo namų savo Tėvynėje, kurią pagal LSDP vadovų logiką dabar turėtų ginti dar karščiau...

„Susinaikins ir tiek“

„Geras klausimas, atsakymo į jį dar neturiu“, – taip politologas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Dumbliauskas sureagavo paklaustas, kodėl LSDP nebijo užsitraukti rinkėjų keršto dėl visuotinio NT mokesčio ir imasi politinio charakirio?

„Apima jausmas, kad socialdemokratai pasimetę. Jie į Seimą atvedė tokių savo narių, kad Dieve Dieve... Tokie išvis Seimo nariais negali būti. Kitas dalykas – man kelia abejonių ir finansų ministro R.Šadžiaus kompetencija. Jis kaip finansų ministras nesėkmingai pasirodė dar G.Kirkilo Vyriausybėje. Kodėl buvo nuspręsta vėl pasikviesti jį finansų ministru? Tai verčia svarstyti, ar socialdemokratai per šitiek metų nesugebėjo išsiugdyti žmonių, tinkančių dirbti finansų ministrais. Ir apskritai ministrais. Susidaro įspūdis, kad jie neaugina kadrų, kad jų partija įklimpusi kažkokioje stagnacijoje, kad ten niekas nevyksta, išskyrus Vilijos Blinkevičiūtės magijos seansus. Būtent ši magija iškėlė LSDP į didžiausios Seimo frakcijos vietą. Juk ši partija buvo gilioje krizėje. O V.Blinkevičiūtė apsvaigino rinkėjus, jie balsavo manydami, kad ši partija – geriausia išeitis. Tačiau ji iš tikrųjų tokia, kokia ir buvo, gilioje baloje. Man didesnį susirūpinimą kelia ne socialdemokratų jaunimas, o būtent vyresnieji, jau įžengę į pensinį amžių. Sunkiai suvokiama, kodėl vienas bando išsukinėti Remigijų Žemaitaitį, o kitas aiškina, kad Generalinės prokurorės argumentai dėl galimo Arūno Dudėno nusikaltimo buvo neįtikinami... Jie tiesiog gadinasi sau nekrologus“, – svarstė politologas.

Tai, kad LSDP naujuoju pirmininku vėl išsirinko G.Palucką, esą rodo, jog šioje partijoje nėra kritinio mąstymo. „Manau, kad G.Paluckas socialdemokratams yra nelaimė. Jis jau buvo partijos pirmininku 2017–2021 m. Pats skaičiau kai kurių socdemų pasisakymus – jo kadencijos pabaigoje jie tiesiog maldavo V.Blinkevičiūtės tapti pirmininke. O ji nenorėjo. Ir dabar jie vėl išsirinko G.Palucką. Ten apskritai kažkokia košė. Kažkas buvo pavadinęs tą partiją savivaldybių skyrių asociacija, nes jos kaip visumos nėra, yra tik atskiri skyriai su tvirtais merais, kurie tvarkosi, kaip jiems ten reikia. Lyderis silpnas, autoriteto neturi, atskiros frakcijos regionuose... Tik tuo galėčiau paaiškinti susidariusią situaciją“, – sakė politologas.

Jo teigimu, LSDP mokesčių reforma – tik žmonių erzinimas. „Tas pat, kas pagalvės mokestis. NT mokestis Vakarų Europoje, kurioje didžioji dalis žmonių nuomojasi butą, yra kitas dalykas. Ten būsto savininkų yra gal kiek daugiau negu pusė gyventojų. O pas mus – beveik visi. Lietuviui svarbu turėti savo namus, nuomotis atrodo nerimta, lyg būtum be kampo. Čia jau visuomenės kultūros, tautos mentaliteto dalykai. Suprantu, kad reikia pinigų ginklavimuisi, bet juk galima rasti kitokių būdų... Mane apima jausmas, kad toje partijoje nėra kritinio proto“, – pridūrė pašnekovas.

