Nuo tada, kai šių metų pavasarį šalies policija nutarė pasidalyti savo šiurpu su visuomene – visada pranešti apie kiekvieną įvykį, po kurio glausta formuluote slypi sumuštas, traumuotas, kenčiantis, neprižiūrimas vaikas, tokių faktų vis yra ir yra kiekvieną parą užregistruotų įvykių suvestinėse. Net peršasi žiauri išvada, kad Lietuvos mažieji gyventojai auga nemylimi ir dažnai net balansuodami tarp gyvybės ir mirties.

Dėl tokios skaudžios išvados lai neįsižeidžia tvarkingi ir rūpestingi mažylių tėvai, bet ir jie turi žinoti, kiek neįsivaizduojamai daug vaikučių šeimose – kaimynų, pažįstamųjų, giminaičių ir visai nepažįstamų žmonių namuose – auga kasdien stokodami ne įdomesnio žaislo ar patogesnio drabužėlio, o šiltesnio gimdytojų žodžio, dėmesio, glostančios rankos, bendravimo. Apie tokių faktų gausą nenutuokia tie, kas kasdien nevarto policijos įvykių suvestinių ar tik numoja ranka, kai žinių tarnybos skelbia apie paros kriminalus. O realybė išties verčia krūpčioti. Kartu – ir galvoti apie nors ir menkiausią galimybę kuo nors padėti kenčiantiems vaikams. Pavyzdžiui, netylėti žinant apie vaikams netinkamą namų aplinką, smurtaujančius, girtaujančius tėvus ir nemylimus jų vaikučius.

Yra daugybė atvejų, kai tėvai, rodos, didžiuojasi savo mažyliu, jo nuotraukas, trykštančias džiaugsmu, kaip savo gyvenimo puošmeną viešai skelbia socialiniuose tinkluose, tačiau iš tiesų kasdienybėje tas vaikelis dažniau būna nelaimingas – auga apgaubtas tėvų nesantaikos ir nuolat prastų nuotaikų, lydimų smurto ir kančios. Konkrečių pavyzdžių netrūksta: tai gali būti kad ir 7 mėnesių mažylio, kurį jo jaunutė motina, būdama psichiškai sveika, pernai žiemą įmetė į šulinį su vandeniu, istorija, šiurpiai nuskambėjusi Lietuvoje, ar šiemet motinos ir jos sugyventinio nužudyto 4-mečio kėdainiškio tragedija dėl nežmoniško smurto. Šių vaikučių nuotraukos iki jų tragedijos puošė jų gimdytojų albumus internete. O didžioji dauguma tokių šeimų lieka nežinomos visuomenei – vienos sulaukia tik teisėsaugininkų dėmesio ir Temidės verdikto už nerūpestingą elgesį su vaiku, kitos – tyliai sau gyvena neįkliūdamos, bet nesugebančios gyventi kitaip. Iki naujos tragedijos?

Silpnesni už kūdikius

Bene šiurpiausia, kai mušami visai dar kūdikiai. Dažniausiai tai daro nekantrūs, nervingi, galbūt pervargę, galbūt suirzę ar neblaivūs tėvai. Dauguma tokių įkliūva tik tada, kai smurto pasekmės būna tragiškos – vaiko luošumas ar net žūtis. Bet tokios istorijos kartu atskleidžia, kad dar ir iki tragedijos kūdikis buvo daužomas ar trankomas – apie tai liudija medikų aptikti palyginus seni mažylio kaulų lūžiai, sugiję nesikreipus jokios medikų pagalbos. Specialistai teigia, kad taip sužaloti vaikučiai neramūs ir skausmo kankinami būna kelias paras, o vėliau aprimsta. Smurtautojas kartais net nežino, kad vaikeliui sulaužė kaulus. Pavyzdžiui, taip būta ir neseniai nuteisto jauno kauniečio, daugiavaikio tėvo, kasdienybėje. Vyras apkaltintas savo kūdikio nužudymu. Šis mirė dėl vadinamojo sukrėsto kūdikio sindromo, bet medikai pastebėjo, kad anksčiau vaikas jau iškentėjęs ir kaulų lūžių skausmus. Ar apie juos žinojusi kūdikio mama, teismui liko neaišku.

Tokių atvejų, kai tėvai ar kiti suaugusieji, likę vieni prižiūrėti kūdikį, savo pareigą atlieka ne tik atmestinai, bet ir nusikalstamai, lyg patys būtų silpnesni už saugomą mažylį, būna nemažai.

