Lietuvoje už grotų visada daug potencialių jaunikių – nesukūrusių šeimos, galinčių žadėti amžiną meilę šeimos židinio kurstytojoms. Mat net du trečdalius kalinių Lietuvoje sudaro 18–40 metų vyrai, o daugelis iš jų arba dar nespėję susituokti, arba jau išsituokę, arba apskritai nerandantys tam laiko, nes laisvėje nuolat randa kitokių darbelių. Neseniai Kauno apygardos teismas dar papildė „zoną“ dviem nevedusiais žudikais.

Bausmė tėvažudžiui

Beje, iš viso šalyje šiuo metu už grotų kali kiek per 6000 nuteistųjų, o už nužudymą nuteistų iš jų yra apie 1700 – pati gausiausia kalinių rūšis.

Šiai rūšiai nuo pernai balandžio atstovauja ir kaunietis Rytis Žukaitis (41 m.). Viengungis, bedarbis, anksčiau neteistas. Už grotų jis atsidūrė kaip įtariamasis dėl savo tėvo Kęstučio Žukaičio (66 m.) nužudymo, o dabar teismas tik patvirtino įtariamojo kaltę ir paskyrė R. Žukaičiui 8 metų nelaisvės bausmę.

Šis tėvažudis atsipirko pačia švelniausia bausme, kokia tik gali būti paskirta savo šeimos narį nužudžiusiam asmeniui, mat pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK) R. Žukaičiui grėsė laisvės netekti 8–20 metų. Tačiau teismas įvertino, kad sūnus būdavo daug pažangesnis, ramesnis už savo dabar jau nužudytą labai agresyvų tėvą, provokuodavusį konfliktus, skriausdavusį ir tą patį savo sūnų.

Tėvažudis R. Žukaitis už grotų gyvens maždaug iki 2024-ųjų. Tiesa, jis gali būti paleistas į laisvę ir kur kas anksčiau, jeigu „zonoje“ gyvens nekeldamas jokių rimtesnių problemų.

O civilinio ieškinio našta R. Žukaičio išvis neprislėgė, nes nukentėjusiąja šioje byloje buvo pripažinta jo motina, o ši, kaip paaiškėjo, yra sūnaus, tapusio tėvo žudiku, pusėje, tad jokio ieškinio net nepareiškė.

Tėvas provokavo?

Švelnesnę bausmę R. Žukaičiui teismas paskyrė dar ir dėl to, kad kaltinamasis prisipažino, tikino, jog labai gailisi ir išgyvena, yra patenkinamai vertinamas, be to, po įvykio pats iškvietė greitąją pagalbą tėvui. Tad pati didžiausia blogybė tą kartą R. Žukaičio elgesyje buvo jo girtumas ir peilis rankoje.

Kuo pasireiškė tėvo provokuojamas elgesys lemtingąjį kartą, kad prieš vidurnaktį sūnus namie griebėsi peilio ir mažiausiai 3 kartus stipriai smogė juo tėvui į krūtinę, teismas nenustatė, bet vadovavosi liudytojų teiginiais apie tėvo ir sūnaus tarpusavio bendravimą anksčiau, dar iki nužudymo, kai tėvas esą grasindavęs jam ir lakstydavęs ne tik su peiliais, bet ir su kirviu rankoje. O pačios tragedijos metu jokių liudytojų nebuvo. Nieko detaliau neaiškino ir pats kaltinamasis, mat tikino dėl girtumo nieko negalįs prisiminti. Tiesa, tai ir stebina, nes tuoj po įvykio įtariamajam buvo nustatytas vidutinis, o ne sunkus girtumo laipsnis – 2,21 promilės alkoholio kraujyje.

Dar įdomu ir tai, kad tai, kas naudinga pačiam R. Žukaičiui, jis prisimena: vos apkaltintas vyras teigė, o ir vėliau kartojo, kad tą vakarą namie pirmiausia girtas tėvas jam iš pasalų smogė į galvą. O kas įvykę toliau ir už ką smogęs, niekas nežino...

