Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nepeikia kvitų naudos, bet žino, kaip tobulinti sistemą

Vyriausybė yra įsipareigojusi mažinti šešėlinę ekonomiką ir gerinti PVM surinkimą. Finansų ministerijos parengtas veiksmų planas, kurį įgyvendinant dalyvauja ir kitos institucijos, apima įvairių segmentų priemones. Dėmesys taip pat nukrypo į žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų naudojimą. Vyriausybės kanceliarijos įpareigojimu šiais metais sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai pavesta išnagrinėti ir pateikti pasiūlymus, kaip ateityje turėtų atrodyti šie paslaugų kvitai.

Išklausė ŽŪR atstovus

Darbo grupės atstovai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) bei Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) 2022 m. spalio 18 d. susitikime su Žemės ūkio rūmais (ŽŪR) pasidalijo identifikuota problema bei siūlymais.

Savo pastabas apie tai, ko tikisi darbdaviai žemės ūkyje, savo ruožtu išsakė Lietuvos verslinių sodų asociacijos (LVA) „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) narys Julius Šateika.

„Darbo grupė dirba, informacija bus pateikta Šešėlio komisijai prie Vyriausybės (Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijai). Ten, matyt, bus priimti tolesni sprendimai“, – patikino susitikimą vedęs Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.

Randa daug pažeidimų

VMI atstovė pateikė informaciją apie paslaugų kvitų naudojimo pažeidimų mastą. Šiaulių ir Kauno regionuose spalio mėnesį buvo vykdytas tarpinstitucinis projektas, pagal kurį tikrintas ir paslaugų kvitų naudojimas. Nustatytų pažeidimų (107) pobūdis toks:

·        paslaugų kvitai neteisingai užpildomi, o, pvz., neįrašius paslaugų teikimo pradžios datos, atsiranda galimybė nesilaikyti 60 dienų paslaugų teikimo apribojimo (55 atvejai);

·        paslaugų teikėjams prieš darbo pradžią neišduodami antrieji paslaugų kvitų egzemplioriai, jie greičiausiai išrašomi tik kontrolės veiksmų metu arba iš anksto paruošiami, kad prireikus būtų užpildyti kaip reikia (27 atvejai);

·        kiti deklaracijų pateikimo ir registravimosi tvarkos (15) pažeidimai;

·        nelegalaus darbo atvejai (5).

Patikrinimų metų taip pat atskirais atvejais nustatyta, kad po paslaugų kvitais slepiami darbo santykiai. Paslaugų teikėjams išmokėtos didesnės nei 1 750 eurų išmokos, tačiau asmenys pajamų nedeklaravo ir gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjo. Paslaugų gavėjai, užpildę paslaugų kvitus, neteikė informacijos SODRAI, nedeklaravo ir nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų už paslaugos teikėjus. Viršijami 60 d. ir 90 d. paslaugų teikimo terminai atitinkamai vienam arba keliems paslaugų gavėjams.

Siūlo kurti elektroninę sistemą

Darbo grupė siūlo pereiti prie elektroninės kvitų pildymo sistemos. Manoma, kad ji būtų naudinga visoms pusėms: ir paslaugos gavėjui, ir teikėjui, ir valstybei.

Darbuotojus pagal paslaugų kvitus samdančiam ūkiui sumažėtų administracinė našta dėl kvitų knygelių įsigijimo ir saugojimo. Sumažėtų rūpesčių dėl duomenų teikimo SODRAI. Taptų paprastesnė apskaita, kvitų nebereikėtų išrašinėti lauko sąlygomis. Galiausiai būtų galima sukontroliuoti, kiek dienų asmuo teikė paslaugas keliems paslaugų teikėjams – dabar praktiškai nėra galimybės užtikrinti, kad nebūtų viršytas pagal įstatymą numatytas maksimalus 90 dienų limitas.

Paslaugos teikėjui e. sistema sudarytų galimybę žinoti savo duomenis apie pajamas bet kuriuo momentu. Nebereikėtų saugoti antrojo paslaugų kvitų egzemplioriaus su pirminiais duomenimis.

Kontroliuojančioms institucijoms svarbu, kad mažėtų netinkamo kvitų naudojimo, darbo santykių vengimo rizika, taip pat mažėtų administracinė našta institucijoms, sistema leistų Užimtumo tarnybai „matyti“ realią nedarbo situaciją.

Elektroniniai paslaugų kvitai yra esminis siūlymas. Jį papildo dar keli.

Siūloma aiškiau apibrėžti teikiamas paslaugas, nes patvirtintas paslaugų sąrašas per didelis. Taip pat, manoma, reikėtų riboti paslaugų gavėjų eilę, palikti tik smulkiuosius ūkininkus ir įmones, numatant apyvartos, darbuotojų skaičiaus ribas. Ir dar. Siūloma numatyti administracinę atsakomybę tvarkos pažeidėjams, paslaugos gavėjams ir teikėjams.