Pavojingos palangės

Daugeliu atvejų mūsų mažiausieji labai kenčia ir dėl jų priežiūros stokos. Jau ne viena tragedija parodė, kad mažylius būtina matyti kiekvieną akimirką, sekioti paskui juos, augesniuosius būtina vedžiotis paėmus už rankutės, kad jie neatsidurtų po mašinos ratais ar namų tvenkinyje, o mažesniųjų negalima palikti vienų vežimėliuose, nes šie gali nuriedėti, ir panašiai.

Vis dėlto dažniausiai žmonės nelinkę mokytis iš kito klaidų. Štai ką apie suaugusiųjų „priežiūrą“ liudija vos keli pastarųjų savaičių įrašai policijos suvestinėse.

Į Kauno ligoninę atvežtas mažylis (1 m.) iš Kėdainių, patyręs sunkią galvos traumą – kaukolės lūžį. Vaikelio mama sakė, kad jis namie nukrito nuo sofos. Medikus nustebino motinos supratimas, jeigu tokio amžiaus mažylį – judrų, nuolat besivartantį – ji paliko ant lovos, kuri yra be jokių turėklų...

Kitas vaikas – marijampolietė (1,5 m.) – sunkią galvos traumą patyrė, kai namie staiga nukrito nuo... palangės. Ką mažoji veikė ant palangės, medikams taip ir liko neaišku, nes motina nesugebėjo deramai paaiškinti. Ji tik atsakė į medikų pastabą, jog yra girdėjusi apie mažylius, iškritusius per namo langą... Dabar nelaimės aplinkybes dar aiškinasi teisėsaugininkai.

O kiek vyresnei suvalkietei (2 m.) skubios medikų pagalbos prireikė dėl kūno odos nudegimų, kai mergytė, anot tėvų, namie staiga apsipylė itin karšta sriuba. Kodėl beveik verdančią sriubą reikėję padėti prie mažylės, kuri tuo metu buvo viena kambaryje, nesuprantama...

Be medikų nebeapsiėjo ir Kalvarijos gyventoja (1 m.), prižiūrima močiutės. Moteris nepastebėjo, kada anūkė „pasivaišino“ jos vaistais...

Medikai tegali priminti, kad jokių medikamentų, kaip ir chemikalų, negalima laikyti vaikams prieinamose vietose.

Vietoj žaislo – peilis

Suprantama, dar daugiau nelaimių vaikams nutinka, kai jų tėvai būna neblaivūs.

Štai Kauno medikai neseniai gelbėjo mergytę (2,5 m.) iš Jonavos dėl akies sužalojimo. Girta (2,57 promilės alkoholio – sunkus girtumo laipsnis) motina paaiškino, kad dukrelė „pati susižalojo“ virtuvėje, kai esą netikėtai atsirado prie jos, tuo metu gaminusios maistą ir rankoje laikiusios peilį. Peilio galas ir pataikęs mažylei į akį... Iškart tapo aišku, kad tokios girtos gimdytojos priežiūra vaikeliui buvo tas pats, kaip be priežiūros – tik prišaukė bėdą.

Vos per žingsnelį nuo nelaimės buvo naujasis Elektrėnų gyventojas – vos 5 parų naujagimis. Jį tuo metu (vakare) prižiūrėjo abu tėvai. Abu buvo vidutiniškai apgirtę: motinai (28 m.) pareigūnai, kuriuos iškvietė pilietiški žmonės, nustatė 2,30 promilės alkoholio kraujyje, o tėvui (27 m.) – 2,07 promilės. Matyt, taip tėvai „laistė“ savo šeimos šventę. Policininkai nedrįso palikti naujagimio namie – pristatė jį kartu su girta mama į ligoninę.

Trejų metukų berniukui panašiai nutiko Marijampolėje. Kaimynams pranešus apie girtus vaiko tėvus, buvo nustatyta, kad motina (30 m.) – sunkiai apgirtusi (net per 3 prom.), o jos vyras (40 m.) – vidutiniškai. Abu buvo nepajėgūs rūpintis savo vaiku.

Tokių faktų, kai kaimynai ar kiti artimieji praneša policijai apie girtus gimdytojus, jau negalinčius garantuoti savo mažyliams saugios aplinkos, Lietuvoje būna kasdien ir net po kelis kartus. Tada vaikai dažniausiai laikinai perduodami giminaičiams, kaimynams, tačiau gana daug ir atvejų, kai mažyliai priversti patirti stresą – keliauti į jiems svetimą aplinką (ligonines, globos įstaigas).

