Alytaus kultūros centre paskutinį spalio šeštadienį vyks dešimtoji liaudiškos muzikos šventė ,,Ne cik skripkos“, kurios iniciatoriai – dainų ir šokių ansamblio „Tarškutis“ vadovai Rima ir Leonidas Moisejenkai. Nenutrūkstamai ši šventė Alytuje vyko nuo 2001 iki 2008 metų, o pernai atgaivinta po ilgos pertraukos. Šiemetėje dalyvaus kolektyvai ne tik iš skirtingų Lietuvos regionų, bet ir styginis kvartetas „Oseberg“ iš Norvegijos, kuriame skandinavišką folklorą groja alytiškė Diana Moisejenkaitė, prieš keletą metų Mičigane, viename garsiausių JAV universitetų, apsigynusi disertaciją „Lietuvių liaudies muzika viena styga“. D.Moisejenkaitę kalbina Aldona Kudzienė.

– Į dešimtąją liaudiškos muzikos kapelų ir ansamblių šventę „Ne cik skripkos“ žadate parvykti su viešniomis – „Oseberg“ kvartetu iš Norvegijos. Pristatykite šį kolektyvą.

– Kvartetas parengė koncertinę programą, kuri atskleidžia, kaip liaudies muzika įkvėpė įvairių epochų klasikinius kūrinius. Programoje klausytojai išgirs subtilius, intymius bei energingus ir dinamiškus kūrinius.

„Oseberg“ – tai unikalus kvartetas, išsiskiriantis savo sudėtimi: trys smuikai ir violončelė. Kvartetas, įkurtas 2024 m. kovo mėnesį, per trumpą laiką tapo išskirtiniu kolektyvu Norvegijos muzikos pasaulyje, jis išsiskiria savo gyvu, spontanišku ir džiaugsmingu muzikavimu, kuris ne tik įtraukia, bet ir sujaudina klausytojus. 

Kvarteto muzikantės, turinčios klasikinės muzikos išsilavinimą, atlieka autentišką liaudies muziką, pritaikytą klasikiniams instrumentams, taip suteikdamos šiuolaikišką požiūrį į skandinaviškas tradicijas. „Oseberg“ kvartetas siekia atsisakyti kai kurių nerašytų klasikinės muzikos ir kamerinės muzikos taisyklių, suteikia daugiau vietos tikresnei ir intuityvesnei muzikos interpretacijai.

– Ar Lietuvoje koncertuosite pirmą kartą? Kokius kūrinius išgirs atėjusieji į šventę? Tikriausiai skambės ir Jūsų sukurti kūriniai?

– Taip, Lietuvoje „Oseberg“ kvartetas koncertuos pirmą kartą ir tai mums ypatingai svarbi patirtis. Mūsų pasirodymo metu klausytojai išgirs tradicinius norvegų liaudies kūrinius bei šiuolaikiškesnes aranžuotes. Žinoma, atliksime ir mano kūrinių.

– Jums patinka derinti įvairius muzikos stilius, kurti unikalų, šiuolaikinį skambesį. Kuo išskirtinė smuiko ir violončelės muzika?

– Smuiko ir violončelės derinys yra itin išskirtinis dėl savo toninių galimybių – smuikai gali skambėti nuo švelniausių, subtiliausių melodijų iki energingų, dinamiškų rifų, o violončelė prideda gilumo ir emocinio svorio.

– Ką Jums reiškia koncertuoti su dainų ir šokių ansambliu „Tarškutis“? Kiek metų jame grojote? Ar pernykštėse „Skripkose“ turėjote galimybę dalyvauti?

– „Tarškutis“ man yra ypatingas, nes tai – mano muzikinės kelionės pradžia. Kartu su savo tėveliais pradėjau muzikuoti būdama vos trejų metų. „Tarškutis“ mane lydėjo augant, jis visada buvo ne tik muzikinis, bet ir šeimos projektas. Dalyvavimas šiame ansamblyje man reiškia daug daugiau nei vien koncertus – tai ryšys su tradicine muzika ir šeima. Nors pernai šventėje „Ne cik skripkos“ dalyvauti negalėjau, šiemet džiaugiuosi galėdama grįžti ir vėl būti šios nuostabios bendruomenės dalimi.

– Kokiuose dar ansambliuose grojate? Kokiuose projektuose dalyvaujate?

– Birželio mėnesį Alytuje koncertavau su kitu savo kameriniu ansambliu „Quattro Patate“, uždarėme „Dainavos šalies muzikos festivalį“. Groju ne tik su įvairiais profesionaliais orkestrais, bet ir dažnai rengiu solo koncertus. Man ypač patinka derinti kamerinės muzikos subtilumą su solo pasirodymų intensyvumu, o taip pat dalyvauti tarptautiniuose projektuose, kurie leidžia eksperimentuoti su skirtingais muzikos stiliais ir formomis.