Apie tai, kad vis atsiranda gudruolių, kurie, apsimetę draugais, išveža po kelis mūsų tautiečius vagiliauti į turtingas užsienio šalis, „Akistatoje“ jau ne kartą skelbta. Štai ir pernai dėl prekybos žmonėmis – taip mūsų šalies Baudžiamajame kodekse (BK) įvardytas žmogaus išnaudojimas, gaunant iš to pelno – buvo nuteistas Laimonas Vaškevičius (33 m.) iš Druskininkų. Neseniai teismo bausmė paskirta ir jo bendrininkui – Laurynui Navarskui (25 m.).

Tyrėjams, prokurorams ir teisėjams narplioti prekybos žmonėmis bylas itin nelengva. Pirmiausia – kaltinamieji tokiam nusikaltimui ieško patiklių, turinčių raidos ir intelekto sutrikimų, nebrandžių ar naivių, į skolas įklimpusių, sunkios materialinės padėties išvargintų žmonių, tokių, dėl kurių dingimo niekam neskaudės galvos. Įkliuvę į teisėsaugos rankas, jie visi kaip vienas vaidina „padorius ir atjaučiančius draugus“, tenorėjusius į jų nagus pakliuvusiems nukentėjusiesiems tik gera – padėti užsidirbti pinigų. Ir, žinoma, legaliai. Be to, įkliuvusieji ne tik lengvai „apdirba“ savo aukas, kad šios pakeistų jiems nenaudingus parodymus, bet ir įtikina jas, kad šios esą pačios, savo noru, „važiavo, vogė, tekėjo, užsiėmė prostitucija“ ir pan.

Nė už ką neišduoda ir savo bendrininkų – šie paprastai būna „tik kartą matyti“, „su jais kalbėta tik telefonu“, ir jie, pažadėję atvežtiesiems legalų darbą, „staiga pradingę“...

„Statybininkų brigada“

Savo kaltės nepripažino ir druskininkietis Laimonas Vaškevičius (už įvairius nusikaltimus 3 kartus teistas Lietuvoje, o Vokietijoje žinomas už vagystes panaudojant ginklus, pasipriešinimą policijos pareigūnams, kaip organizuotos grupuotės, vykdančios įsilaužiamąsias vagystes, kosmetinių gaminių prekybą ir vagystes bei telefoninius sukčiavimus, narys, už vagystes taip pat baustas Norvegijoje bei Prancūzijoje), kuris 2014 metų pavasarį kartu su L. Navarsku ir kitais bendrais išvežė keletą jaunuolių vogti į Vokietiją ir Prancūziją.

Jo bylą pernai išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas (KLAT). Čia L.Vaškevičius tikino Prancūzijoje turėjęs pažįstamą, kažkokį Algį, kuris paprašė surinkti Lietuvoje statybininkų brigadą. Esą nusprendusius vykti perspėjo, kad dėl įdarbinimo atsakomybės jis, t.y. L. Vaškevičius neprisiimąs, – jei nepavyks, teks suktis, kaip kas išmano.

Kai su surinkta grupe žmonių – tarp jų buvo klaipėdietis Marius bei Ignalinos rajono gyventojas Dovydas (vardai pakeisti) – nuvažiavo į Prancūziją, neva bandęs skambinti darbą žadėjusiam žmogui, tačiau jo telefonas, girdi, buvęs išjungtas. L. Vaškevičius tvirtino žmogaus pavardės nežino, o telefono numerį pametęs. Kito darbo susirasti nepavyko, todėl kelias dienas nakvoję automobilyje ir Prancūzijos paplūdimiuose. Kai baigėsi pinigai, visi ėjo vogti.

Vogė beveik viską

Tačiau nukentėjęs Marius papasakojo kiek kitokią istoriją. Vaikinas sakė, jog su L. Vaškevičiumi susipažino per savo klasioką A. V., pravarde Ausis, kuris susisiekęs su kažkokiais pažįstamais pasakė, kad šie galėtų Marių įdarbinti užsienyje, tik nepasakė, kokį darbą reikės dirbti.