Bet medikai sužalojimų R. Žukaičio galvoje po įvykio neaptiko – šiek tiek buvo sužalota tik jo plaštaka.

Motina nesikišo

Po R. Žukaičio smūgių peiliu į krūtinę tėvas iškart susmuko. Nukraujavęs vyras mirė, nes dūriais buvo sužaloti ir vidaus organai. Nelaimėlis buvo labai girtas – po mirties jo kraujyje rasta net 4,67 promilės alkoholio, tai yra itin sunkus girtumo laipsnis gyviesiems.

Nužudytojo žmona tą vakarą buvo namie, tačiau laiką leido namo antrajame aukšte ir nesidomėjo, kas vyksta pirmajame. Netgi tada, kai trumpą laiką girdėjo triukšmą. Tik vėliau moteriai parūpę, ar pirmajame aukšte vyrai užgesinę šviesą. Nuėjusi pas juos ir pamačiusi gulintį sutuoktinį, moteris tepatarė girtam sūnui kviesti greitąją pagalbą ir vėl nuėjo į savo kambarį...

Iš tokio moters elgesio galima spėti, kokie nedraugiški santykiai ją siejo su sutuoktiniu. Gali būti, kad ir tai, ir tėvo bei sūnaus girtavimas kartu prišaukė šeimos tragediją. Teismo nustatyta, kad prieš pat nusikaltimą tėvas ir sūnus su kitais asmenimis girtavo stoviniuodami prie netolimos parduotuvės...

Kita vertus, medikai, nuvykę gelbėti K. Žukaičio, vėliau teigė, kad šeimos namus rado tvarkingus, be jokių muštynių pėdsakų juose, tad sunkiai suvokta, kad sūnus nužudęs savo tėvą.

Teisme dar nagrinėta ir būtinosios ginties versija, tačiau tokių faktų nenustatyta, tad R. Žukaitis nuteistas už tyčinį savo tėvo nužudymą.

Nevaikiškas Vaikas

Kitas kaunietis – Aivaras Barauskas (23 m.) – taip pat neseniai Kauno apygardos teisme išgirdo, kad už tyčinį nužudymą siunčiamas kalėti 10 metų. Nelaisvėje šis jaunuolis yra jau nuo pernykštės liepos, kai tik buvo suimtas dėl kauniečio Vytauto S. (58 m.) nužudymo.

Šią nužudymo bylą galima vadinti benamių konflikto byla, nes ir dabar nuteistas žudikas, ir jo auka – benamiai, nuolat apžiūrinėdavę Kauno šiukšlių konteinerius.

Aivaras Barauskas, nevedęs, neturintis nuolatinės pastogės, jau net 5 kartus iki tol už įvairius nesunkius nusikaltimus teistas ir gyvenimo „zonoje“ ragavęs vyras, kažkada įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau nesugebėjęs gyvenime įsitvirtinti, Kauno benamių gretas buvo papildęs palyginti neseniai, todėl patyrę benamiai jaunuolį vadino Vaiku – buvo davę tokią pravardę. O Vaikas pasirodė esąs ne toks jau ir vaikas.

Kerštą skatino moteris

Jauną kaunietį A. Barauską už grotų nuvedė noras atkeršyti – esą išsiaiškinti, kodėl jam per nugarą pagaliu, tai yra kabliu šiukšlėms ieškoti, iš pasalų smogė „konkurentas“ Vytautas S., pagal amžių tinkantis jaunuoliui į tėvus. Tai įvyko praėjusių metų liepos 5-osios vakarą, kai abu benamiai buvo atsitiktinai susitikę prie parduotuvės „Iki“ Kaune, Savanorių prospekte. Po smūgių konfliktas nebuvo gilinamas, tačiau apdaužytas jaunuolis negalėjo nuryti patirto kartėlio jausmo, todėl tuoj pat pasipasakojo savo bičiuliams, o šie paskatino Vaiką atkeršyti. Bene labiausiai A. Barauską skatino veikti ne vyrai, o moteris – benamė Reda B. Tuo metu ir ji, ir Vaikas buvo jau išgėrę alaus, tad alkoholis kaitino jausmus ir, rodės, stiprino.

