Demokratiškai išrinkta naujoji šalies valdžia pirmiausia puolė reformuoti visuomeninį transliuotoją, kurį vadina už visuomenės pinigus išlaikomu vienos partijos propagandiniu ruporu. Ar Lenkijos pavyzdžiu po Seimo rinkimų paseks ir Lietuva?

Išjungė partinį ruporą

Jei gyvenimas Lietuvoje tekės įprasta vaga, jei pavyks išvengti rimtesnės ekonominės sausros, didesnių politinių potvynių, karo ar kitų niokojančių besikeičiančio geopolitinio klimato pasekmių, galėtume tikėtis, kad maždaug po metų pamatysime pirmuosius rudenį išrinkto Seimo politinius sprendimus. Spėlioti, ko pirmiausia imsis naujoji Lietuvos valdžia, rizikinga – iki rinkimų dar nemažai laiko, tačiau smalsaujantys turbūt atkreipė dėmesį į kaimyninę Lenkiją, kurioje po praėjusį rudenį įvykusių parlamento rinkimų, beje, išsiskyrusių rekordiniu rinkėjų aktyvumu, prasidėjo naujas politinis ciklas.

Vienas pirmųjų naujosios valdžios darbų – visuomeninės žiniasklaidos reforma – nuaidėjo skambiomis, net dramatiškomis antraštėmis ir pačios Lenkijos, ir užsienio šalių spaudoje. Kažin ar kam nors tai buvo didelis netikėtumas: naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir jo proeuropietiška koalicinė vyriausybė ne kartą skelbė, kad visuomeninio transliuotojo pertvarka yra vienas iš naujosios vyriausybės prioritetų. „Tokia visuomeninė žiniasklaida, kokią šiuo metu turime, nenusipelnė finansavimo iš mokesčių mokėtojų kišenių“, – anksčiau tvirtino D.Tuskas. Valdžios pradėta visuomeninės žiniasklaidos reforma, dabartinių Lenkijos valdančiųjų teigimu, turėtų atkurti nešališkumą. Buvusi valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija kaltinama pavertusi Lenkijos visuomeninę žiniasklaidą savo partiniu ruporu, kuris be perstojo veikė 8 metus.

Tačiau tai, kaip energingai ir skubiai jis buvo išjungtas, daug ką nustebino. Naujajam Lenkijos parlamentui priėmus nutarimą dėl teisinės tvarkos atkūrimo, visuomeninės žiniasklaidos nešališkumo ir patikimumo, kultūros ministras Bartlomiejus Sienkiewiczius gruodžio pabaigoje vienu ypu atleido visą šalies visuomeninės žiniasklaidos vadovybę. Buvo nušalinti visuomeninio transliuotojo TVP, Lenkijos radijo ir naujienų agentūros PAP vadovai ir valdybų nariai, paskirtos naujos stebėtojų tarybos, turinčios išrinkti naujus valdybos narius. Paskelbus šiuos sprendimus, kuriam laikui buvo nutrūkusi TVP1 kanalo transliacija, išjungtas interneto portalas, nerodytos žinių laidos. Tiesa, netrukus transliacijos buvo atkurtos. Į tokį naujosios valdžios sprendimą audringai reagavo opozicija: partijos „Teisė ir teisingumas“ parlamentarai nacionalinės televizijos pastatuose surengė sėdimąjį streiką, inicijavo kitas masines akcijas, kuriomis buvo protestuojama prieš „pliuralizmo žiniasklaidoje ribojimą“. Vis dėlto, kol kas atrodo, jog naujoji Lenkijos valdžia trauktis neketina ir visuomeninio transliuotojo, kurį laiko buvusios valdžios propagandos įrankiu, reformą vykdys iki galo.

Nešališka ir profesionalia besidedančios LRT vadovai turbūt ir be LRT tyrimo supranta, kodėl naujai išrinkta Lenkijos valdžia permainas šalyje pradėjo tuoj pat išjungusi visuomeninį transliuotoją vaizdavusį konservatorių propagandos ruporą.

Kadangi visuomeninis transliuotojas veikia ir Lietuvoje, kadangi ir jis daugelio seniai laikomas vienos partijos ruporu, kadangi ir pas mus nebedaug beliko iki parlamento rinkimų, klausimas, ko šiuo požiūriu galėtume pasimokyti iš naujosios Lenkijos valdžios, ar turėtume sekti D.Tusko vyriausybės pavyzdžiu, o jei ne, tai kodėl, ne vienam turbūt pasirodytų visai aktualus. Tuo labiau kad Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT nuolat deklaruojamą nešališkumą ir aukštus vakarietiškos žurnalistikos standartus netrukus nešališkai patikrins trejų Lietuvoje rengiamų nacionalinių rinkimų politinės kampanijos. Gali būti, kad šio praktinio patikrinimo rezultatai naująją Seimo daugumą pastūmės sekti kaimynų lenkų pavyzdžiu, o gal pastūmės vėl viską palikti po senovei.

