Pastarosiomis dienomis Panevėžio rajone esančio Velžio gyvenvietės gyventojai skundžiasi, kad neturi kuo kvėpuoti. Nuo po gyvenvietę sklindančio dvoko nepadeda net uždaryti namų langai, o, išėjus į lauką, kaip pasakojo velžiečiai, nosį taip riečia, kad gniaužia kvapą. Interneto erdvėse pasirodė komentarai, diskusijos. Vieni kaltino netoli Velžio esantį bendrovei „Lietbro“ priklausantį paukštyną, kiti kritikavo ūkininkus, kurie laukus laisto srutomis.

Paukštynas nekaltas 

Bendrovės „Lietbro“ vadovas Arūnas Banelis įtikinamai aiškino, kad kvapai sklinda ne iš paukštyno. „Tikrai galiu garantuoti, kad dėl smarvės kaltas ne paukštynas. Paukštyno ir srutų kvapai labai skirtingi, o tai, kas buvo per pastarąsias dienas – tai buvo srutų kvapas. Kita vertus, augantiems paukščiams nuolat reikalingas grynas oras ir ventiliacija dirba ištisą parą – be sustojimo. Jeigu kvapo šaltinis būtų paukštyno, bet kuriuo metu būtų jaučiamas kvapas. Tik galiu pasakyti, jog teko girdėti, kad šiomis dienomis laukai buvo tręšiami srutomis ties Preidžiais ir Kerava“, – sakė A.Banelis.

Sulaukė pavienių skundų

 Naujienų portalui JP pavyko sužinoti, kad nemalonūs kvapai sklinda iš netoli Miežiškių esančio neveikiančio aerodromo. Esą ten kaupiamos atliekos iš paukštynų, o jomis vėliau laukus tręšia ūkininkai. 

Miežiškių seniūnijos seniūnas Remigijus Budreika paneigė informaciją, jog neveikiančiame aerodrome kaupiamos atliekos iš paukštynų. „Neveikiantis aerodromas yra, bet jis nupirktas ir naudojamas medžio drožlėms sandėliuoti. Tos drožlės naudojamos kaip biokuras. Jokių atliekų iš paukštynų nemačiau, kad būtų vežama“, – sakė seniūnas, o pasiteiravus, ar skundžiasi seniūnijos gyventojai nemaloniais kvapais, tikino, kad skundų nėra daug sulaukę. 

„Tiesa, buvo pavieniai skundai, kad gyvulių ūkių savininkai srutomis laisto laukus, bet Miežiškių seniūnijos teritorijoje nėra stambių ūkių. Tik teko girdėti, kad keli ūkininkai iš Panevėžio atsiveža nuotekų dumblo ir tręšia laukus, bet jų ūkiai toli nuo Miežiškių. Teko važiuoti pro šalį, kai buvo tas dumblas išpiltas į laukus, kvapas jautėsi“, – kalbėjo R.Budreika. 

Gyvenimas kaime su kvapais 

Tuo tarpu netoli Keravos kaimo 300 hektarų ūkį turintis ūkininkas Simonas Barzda neslėpė, kad laukus tręšia mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. „Organinės trąšos būna visokios: būna mėšlas, kompostas. Kai organinės trąšos kratomos, žinoma, kad kvapą skleidžia. Juk tai natūralu. Mineralinės trąšos – chemija. Kvapų nėra. Kita vertus, gyvenant kaime kvapų neišvengsi. Jų visokiausių yra ir tai vyksta šimtus metų“, – aiškino ūkininkas.

Visi nori ekologiškų produktų 

Pasak ūkininko, organines trąšas skubama įterpti į dirvą. „Skubame organines trąšas kuo greičiau į dirvą įterpti, nes juk medžiagos garuoja. Todėl mums svarbu, kad smirdėtų kuo mažiau ir neišgaruotų svarbios medžiagos. Beje, mieste centre smogas, o čia tik karvučių ar paukščių kvapas. Kita vertus, esame pastatomi į dviprasmišką padėtį. Iš vienos pusės, visi nori ekologiškų produktų, be chemijos užaugintų. Tačiau, kai tręšiame natūraliomis trąšomis be chemijos, pyksta dėl kvapų. Taisyklių laikomės, o, jeigu nesilaikoma taisyklių, gali sulaukti baudos“, – sakė S.Barzda.

Raimonda Mikučionytė