„Nuvažiavau į Druskininkų autobusų stotį. Manęs atvažiavo paimti mėlynas autobusiukas, – ikiteisminio tyrimo metu pasakojo vaikinas. – Jį vairavo kažkoks vyras, šalia sėdėjo L. Vaškevičius. Pirmą naktį užsienyje miegojome „Formulė 1“ viešbutyje, kokioje valstybėje, nežinau. Rytą, apie 10 valandą, nuvežė iki parduotuvės ir liepė pavogti maisto produktų. Vogti ėjome dviese. Ėmėme negendančius maisto produktus, dėjomės už striukių ir parnešėme į autobusiuką. Tada nuvežė į kitą parduotuvę – vogti alkoholio. Miegodavome skirtinguose viešbučiuose. Dažnai pasinaudodavome svetimu pasu, vėliau po vieną išeidavome, kad nekiltų įtarimo ir išvažiuodavome už viešbutį nesumokėję. Vogdavome ir sportinę aprangą, ir vardinius rūbus, ir avalynę. Laimonas su Laurynu nueidavo pirmi, nukarpydavo apsaugas, po to eidavau aš, įsidėdavau rūbus į kuprinę ar užsikišdavau už juosmens ir išnešdavau iš parduotuvės. Viską atiduodavau Laimonui ir vairuotojui, kurie vadovavo vagystėms. Jie tuos vogtus drabužius dėdavo į maišus, tačiau, kur tie maišai vėliau dingdavo, nežinau. Už vagiliavimą pinigų nemokėdavo, duodavo po kelis centus, kad eidami pro kasas galėtume susimokėti už buteliuką gėrimo.

Užsienyje buvau tris mėnesius. Vogėme ne tik rūbus, maisto produktus, bet ir parfumeriją.

Kartą su vogtais kvepalais mane pagavo apsauga, iškvietė policiją. Kai paleido, pasakiau Laimonui, kad daugiau nevogsiu, tačiau jis ėmė grasinti ir smarkiai apdaužė. Visus mušdavo, jei per mažai pavogdavome, grasindavo subadyti akis, nupjauti ausis, sulaužyti kaulus, liepė nors venas pjautis, bet vogti, grasino, kad jei nevogsime, į Lietuvą turėsime grįžti pėsčiomis, kad eisime šlubuodami, nes būsime sumušti.

Nežinojome, kokiose valstybėse ir kokiose miestuose esame, nemokėjome kalbos, turėjome telefoną, bet savo šeimos nariams paskambinti negalėjome, nes kortelėse nebuvo pinigų“.

Kai policija Marių sulaikė eilinį kartą, pas Laimoną vaikinas nutarė nebegrįžti. Neturėdamas pinigų ėjo pėsčiomis, stabdė pakeleivingas mašinas, tačiau nė viena nestojo. Pamatęs ant suolelio sėdinčią moterį, paprašė telefono ir per Google vertėją paaiškino jai, kad neturi nei kur eiti, nei kur miegoti. Moteris priėmė Marių pernakvoti, leido išsimaudyti, paskambinti dėdei, kuris padėjo grįžti į Lietuvą.

Vis bandė pabėgti

Panašiai tyrėjams pasakojo ir kitas nukentėjėlis Dovydas. Vaikinas prisiminė, kad iš pradžių visi būsimieji „darbininkai“ buvo nuvežti į kažkokį namą (sodo namelį Neravų kaime, Druskininkų r. – aut. past.). „Visi gėrėme alkoholinius gėrimus. Kartu buvo ir pora merginų. Išgertuvių metu, naktį, kalbos man sukėlė įtarimų, kad važiuoju į neaiškią vietą, tad išėjau namo, – per ikiteisminį tyrimą pasakojo Dovydas. – Mane pasivijo du vyrai, kurie sumušė mane teleskopine lazda, įgrūdo į pasatą, parvežė į tą patį namą ir užrakino kambaryje. Apie 4 valandą išlipau pro langą – ketinau pabėgti ir grįžti į namus. Išėjau į automagistralę  Druskininkai-Vilnius, stabdžiau pravažiuojančius automobilius, bet niekas nestojo, nes buvau purvinas, kruvinas, suplėšyta striuke“.

Bylos duomenimis, kitos dienos ryte L. Vaškevičius atvažiavo į sodo namelį paimti „darbininkų“, bet ten neberado Dovydo ir vienos merginos. Paaiškėjo, kad pastaroji, bijodama būti išvežta į užsienį kūno organams parduoti, pabėgo, pabėgo ir Dovydas.

Susisodinę likusiuosius į automobilį „darbdaviai“ pakeliui, prie degalinės, pamatė Dovydą, kuriam liepė sėstis į jų pasatą.

„Automobilį vairavo apie 38-40 metų amžiaus stambaus kūno sudėjimo nepažįstamas vyriškis. Šalia jo automobilyje sėdėjo L. Vaškevičiaus bendras L. Navarskas. Jis liepė man sėsti į automobilį – girdi, nuveš išsimaudyti. Įkalbėtas įsėdau, nes buvau pavargęs, neturėjau išeities“, – prisiminė Dovydas.