Svarstydamas, ar po 4 metų rinkėjai gali nedovanoti LSDP šitos mokesčių reformos, kaip kad savo laiku neatleido jai liberalaus Darbo kodekso, V.Dumbliauskas nedaugžodžiavo: „Na, susinaikins ir tiek.“ Panašiai, anot jo, kai kurie žmonės griauna savo sveikatą iš kvailumo – netinkamai maitinasi, vartoja alkoholį, kvaišalus. „Taip ir partija dėl proto trūkumo daro dalykus, kurie neišeis jai į sveikatą. Atkreipčiau dėmesį, kad kairieji rinkėjai yra nelojalūs. Priešingai nei dešinieji, kurie žiūri į partiją, o ne į lyderį. O socdemų rinkėjų skaičius visą laiką šokinėjo: per Seimo rinkimus jie gaudavo tai 250, tai 120 tūkst. balsų. Todėl, kad rinkėjai turi alternatyvų. Dabar – Sauliaus Skvernelio partiją, „valstiečius“. R.Žemaitaičio reitingai krenta, jo partija, matyt, neištemps iki rinkimų, nebebus niekam įdomi. Gali atsirasti nauja kairioji partija, kuri paims dalį socdemų rinkėjų balsų. LSDP tikrai gaus per galvą, kairysis rinkėjas nelojalus ir tikrai 100 proc. jai atkeršys“, – tikino pašnekovas.

Taip veikė mafija

Seimo Audito komiteto narys Artūras Zuokas, Mišrios Seimo narių grupės narys, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas, sakė suprantantis valdančiosios koalicijos norą didinti biudžeto pajamas, kad būtų galima finansuoti gynybos poreikius.

„Tokį tikslą iškėlė prezidentas, ir dabar valdantieji ieško į jį vedančių kelių. Bet lengvų ir paprastų nėra. Iš tikrųjų aš irgi dėl to stebėjausi, diskutavau su valdančiosios daugumos atstovais, ar tikrai pasirinktas geras kelias. Finansų ministras buvo užėmęs, sakyčiau, gana kategorišką ir tiesmukišką poziciją, kuri visą valdančiąją daugumą pastatė į keblią padėtį. Būtent jis, sakyčiau, yra atsakingas už šį mokesčių pertvarkos projektą, kuris sukėlė tiek daug diskusijų ir nepasitenkinimo, nes jis buvo pateiktas kaip įvykęs faktas. Bet, ačiū Dievui, dabar valdančioji dauguma išgirdo, kad NT mokestis apskritai nėra Vyriausybės arba Seimo problema. Tai savivaldybių reikalas: atiduokime jį savivaldybėms, ir jos pačios tikrai atsakingai priims reikalingus sprendimus. Juk jos jau daug metų nustato komercinio NT turto tarifus ir lengvatas“, – sakė A.Zuokas.

Anot jo, apmokestinti pirmąjį būstą iš tikrųjų nei socialdemokratiška, nei socialiai atsakinga ar protinga. „Pažvelgę į ES pavyzdžius, matome, kad būsto, kuriame žmogus deklaruoja savo gyvenamąją vietą, apmokestinamas yra labai simbolinis. Yra labai daug išlygų, turto vertė skaičiuojama ne nuo rinkos, o nuo mokestinės vertės, nes turto vertės spekuliatyvios. Mokesčiais galima daryti spaudimą turto savininkams. Geri pavyzdžiai – Čikaga ir Niujorkas. Kai tenykštė mafija prieš gerą šimtmetį pavargo laužyti rankas ir kojas jėga išmetinėdama NT savininkus iš ją dominančių miesto vietų, ji savo pastangas perkėlė į mokesčių sistemą. Rūpinčiame rajone buvo padaromi keli dirbtiniai sandoriai, kuriais būdavo sukeliama turto vertė. O miesto tarybai, kurioje turėdavo savo atstovų, priėmus NT mokesčio tarifus, ten gyvenantys NT savininkai būdavo priverčiami parduoti savo būstą“, – teigė politikas.