Iš esmės gerai, bet turime siūlymų

ŽŪR iš esmės pritaria elektroninės paslaugų kvitų sistemos diegimui. Pasitarime nebuvo nė vieno, kurį toks siūlymas gąsdintų. Gerai, kad bus mažiau popierizmo. Darbuotojus pagal paslaugų kvitus samdantys darbuotojai ir patys mato dabartinės sistemos trūkumus, kiekvieną dieną lauko sąlygomis reikia pildyti skirtingą eilutę, nėra galimybės laikytis visų su paslaugų kvitų naudojimu susijusių teisės aktų reikalavimų.

Žemės ūkio rūmų organizacijų lyderiai darbo grupei pateikė argumentuotų siūlymų. ŽŪR inicijavo paslaugų kvitų atsiradimą Lietuvoje. Sodininkai, kurie ypač jaučia didelį sezoninių darbininkų poreikį, pirmiausia taikė rangos sutartis. Politikai atsižvelgė į žemdirbių siūlymus – nuo 2013 m. buvo įteisinti paslaugų kvitai, leidžiantys į darbo rinką įtraukti nekvalifikuotus žmones, kad jie eitų dirbti nebijodami prarasti pašalpas. Tas veikė visai neblogai. Dabar turėtume eiti į priekį, tačiau atsargiais žingsniais, kad nebūtų padaryta žalos jau susiklosčiusiai darbo santykių formai.

ŽŪR siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį e. sistemos diegimui, kai galiotų ir įprasti popieriniai, ir elektroniniai kvitai.

Tobulinant paslaugų kvitų sistemą ŽŪR taip pat siūlo spręsti problemas, apie kurias jau ne pirmus metus kalba nekvalifikuotam sezoniniam darbui imlių sektorių atstovai. ŽŪR remia siūlymą didinti atlygio už paslaugas sumą, kuri būtų neapmokestinama GPM, bei ilginti terminą, kiek dienų asmeniui per metus galima teikti paslaugas pagal kvitus. Dabar nustatytas 60 ir 90 dienų laikotarpis. Kol kas VMI darbo grupė buvo linkusi sutarti, kad terminas būtų suvienodintas – galiotų 90 d., nepriklausomai nuo to, keliems ūkininkams asmuo teikia paslaugas.

Jautriausia – sodininkystės šaka

Daugelyje kitų žemės ūkio šakų darbdavius, kurie samdo sezoninius darbuotojus, tenkintų paslaugos teikimo maksimalus 90 dienų terminas.

Kitaip yra sodininkystėje. Šiai šakai, LVA „Vaisiai ir uogos“ prezidentės V.Kuliešienės teigimu, turėtų būti numatyta išimtis, sudaranti galimybę sezoninį darbininką samdyti mažiausiai 120 dienų per metus. Tai rankų darbui ypač imli šaka.

Derliaus nuėmimo darbai prasideda rugpjūčio pabaigoje, kai sunoksta vasariniai obuoliai. O žieminiai obuoliai baigiami skinti apie lapkričio vidurį. Kuo didesnis ūkis, tuo didesnis darbo rankų poreikis, tuo ilgiau trunka sezoniniai darbai. Panevėžio ir Pasvalio regione yra ypač daug sodų: „Naradava“, „Aukštikalnių sodai“, Dembavos medelynas, o kur dar ūkininkų sodai. Vienu metu reikia įdarbinti 100–150 ar net 200 žmonių. Ateina tie, kurie nori prisidurti prie pensijos ar prie pašalpų.

Be to, darbai soduose beveik tris mėnesius vyksta ir žiemą – tuo metu genimi vaismedžiai. Reikalingos žmogaus rankos.

„Kitur gal pagal kvitus dirba kelias savaites, o pas mus daug ilgiau, nes be rankų darbo negalim nuskinti obuolių, žiemą – nugenėti medelių“, – sako V.Kuliešienė.

Su samdomų žmonių trūkumu susiduriantys sodininkai dėl darbo rankų konkuruoja ir ieško būdų, kaip pritraukti sezoninius darbininkus. Ne paslaptis, kad jų motyvacija dirbti nėra didelė.

Prie motyvacijos tikrai neprisideda nustatyta maksimali 1 750 eurų išmoka, kurią pagal paslaugų kvitus žmogus gali uždirbti per visą mokestinį laikotarpį išvengdamas gyventojų pajamų mokesčio.

LVA „Vaisiai ir uogos“ prezidentė pastebi, kad nuo to laiko, kai kvitai buvo įvesti, minimalus atlyginimas kilo jau ne vieną kartą. Dėl neadekvačiai mažo minimumo, kuris neleidžia samdyti patikimesnių darbininkų, asociacija rašė Finansų ministerijai, VMI. Dabar tikimasi, kad į siūlymus Vyriausybė atsižvelgs. Paslaugų kvitų sistemą iš tiesų laikas tobulinti.

Estijoje sezoniniam darbui žmones samdyti dar paprasčiau – tai galima padaryti mokesčių administratoriui nusiunčiant SMS žinutę. V.Kuliešienė svarsto: „Gal galima būtų taip ir pas mus? Padaugėtų skaidrumo, niekas negalėtų išsisukti.“

Rekomenduojami video