Policijos užfiksuoti faktai išduoda, kad girtaujančių tėvų tik daugėja, o kartu nerimą kelia ir jaunėjantys tokie tėvai – policininkų aptinkami girti 19-mečiai–20-mečiai, turintys mažylių.

Smurtas – net įsčiose

Kad vaikas vis dažniau šeimoje laikomas tik daiktu, o ne gyvenimo tikslu ir džiaugsmu, kartojama nuolat, vos tik atsiranda naujas skandalingas ir šiurpus faktas, susijęs su vaikais. Ne be reikalo kažkieno paleista sparnuota frazė, kad vaikų auklėjimas vis labiau bankrutuoja – vaikai ne auklėjami, o paliekami likimo valiai, auga patys, neretai patirdami kančią, matydami blogą pavyzdį.

Žiauru, bet tėvų smurtą patiria ir net negimę kūdikiai, esantys pakeliui į gyvenimą. Štai Vilkaviškio policijos pareigūnai aiškinasi, kodėl savo įtūžio nesulaikė Kybartų gyventojas (32 m.), namų kieme šviesiu paros metu sudavęs stiprų smūgį nėščiai žmonai (29 m.), juolab kad išpuolį stebėjo poros 7-metis sūnus...

Tokių atvejų netrūksta. Neseniai Radviliškio policininkai, vėlų vakarą atvykę pagal iškvietimą į Šeduvą, iš namų išvežė sunkiai apgirtusį vyrą (26 m.), kuris savo nėščiai sugyventinei (22 m.) įspyrė į pilvą. Šiurpu dar ir tai, kad girta (vidutinis girtumo laipsnis) buvo ir nukentėjusioji, būsimoji mama.

Laikė kaip šuniukus

Turbūt niekam ne naujiena, kad patyrę psichologai tvirtina, jog smurtu „auklėjami“ ar vien smurtu dvelkiančioje aplinkoje augantys vaikai vėliau dažniausiai patys tampa smurtautojais, nes toks nuo mažens jiems įskiepytas gyvenimo būdas – rėkti ant kito žmogaus, skaudinti jį, bausti, įveikti – atrodo kaip norma. Vadinasi, galima teigti, kad prieš savo atžalas smurtaujantys gimdytojai ir kiti šeimos nariai patys savo elgesiu lemia, jog ateityje smurtas ir toliau klestėtų – būtų „madingas“ ir kitose kartose.

Tokias psichologų išvadas patvirtina ir, pavyzdžiui, teismų nuosprendžiai, kuriuose atsispindi ne tik kaltinamojo dabartis, bet ir praeitis – teistumai, gyvenimo faktai, atskleidžiami liudytojų. Ir „Akistata“ ne kartą yra rašiusi, kaip buvo nuteistas vienas ar kitas jaunas žmogus, vienaip ar kitaip smurtavęs prieš kitą asmenį, o pats gerokai anksčiau irgi buvęs smurto auka.

Todėl liūdna prognozuoti, bet gali taip būti, kad po kažkiek laiko smurtautojais bus vadinami ir šiuo metu dar mažamečiai du broliukai (3 m. ir 5 m.), Kauno rajono gyventojai, apie kuriuos pernai Lietuvoje garsiai prabilta kaip apie motinos ir senelio „įdomaus“ smurto aukas.

Mat judrūs ir smalsūs, esą gėles skainiodavę ir po daržus lakstydavę berniukai, kad netrukdytų motinai ar seneliui užsiimti savais reikalais, būdavo ne tik stumdomi ar „grūšiuojami“, bet ir šuns pavadėliu pririšami prie suolo, talžomi lazda. Laimei, pernai liepą būtent tokią egzekuciją savo akimis išvydęs jaunas verkusių nelaimėlių kaimynas Gytis (21 m.) nutarė galop užkirsti kelią pensininkui ir jo marčiai smurtauti prieš mažylius. Vaikinas mobiliuoju telefonu nufilmavo prie suolo pririštus vaikus, juos pakalbino liūdinčius ir iškvietė policiją.

Paaiškėjo, kad vyresnysis berniukas senelio dar buvo daužomas ir pliauska per rankas bei kojas.

Šioje „auklėjimo“ istorijoje Kauno apylinkės teismas neseniai paskelbė nuosprendį.