Todėl, anot A.Zuoko, jis ir pasiūlęs, kad pirmajame būste, kuriame gyvena jo savininkas, būtų nustatytas neapmokestinamas plotas. „Tai yra: kiek kvadratinių metrų tektų vienam jame gyvenančiam žmogui, už kuriuos nereikėtų mokėti. Tarkime, siūliau 40 kvadratinių metrų normą. Tada būtų nesvarbu, kur tu gyveni, kokios ten NT rinkos vertės – šis plotas yra neapmokestinamas. Gyveni su žmona – gauni 80, turi du vaikus – 160 neapmokestinamų kvadratinių metrų. Šiuo atveju atsiranda ir teisingumas, ir ramybė, kad yra vieta, iš kurios tavęs nevaro niekas: tai tavo būstas. Dabartiniai pasiūlymai, kuriuos teikia valdančioji dauguma, iš tikrųjų yra, sakyčiau, kelių užsispyrusių asmenų vizija. Niekas koalicijoje nesugeba jai pasipriešinti bent jau paklausdami – atsiprašau, o kokia iš to nauda ir ko šitaip siekiama? Negirdima nei žmonių, nei verslo, nei koalicijos partnerių“, – sakė A.Zuokas.

Jis sakė matantis riziką, kad LSDP ir kitos valdžioje esančios partijos susilauks daug pykčio iš didžiųjų miestų. „Nežinau, kaip buvo galima sugalvoti tokias keistas NT mokesčio „grindis“ – 20 tūkst. eurų. Šiandien bet kuriame didesniame mieste tiek kainuoja garažas ar automobilio laikymo vieta. Manau, toks siūlymas neatsakingas. Bet tikiu Ministro Pirmininko ir kitų koalicijos partnerių racionalumu, manau, kad diskusijų Seime metu bus atrasti teisingi sprendimai, kurie netaisys konservatorių klaidų ir padės mums ieškoti galimybių papildomai neapmokestinti žmonių už tą NT, kuriame jie gyvena. Aš nekalbu apie antrąjį ar trečiąjį NT. Tai investicija, kuri turi būti apmokestinama. Taigi, šiuo atveju galėtume judėti į priekį nestabdydami ekonomikos ir gaudami papildomų pajamų valstybės saugumui ir gynybai užtikrinti“, – sakė A.Zuokas.

Mato politinį gudravimą

„Matyt, čia persipynė įvairios aplinkybės. Socialdemokratus laikyčiau viena iš partijų, turinčių valstybinį požiūrį. Jie supranta būtinybę valstybės gynybai skirti daugiau pinigų. Nenorėčiau jų nurašyti ir priskirti prie tokių partijų, kaip „Nemuno aušra“. Tai nesulyginamo dydžio politiniai vienetai“, – teigė politologas, humanitarinių mokslų daktaras Kęstutis Masiulis.

Anot jo, visos partijos, išskyrus konservatorius, iki šiol bijodavo mokesčių reformos temos. „Konservatoriai – tarsi politiniai savižudžiai, jiems tekdavo nelengva dalia valdyti valstybę krizių metu, tvarkyti mokesčius, karpyti žmonių atlyginimus. O politikoje populiaru siūlyti mokesčių lengvatas. Tiksliai nepasakysiu, bet, atrodo, įvairių mokesčių lengvatų yra apie 20. O lengvata dažniausiai nieko gero neduoda, tik sumažina biudžetą ir iškraipo visą mokesčių sistemą. Jei norima paremti kažkokią žmonių grupę, daug geriau ją remti tiesiogine pagalba. Socdemai ir visi kiti, ypač populistai, yra mokesčių lengvatų mėgėjai. Ir kai Seime svarstomi mokesčių keitimo klausimai, visados atsiranda būrys politikų, kurie ima siūlyti tokius pagerinimus“, – pridūrė pašnekovas.

Visgi, anot K.Masiulio, ėmęsi mokesčių reformos socialdemokratai kartu bando pavaizduoti, neva viską darysiantys kitaip. „Čia prasideda jų politinis gudravimas. Jie padidins mokesčius, bet esą daugiau paims iš turtingesnių, o iš vargšų, bedalių – mažiau. Vadinu tai gudravimu dėl to, kad pinigų masė didžiausia tų žmonių kišenėse, kurie kasdien eina į parduotuvę ir žiūri, kuris sviestas pigesnis. O ne tų, kurie perka mėgstamiausią nežiūrėdami į kainą ar nuolaidą. Jie turi galimybių tuos pinigus šiek tiek nuo valstybės nuslėpti, savo įmonę kitur perregistruoti. Pažiūrėkime į tuos milijardierius – jie ir gyvena kitur. Tarkime, „Maximos“ savininkai Lietuvoje turbūt tiktai svečiai. O aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių veikimas išvis sunkiai suprantamas, nes jų žmonės gali dirbti bet kuriame pasaulio kampe. Kai Baltarusijoje kilo suirutė, daug baltarusių perbėgo pas mus, priregistravo įmonių. Mums nuo to tik geriau, bet paskui jie susiorientavo, kad kažkur dar geriau, todėl persikėlė kitur. Ir lietuviai elgiasi taip pat: jeigu nuo jų mokesčiais lupsi tris kailius, susiras šalį, kurioje mokesčiai truputį mažesni, ir perkels ten savo įmonėlę“, – sakė politologas.