Grasinimai ir smurtas

Pakeliui – jau užsienyje – visiems buvo paaiškinta, kad kelionės tikslas – vagystės iš parduotuvių. „Nei vienas jų neprieštaravo, – neseniai pasibaigusiame bylos nagrinėjime aiškino L. Vaškevičiaus bendras L. Navarskas. – Kelionės metu visi nuolatos girtavo. Atvykę į Vokietiją iš parduotuvių vogėme maistą, cigaretes, iš degalinių – dyzelinį kurą. Po to nuvažiavome į Prancūziją ir įvairiuose miestuose vogdavome“.

Per vieną dieną priverstiniai vagišiai apšvarindavo 5-6 parduotuves. Vėliau visi buvo nuvežti į Prancūziją, kur vėl buvo verčiami vogti.

„Likus dviem dienoms iki sulaikymo Prancūzijoje, pasakiau, kad daugiau vogti neisiu, kad noriu namo. Ten buvę Laimono bendrai ėmė mane mušti ir spardyti, o vienas net šakute dūrė į petį, – vergiškas akimirkas prisiminė Dovydas. – Nebesipriešinau. Kitą dieną iš ,,Lidl“ parduotuvės  pavogiau parfumerijos už 1600 eurų – mane sulaikė apsaugos darbuotojai ir perdavė policijai. Dėl šio nusikaltimo teismas man skyrė 3 mėnesių laisvės atėmimą. Atlikęs bausmę, paskambinau vogti vertusiems vyrams, nes neturėjau kur eiti. Jie ir vėl pasiūlė vogti, jei noriu namo grįžti su pinigais. Sutikau, bet laukiau progos, kada galėsiu pabėgti. Per šventę Kanuose pasinaudojau, kad aplink daug žmonių, ir pabėgau“.

Vaikinas tiek buvo įbaugintas, kad ir pirmosios instancijos teisme aiškino, jog dėl to, kad buvo išvežtas dirbti į užsienį ir verčiamas nusikalsti, niekam pretenzijų neturi, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, nenori turėti jokių reikalų su teisiamais asmenimis.

Vienas buvo ieškomas

KLAT, įvertinęs surinktus faktus ir nukentėjusiųjų parodymus, nors L. Vaškevičius kaltę ir neigė, už prekybą žmonėmis jam skyrė 5 su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat priteisė sumokėti nukentėjusiajam Mariui 3000 eurų neturtinės žalos.

Tuo metu jo bendrininko L. Navarsko byla buvo išskirta, nes vyras pasislėpė užsienyje. Tačiau skelbiant L. Vaškevičiui nuosprendį pirmosios instancijos teisme, L. Navarskas jau buvo surastas ir pasodintas į tardymo izoliatorių Lietuvoje. Jo byla buvo baigta nagrinėti šių metų vasario viduryje.

Šio iš Ignalinos kilusio vyro biografija irgi gana įspūdinga: gimtinėje „skynė“ vieną po kito teistumus už sukčiavimą, o nuo 2014 metų „garsino“ Lietuvos vardą Vokietijoje ir Prancūzijoje. Pastarojoje šalyje L. Navarskas užsidirbo net 7 teistumus – už vagystes ir turto pasisavinimą, o Vokietijos teisėsaugininkams jis įkliuvo 3 kartus.

Iš pradžių prisipažino

Ikiteisminio tyrimo metu L. Navarskas laikėsi kitokios taktikos nei L. Vaškevičius – jis savo kaltę pripažino. Vyras papasakojo, kad 2014 metų kovą jam paskambinęs pažįstamas L. Vaškevičius ir pasakęs, kad renka grupę asmenų vykti į Prancūziją vogti iš parduotuvių. „Jis prašė surasti tam tinkamų žmonių. L. Vaškevičius žinojo, kad aš anksčiau važiavau į užsienį vogti iš parduotuvių, – aiškino tyrėjams L. Navarskas. – Pasiūliau važiuoti vogti dviem pažįstamoms merginoms A. ir R., pakviečiau ir savo buvusį klasės draugą Dovydą. Tačiau iš pradžių jam sakiau, kad dirbs gerai mokamą darbą“.