Kaip pagydyti ligonį?

„Tai labai sudėtingas klausimas, bet pabandysiu paaiškinti“, – tarė politologas Andžejus Pukšto, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, paprašytas pakomentuoti iškart po Lenkijos Seimo rinkimų pradėtą visuomeninės žiniasklaidos reformą.

„Reikalas buvo maždaug toks: valdant konservatoriams, „Teisei ir teisingumui“, iš tiesų buvo kilęs didelis nepasitenkinimas visuomeninio transliuotojo veikla. Buvo pakeistas visuomeninio transliuotojo tarybos sudarymo principas. Net ir patys buvusieji valdantieji neneigia, kad visuomenėje buvo kilęs nepasitenkinimas. Konservatoriams nepavyko nesikišti į visuomeninio transliuotojo darbą, nepavyko jo politiškai neintegruoti. Dabar, kai atėjo D.Tuskas, irgi susidarė kurioziška situacija. Tarsi buvo noras tą ligonį – turiu mintyje visuomeninį transliuotoją – pagydyti, bet dabartinė valdančioji dauguma neturi Lenkijos Seime tokios tvirtos balsų persvaros, kad galėtų be prezidento parašo priimti įstatymus. Ir čia, ko gero, yra antrasis atskaitos taškas – pagal Lenkijos Konstituciją, skirtingai nei Lietuvos, parlamente neužtenka paprastos balsų daugumos prezidento vetuotam įstatymui priimti. Tam reikia keturių penktadalių Seimo narių balsų. Todėl D.Tusko vyriausybė nusprendė senąjį visuomeninį transliuotoją tiesiog likviduoti. Jie priėmė ne įstatymą, o Seimo nutarimą: likvidavo senąjį visuomeninį transliuotoją ir pradėjo kurti naują. Blogai, kad tas naujosios daugumos panaudotas metodas irgi nėra teisinis, tad dėl visuomeninio transliuotojo susidarė šioks toks teisinis chaosas. Nežinau, gal dėl to vėliau pasisakys Aukštasis administracinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas. Tačiau faktas tas, kad visuomeninio transliuotojo teisinis pagrindas, galima sakyti, atsidūrė teisiniame vakuume“, – pabrėžė politologas.

Pašnekovo teigimu, Lenkijoje valdant konservatoriams nei opozicija, nei visuomeninės organizacijos negalėjo daryti įtakos, kad visuomeninio transliuotojo TV ir radijo laidose būtų atspindėtos ne vien valdančiųjų, bet ir kitokios visuomenės nuomonės. „Negalėjo. Pasirodo, tam tikrus dalykus, ko gero, reikia fiksuoti Konstitucijoje. Vėlgi: jei dar toliau į praeitį atsuktume laiko juostą, tai pamatytume, kad ir prieš 10, ir prieš 12 metų žiūrovai nebuvo patenkinti visuomeninio transliuotojo darbu. Žinoma, viskas prasidėjo nuo to, kad visuomeninio transliuotojo tarybos sudarymo principas labai netobulas ir pažeidžiamas. Pasirodo, jį galima kaitalioti, susieti su politine valdančiąja dauguma. O kai nėra tvirto, nepajudinamo pamato, tada, žinoma, valdantieji politikai ima kaitalioti tarybos sudarymo tvarką, po to taryba parenka savo direktorių, jo pavaduotojus, net tam tikrą laidų struktūrą. Taip, akivaizdu, kad Lenkijoje yra problema dėl visuomeninio transliuotojo“, – sakė A.Pukšto.

Pasak VDU docento, pasipriešinimas naujosios Lenkijos valdžios pradėtam visuomeninio transliuotojo pertvarkymui yra tikrai didelis. „Problema akivaizdi. Aš vis dėlto manyčiau, kad čia reikėtų kažkokių kompromisinių pasiūlymų. Nes dabar faktiškai visi nacionalinio transliuotojo darbuotojai, dirbę čia iki 2023 metų gruodžio mėnesio, yra atleidžiami. Man atrodo, kad reikalingas kažkoks tarpinis pasiūlymas, kažkoks susitaikymo modelis. Kitaip toks procesas gali tęstis be galo. Reikia tikėtis, kad bus priimtas kažkoks įstatymas dėl visuomeninio transliuotojo tarybos formavimo. Jis turėtų būti atsietas nuo politinių partijų, nuo politinės daugumos parlamente“, – teigė pašnekovas.