Reda B., išklausiusi, kad Vaikas gavęs kabliu, be to, prisiminusi, jog prieš jį smurtavęs benamis Vytautas S. kažkada ir jai nusidėjęs – apkalbėjęs, nutarė nedelsiant „nuteisti“ smurtautoją. Žinojo, kur jis nakvoja su kitais benamiais, tad pasikvietė į kompaniją dar vieną panašaus likimo bičiulį ir nuėjo ieškoti Vytauto S.

Šį vyrą „baudėjai“ rado savo pastogėje, Radvilėnų plente esančiame apleistame name – nelaimėlis, nieko blogo nenujausdamas, gulėjo savo lovoje ir gurkšnojo vyną su draugu. Įėjęs A. Barauskas, Vaikas, iškart pradėjo elgtis agresyviai – puolė prie Vytauto S. ir ėmė jį daužyti kumščiais, spardyti.

Po smūgių krušos savo kerštą gulinčiam sumuštajam įvykdė ir Reda B. – ji apžergė sumuštąjį ir... apšlapino.

Ne girtumas kaitino

Po egzekucijos benamiai dar girtavo šalia gulinčio sumuštojo, o vėliau jį paliko. Su Vytautu S. liko tik jo bičiulis, kuris ir iškvietė greitąją, kai tik, bene po 15 minučių, pats Vytautas S, pradėjęs sparčiai silpti, aimanuodamas to paprašė.

Vidurnaktį medikai išvežė sumuštą benamį į ligoninę, tačiau rytą nelaimėlis mirė. Vėliau specialistai teigė, kad Vytautas S. buvo apsmūgiuotas mažiausiai 10 kartų. Mirtį prišaukė stiprūs spyriai į pilvą ir šoną – jų metu buvo sunkiai sužaloti vidaus organai, jie plyšo ir žmogus netrukus gausiai nukraujavo.

Vytautas S. jau ir anksčiau buvo ligotas, neįgalus. Artimųjų vyras neturėjo – bent taip buvo pasakojęs savo bičiuliams. O jo gyvenimą sutrumpino jo noras gyventi pagal nerašytas benamių taisykles – mat jis, liudytojų teigimu, tąkart tikrai sudavė pagaliu per nugarą sutiktam Vaikui, liepdamas jam nerankioti tuščių butelių iš šiukšlių konteinerių esą jo teritorijoje...

Paskutinį savo gyvenimo vakarą Vytautas S. buvo labai girtas – po mirties jam nustatytas sunkus girtumas (3,47 promilės alkoholio kraujyje). O žudiku tapęs A. Barauskas buvo gerokai blaivesnis, jis pats tikino, kad alkoholis jo veiksmų neskatino. Tad teismas pašalino iš kaltinimo buvusią aplinkybę, liudijančią apie kaltinamojo girtumą.

Teisme A. Barauskas tikėjosi nuginčyti ir savo kaltę dėl Vytauto S. nužudymo – esą nuo jo suduotų neva nestiprių ir negausių smūgių šis vyras negalėjęs numirti, tad tikrojo žudiko dar reikią ieškoti. Tačiau teismas nustatė, kad daugiau niekas kitas Vytauto S. tą kartą nemušė.

Šviesos dar likę

Patekęs už grotų, A. Barauskas, Vaikas, vis dėlto dar turi galimybę pradėti kitokį – šviesesnį, įdomesnį, prasmingesnį – savo gyvenimą, netgi sukurti šeimą, kaip daro ne vienas kalinys. Tokia pati ateitis, net ir gyvenant „zonoje“, gali laukti ir prieš tai minėto tėvažudžio R. Žukaičio, nes Lietuvos moterys ir merginos, norėdamos ištekėti, kaip rodo faktai, kalinių vien dėl jų šio statuso nenurašo. Net ir žudikų.

Irena ZUBRICKIENĖ