Nevengė vyras ir pasišaipyti iš savo aukų. „Marius visą laiką atrodė neadekvatus, nesigaudė net kokioje šalyje mes buvome, – traukė per dantį savo auką kaltinamasis. – Pajuokavus, kad mes Rusijoje ar Amerikoje, matėsi, kad jis taip ir galvojo. Už vagystes Dovydas ir Marius buvo sulaikyti Prancūzijoje, o Marius dar ir Vokietijoje. Aš taip pat už vagystes buvau ne kartą sulaikytas.“

„Niekas nevertė“

Pernai gruodžio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) išnagrinėjo L. Vaškevičiaus skundą. Išgirdęs, kad skundas dalinai patenkintas, apeliaciją, matyt, rašys ir L. Navarskas.

Vaškevičius LApT prašė jį išteisinti ir toliau tikino nieko prievarta nevežęs ir nemušęs – visi vogę kiekvienas sau. Skunde apeliantas rašė: „Žinojau, kad Dovydas ir anksčiau važinėjo į užsienį vogti. Kai prakalbau apie naują galimybę, Dovydas pats veržėsi išvykti, man nereikėjo jo įkalbinėti. Be to, man buvo gaila Dovydo, nes pastarasis neturėjo pajamų, todėl paimdamas vykti kartu, maniau taip jam padėsiu. Jau prieš kelionę visiems buvo aišku, kad į užsienį vyksim vogti, tačiau neatmetėme ir galimybės įsidarbinti. Taigi, niekas niekam nenurodinėjo, ką ir kaip daryti, niekas niekam nevadovavo ir tuo labiau nevartojo jokio smurto siekiant priversti daryti nusikaltimus. Aš pats už vagystes tuo laikotarpiu buvau sulaikytas netgi daugiau kartų nei Marius ar Dovydas“.

„Vagis ir melagis“

Toliau apeliantas suabejojo abiejų nukentėjusiųjų parodymais. Atseit, Mariaus charakteristikoje pabrėžiamas jo polinkis iškraipyti faktus, sugalvoti neįtikėtinų, melagingų istorijų. Be to, girdi, iš byloje esančių duomenų matyti, jog Marius užsienio valstybėse „yra žinomas už vagystes iš parduotuvių, yra žinomas kaip keliaujantis kišenvagis, dažnai keičiantis savo gyvenamąsias vietas“. „Asmenybė primityvoka, nebrandi, egocentriška, linkusi primityviai manipuliuoti, meluoti, siekiant naudos, veikla daugiausia motyvuojama trumpalaikių tikslų, nukreiptų į dabartiniu momentu kylančių poreikių ir malonumo troškimo tenkinimą, neatsižvelgiant į jų pasekmes“, – taip skunde L. Vaškevičiaus gynėjas apibūdina Marių.

Gynė išnaudotoją

Ir iš Dovydo tyrėjų išgauti parodymai L. Vaškevičiui kėlė abejonių, mat nukentėjusįjį buvo bandoma apklausti po avarijos, į kurią jaunuolis buvo patekęs. „Ar žmogus, prieš keletą dienų patyręs sunkią traumą, esantis po operacijos ir gydomas stipriais skausmą malšinančiais vaistais, galėjo adekvačiai suvokti apklausos esmę ir duoti teisingus parodymus?“ – retoriškai skunde klausė L. Vaškevičius.

Bėda ta, kad ir nukentėjęs Dovydas šoko ginti L. Vaškevičiaus. Apeliacinės instancijos teisme Dovydas pareiškė, kad nėra nukentėjusysis šioje byloje ir niekam jokių pretenzijų neturįs. „L. Vaškevičius negalėjo manęs priversti vogti, nes aš esu aukštesnis ir fiziškai už jį stipresnis, jis manęs niekada nemušė, – tvirtino Dovydas. – Vogiau savo noru, nes norėjau užsidirbti pinigų. Iš pradžių visi vogėme kartu ir visas pavogtas prekes dėdavome į vieną vietą krūmuose, kurią parodė L. Navarskas. Tačiau pastebėjau, kad prekės dingsta ir iš to nėra jokios naudos, tad nutariau vogti vienas. Pavogtas iš parduotuvių prekes parduodavau pats, gautais už prekes pinigais nesidalindavau nei su L. Vaškevičiumi, nei su L. Navarsku, o jie iš manęs pinigų neatimdavo“.

Vaškevičiaus kaltę, o tuo pačiu ir savo, ėmė neigti ir parodymus LApT bylos teisminio nagrinėjimo metu davęs L. Navarskas.