K.Masiulis neslėpė abejonių ir dėl mokesčių pertvarkos prasmingumo. „Reikia skirti daugiau pinigų gynybai, tik ar tiek, kiek būtų surinkta iš mokesčių reformos, pakaktų? Finansų ministras ir premjeras kalba apie 500 mln. eurų gynybai, o aš žinau, kad iš tikrųjų jai reikia milijardų. Tada iškyla klausimas – o tai ką jie čia iš viso veikia? Kam tada klibinti klausimą, kuris yra nusistovėjęs ir nieko gero iki šiol niekam neatnešė? Konservatoriai bandė – nepavyko, šitie bando – nepavyksta. Mūsų biudžete pinigų gynybai galėjo vis daugėti, nes Lietuvos ekonomika sparčiai augo. Biudžetas buvo gerai renkamas, verslininkai tapo sąžiningesni, daugiau mokėjo mokesčių ir mažiau slėpė pajamas. O dabar staiga prasidėjo gąsdinimai. Galime iš pirmaujančios pagal ekonominį augimą ES valstybės nusiristi žemyn. Tai gal tada reikėtų kitu keliu eiti, neliesti mokesčių, stengtis išlaikyti ekonomikos augimą? Ar dar paprastesniu – skolintis gynybai?“ – svarstė pašnekovas.

„Blogiau nesugalvosi“

„Manau, socdemai puikiai žino, kas gresia. Politikoje jie jau 30 metų. Prisiminkime, kad kažkada buvo ir Darbo kodeksas, ir kiti dalykai. Jie, tiesa, išlikdavo, bet va jų partneriai, be kurių nebūtų galėję priimti tokių įstatymų, tai tikrai gali nusižudyti su tokiu mokesčių projektu. Juk žmonės jiems neatleis“, – sakė advokatas, politikas, buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad nei „Nemuno aušra“, nei S.Skvernelio partija išvis nežadėjo didinti mokesčių. „Sakė, kad mažiausiai dvejus metus niekas nelįs prie mokesčių sistemos, nebus jokių korekcijų. Todėl manau, kad jiems nutiko baisiausia, ką tik buvo galima sugalvoti. Kita vertus, susidaro įspūdis, kad ir socdemų gretose nėra vieningos nuomonės. Atrodo, kad čia daugiau Finansų ministerijos projektas. Dėlioja tuos skaičius, balansus, pajamas ir išlaidas kaip kokį matematinį sprendimą, o kad už tų skaičių stovi žmonės, likimai, darbo vietos, investicijos, turbūt nelabai įdomu. Pagaliau, ar dėl tos mokesčių reformos nenukentės biudžetas, nes verslininkai tiesiai sako, kad kelis šimtus milijonų radusi valdžia praras milijardus? Verslininkai triukšmą kelia neatsitiktinai. O kaip viskas atrodo žmonėms, kurie turi NT? Lietuvio noras turėti nuosavą stogą virš galvos – amžius trunkanti tradicija. Visą laiką tėvai siekia padėti vaikams įsigyti savo būstą. O dabar su banko paskolomis, palūkanomis, su visa kita finansine našta dar turės mokėti NT mokestį. Kuris dar didės iš naujo vertinant tą turtą. Na, nežinau, blogiau nesugalvosi“, – konstatavo pašnekovas.