Labai švelni bausmė

Teismo bausmė minėtiems „auklėtojams“ – negriežta, nes matomų sunkių sužalojimų mažyliai tuokart nepatyrė, tačiau kažin ar gali būti didesnė bausmė motinai, kaip nematyti savo augančių, tobulėjančių vaikų? O kaunietei Laurai Matakienei (24 m.) dabar tenka būtent taip gyventi, nes po skandalingo įvykio, kai jos sūneliai, kaip kokie šuniukai, buvo pririšti prie suolo, vaikai nuo motinos buvo atskirti. Pateko pas globėjus. Vienas iki šiol ir toliau globojamas, o kitas jau gyvena su tikruoju savo tėvu (abiejų broliukų tėvai – skirtingi). Pati moteris augina tik jaunėlę dukrelę, kuriai skandalingos berniukų egzekucijos dieną buvo vos keli mėnesiai.

Teisiamoji neišsisukinėjo – neslėpė ne kartą pririšdavusi sūnelius prie suoliuko, nes jie trukdydavę jai namie atlikti įvairius darbus... Teismas nustatė, kad moteris žinojo ir tai, jog jos vaikus įvairiu smurtu žaloja ir uošvis, tačiau mažylių negindavo. Laikė tai auklėjimu...

Belieka viltis, kad taip sukratytas šios motinos likimas nulems bent jau kitokią jos jaunėlės dukrelės kasdienybę, jeigu mergytė augdama taip pat kaip nors trukdysianti savo gimdytojai...

Tokios pat teismo bausmės sulaukė ir netikras berniukų senelis Jonas Matakas (71 m.), nuteistos Lauros uošvis. Šio kaltė teisme pripažinta daužius vieną (vyresnįjį) berniuką medine pliauska ir gumine žarna, nuolat „auklėjus“ broliukus tik keiksmais, grasinimais, gąsdinimais.

Dar teismas įpareigojo abu smurtautojus atlyginti padarytą moralinę ir turtinę žalą abiem berniukams: pensininkas turi patuštinti savo piniginę 2000 eurų, o jo marti – 3000 eurų. Liūdna, bet ekspertai nustatė, kad artimųjų smurto auka tapusiam vyresniajam berniukui nuo to sutriko sveikata.

Abu nuteistieji dar įpareigoti neišvykti slapta iš savo gyvenamosios vietos ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Žodžiu, auklėtis patys.

Viltis – įstatymas

Galima tik priminti, kad tokių teismo nuosprendžių po skandalingų vaikų „auklėjimo“ faktų šalies teismuose kol kas niekada nesibaigia – kadangi vis naujas smurto prieš savo vaikus įvykis gena kitą tokį įvykį, tai ir vieni teismo nuosprendžiai keičia kitus...

Policijos pareigūnai teigia, kad tokių įvykių pastaruoju metu netgi padaugėjo, bet esą greičiausiai ne todėl, kad jų apskritai būna daugiau, o tik todėl, kad drąsesni tapo gimdytojai, kurie nepritaria vaikų auklėjimui smurtu, o kitas poros narys tai daro. Nepritariantieji drįsta skųstis vaiko teisėmis besirūpinantiems specialistams ir teisėsaugininkams, jeigu patys pokalbiais nesugeba pakeisti situacijos šeimoje. Vis labiau pilietiški darosi ir smurtu kvėpuojančių šeimų kaimynai, giminaičiai, pašaliniai asmenys, pastabūs ir neabejingi kenčiantiems mažamečiams.

Nuo tokių smurtaujančių tėvų, senelių ir kitų suaugusių asmenų siekiama apsaugoti mažuosius įvairiomis drausminimo priemonėmis, įvairiomis įstatymų pataisomis.

Neseniai Seimas priėmė naujus įstatymo dėl vaiko tėvų (globėjų) teisių, pareigų ir atsakomybės pakeitimus. Šiame įstatyme nauja yra tai, kad viena iš smurto prieš vaikus formų pripažįstama ir vaiko nepriežiūra.

Įstatymu įteisinta, kad vaikas negali būti paliekamas vienas namie, jeigu jam yra mažiau nei 6 metukai. Toks vaikas turi būti tik su suaugusiais asmenimis arba kitais šeimos nariais, kuriems jau sukakę 14 metų.

Įstatymo rengėjai įsitikinę, kad minėtos naujovės padės sumažinti nelaimių ir tragedijų, kurios nutinka mažyliams, skaičių.

Šis įstatymas įsigalios kitų metų liepą.