Bausmę sušvelnino

Tad LApT, išnagrinėjęs bylos medžiagą, liudytojų parodymus, bausmę L. Vaškevičiui gerokai sušvelnino – paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. LApT nuosprendyje rašoma: „Kadangi paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, yra formalios sąlygos taikyti LR BK 75 str., t.y. bausmės vykdymą atidėti. Byloje nustatyta, kad nuteistasis L. Vaškevičius, veikdamas bendrininkų grupėje, padarė vieną sunkų nusikaltimą – prekybą žmonėmis vieno nukentėjusiojo (M. C.) atžvilgiu, kuris anksčiau iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo užsienyje jau buvo teistas už vagystę, jau turėjo patirties šioje srityje, todėl patyrė mažesnius neigiamus išgyvenimus ir moralinę žalą, kas rodo, kad L. Vaškevičiaus padarytas nusikaltimas nėra tiek pavojingas, kiek rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas.“

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą LApT atidėjo 3 metams ir paskyrė L. Vaškevičiui baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus sumokėti 30 MGL (1129,80 euro) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Privertė meluoti

Taigi, kai jo bendrui LApT sušvelnino bausmę, L. Navarskas pirmosios instancijos teisme ėmė elgtis visai kitaip. Jis aiškino, kad anksčiau kaltu prisipažino tikėdamasis palankesnio nuosprendžio ir švelnesnės bausmės, o LApT davė teisingus parodymus. „Pripažįstu, jog anksčiau nurodytomis aplinkybėmis su nurodytais asmenimis vykau į užsienį daryti vagysčių, tačiau nei aš, nei L. Vaškevičius nė vieno iš nurodytų asmenų nevertėme vogti ir niekam negrasinome bei jokio smurto nevartojome“, – dėstė teisiamasis.

Nukentėjęs Dovydas taip pat bandė atsiriboti nuo pirminių parodymų. „Niekam neturiu pretenzijų“, – kaip užsuktas iš pradžių kartojo vyras.

Tačiau viename šių metų teismo posėdyje Dovydas prisipažino, kad Apeliaciniame teisme nagrinėjamoje byloje melavo, nes tą daryti vertė L. Vaškevičius. Nukentėjęs klaipėdietis papasakojo, kad pastarasis, kai buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas, pas jį į namus buvo atvykęs 4 kartus. L. Vaškevičius nurodinėjo, kaip Dovydui kalbėti teisme. „Nors grasinimų tiesiogiai neišsakė, supratau, kad bus blogai, jeigu šnekėsiu ne taip, – sakė Dovydas. – Paskutinį kartą L. Vaškevičius kartu su aukštu stambaus sudėjimo draugu buvo atvykęs prieš pernai lapkričio 9-osios teismo posėdį apeliaciniame teisme ir sakė keisti, duoti jam palankius parodymus. Aš L. Vaškevičiaus bijojau, baiminausi, kad gali sudeginti namus, todėl apie spaudimą niekam nepranešiau“.

Nuteisė ir paliko suimtą

Skelbdamas nuosprendį L. Navarskui KLAT kliovėsi ankstesniais visų parodymais.

„Teismui abejonių nekelia liudytojo Dovydo paaiškinimai dėl parodymų, duotų 2017 metų lapkričio 9 dieną Lietuvos apeliaciniame teisme, atsiradimo aplinkybių, kad šie jo parodymai buvo melagingi. Liudytojas aiškiai patvirtino, kad nurodyto turinio parodymus jis davė dėl jam daryto neteisėto L. Vaškevičiaus poveikio, todėl pastarojo bijodamas jis šiame teisme davė tiek L. Vaškevičiui, tiek L. Navarskui teisinančius melagingus parodymus. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės teismui leidžia papildomai įsitikinti, kad Dovydas buvo ir yra pažeidžiamas asmuo, jog tuo naudodamasis kaltinamasis L. Navarskas bendrininkų grupe su kitais asmenimis atliko nurodytus nusikalstamus veiksmus“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Teismas priėjo prie išvados, kad L. Navarskas kartu su kitais bendrininkais pelnėsi iš abiejų nukentėjusiųjų vagysčių, o Marius ir Dovydas iš vagysčių neturėjo jokios naudos.

Bylą išnagrinėjęs KLAT teisėjas Arvydas Daugėla pripažino L. Navarską kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 147 str. 2 d. (prekyba žmonėmis), ir nuteisė 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Taip pat nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam L. Navarskui palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Iš nuteistojo nukentėjusiajam Mariui priteistas 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimas ir 534, 78 euro advokato išlaidoms padengti.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