A.Paulausko teigimu, girdėti puikių patarimų valdžiai, kad ekonomiką skatinti galima ir kitais būdais, kurie didintų biudžeto pajamas. „Galima mažinti biurokratiją, atsisakyti visokių nereikalingų valstybės finansuojamų projektų. Štai Europos Audito rūmų narė Laima Andrikienė atkreipė dėmesį, kaip ES šalyse finansuojamos viešosios įstaigos. Buvo pateikta audito išvada. Paskaičiau: pasirodo, milijardai į jas plaukia iš ES fondų ir nacionalinių valstybių. Nei tų viešųjų įstaigų tikslų, nei kažkokių jų veiklos rodiklių, nei kontrolės, kur jos tuos pinigus leidžia, nėra. Pasirodo, kad iš jų finansuojamos pelno siekiančios įmonės. Tai va kur didžiausi lėšų gynybai šaltiniai, va kur tiesiog mėtomi pinigai, ir niekas į juos nežiūri, niekas nebando nieko keisti. O kam? Juk yra NT, niekur žmogus nepabėgs su savo būstu, todėl reikia jį apmokestinti“, – ironizavo advokatas.

Pasak jo, sunku rasti logišką paaiškinimą, kam viso to reikia. „Juk krašto apsaugos finansavimas tikrai auga, esame geriausiai gynybą finansuojančių NATO šalių dešimtuke ar netgi penketuke. Tačiau yra kitas dalykas: kas apskritai pas mus dedasi su krašto apsauga? Ateina vienas ministras – reikia tankus pirkti, ateina kitas – „drakono dantis“, trečias – reikia gynybos sieną statyti, ketvirtas – minuoti... Išeina taip, kad visi tie ministrai, nei patys kariuomenėje tarnavę, nei turintys kažkokį karinį pasirengimą, pradeda kažkokias savo teorijas brukti, kažkokius pirkinius užsakinėti. O tie pirkiniai juk iš karto neatkeliauja. Juos reikia pagaminti, ir tai trunka ne vienus metus“, – pridūrė A.Paulauskas.

Jis priminė „Boxer“ kovinių mašinų įsigijimo istoriją. „Žiūrėkite, kaip buvo su tais „bokseriais“. Kažkaip jau nurimo visas tada kilęs triukšmas. Tai gal dabar kas nors pasakys, ar pagaliau jau užbaigtas tas pirkimas? Ar tai buvo geras pirkinys? Kaip tie „bokseriai“ veikia? Gi niekas nieko nežino, o juk pirkta buvo solidžiai, vos ne už 1 mlrd. eurų. Tai mes norime žinoti, kaip ten su tais „bokseriais“. Juk ten lyg bokštelis ar dar kažkas neveikė – tai ar jau pataisė, ar jau viskas gerai? Tyla. Na, man susidaro toks įspūdis, kad tik šaukia – duokit pinigų, o ką pirksim ir ar išvis reikia pirkti, tai jau ne mūsų reikalas. Štai, pavyzdžiui, pats girdėjau Dovilę Šakalienę sakant, kad reikia už milijardus nupirkti „Patriot“ oro gynybos sistemą. Na, tos sistemos tikrai geros. Bet skaitau kitą straipsnį: vokiečių kariškis tvirtina, kad negalima Lietuvoje „Patriot“ laikyti, nes karui prasidėjus tai bus pirmasis taikinys, kuris bus sunaikintas. Atseit ta sistema turi būti ne Lietuvoje, o kažkur kitur. Gal Lenkijoj. Tai vėlgi: o kam tada mums ją pirkti, ar jau sutarta, kad kažkas leis pas save tą mūsų „Patriot“ laikyti? Tikrai daug klausimų ir abejonių kyla. Ar tikrai tie didinami mokesčiai atiteks krašto gynybai, ar tikrai jai skirti pinigai bus naudojami sąžiningai ir protingai? Nežinau. Man atrodo, kad žmonių laukia didelis nusivylimas šita valdžia. Valdantieji gal dar šito nesupranta ar neįvertina, o gal iš tikrųjų galvoja, kad štai porą metų padirbėsim ir dingsim iš tos Lietuvos. Ir viskas po to pasimirš, kaip paprastai čia viskas pasimiršta“, – svarstė A.Paulauskas.

Rekomenduojami video