Svarstydamas apie tai, ar Lenkijos pamoka sprendžiant valdžios propagandos įrankiu opozicijos laikyto visuomeninio transliuotojo šališkumo problemą būtų naudinga ir Lietuvos, kurios visuomeninis transliuotojas LRT taip pat vadinamas partiniu ruporu, politikams, politologas sakė tuo neabejojantis. „Žinoma, kad būtų naudinga. Ko gero, pamoka yra tokia: galima sudaužyti ir patį tvirčiausią indą. Visuomeninis transliuotojas visgi yra labai svarbus dalykas. Kita vertus, jo svarba irgi keičiasi – nereikia to pervertinti. Dabar, socialinių medijų eroje, visuomeninis transliuotojas gal ne toks svarbus, kaip prieš 20 metų. Tačiau visgi jo svarba išlieka. Branginkime visuomeninį transliuotoją, kad jis išliktų pliuralistinis, kad būtų visiems prieinamas, kad žmonės juo pasitikėtų“, – apibendrino A.Pukšto.

Nereikia sekti lenkų pavyzdžiu

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė, Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja, teigė nemananti, kad Lietuvoje reikėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu reformuojant nacionalinį transliuotoją. „Mano nuomone, jokiu būdu nereikia sekti Lenkijos pavyzdžiu. Nes tai, kas vyko ir tebevyksta Lenkijoje dėl jų nacionalinio transliuotojo, mano supratimu, ne visai demokratiška. O mes vis dėlto esame demokratinė valstybė, todėl nacionalinio transliuotojo statusas turi būti toks, kad politikai negalėtų daryti jam nei politinio spaudimo, nei kokios nors kitos įtakos, nes jis turi atspindėti subalansuotas visų visuomenės grupių, visos partinės sistemos nuomones. Kaip sakoma, geriau ar blogiau, bet, mano supratimu, mūsų nacionalinis transliuotojas bando tą daryti ir daro. Todėl Lenkija negali mums būti pavyzdys, kuris įkvėptų mus galvoti, jog reikia panašių pertvarkymų“, – sakė Seimo narė.

Paklausta, ar nepriekaištaujanti LRT dėl transliacijų politinio šališkumo – opozicijos atstovai kritikuoja LRT tapus vienos partijos – Tėvynės sąjungos – partiniu ruporu, R.Budbergytė atsakė tokių priekaištų neturinti. „Ne, žinokite. Aš pati esu girdėjusi tokių kalbų. Kalba žmonės, kalba politikai. Bet aš noriu pasakyti apie socialdemokratus. Mes, socialdemokratai, tikrai nematome, kad būtume kažkaip diskriminuojami kaip opozicijos atstovai. Kad mūsų nekviestų į TV ar radijo laidas, kad Seime dirbantys LRT žurnalistai nesiteirautų socialdemokratų nuomonės. Ji visada būna išgirsta ir paskelbta – ar žinių laidoje, ar visuomeniniame TV forume. Mes į LRT esame kviečiami, ir šia prasme kažkokių nusiskundimų neturime“, – pridūrė pašnekovė.

Tačiau, pasak R.Budbergytės, galbūt tikrai reikėtų pagalvoti, kaip LRT valdymą ir priežiūrą padaryti efektyvesnę. Apie tai pasvarstyti esą paskatino LRT generalinės direktorės rinkimai. „Galbūt LRT tarybos narių skaičius yra netinkamas, gal reikėtų paieškoti kitokio balanso, kuris galėtų užtikrinti stipresnę valdymo ir priežiūros prasme LRT tarybos veiklą. Kad mes pasitikėtume pačia taryba, kad ji veiktų aktyviai ir skaidriai. Kad nekiltų tokių priekaištų – girdi, buvau nepakviestas, buvau neišgirstas. Žinoma, visų pakviesti neįmanoma, bet galiu pasakyti kaip socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė: mes nesame skriaudžiami“, – teigė politikė.

Pasak R.Budbergytės, ji norinti atkreipti dėmesį tik į vieną dalyką. „Aš LRT laidose pasigendu moterų. Dažnai matau, kad kalba vieni vyrai. Mes, socialdemokratai, kartais pasigendame, kad nėra išlaikomas lyčių lygybės aspektas. Vyksta TV forumas, stovi išsirikiavę vyrai – ir nė vienos moters. O ką, nėra moterų politikių? Nėra moterų eksperčių? Yra! Štai į tokį dalyką visgi norėčiau atkreipti LRT dėmesį. Nesakau, kad mūsų nacionalinis transliuotojas dirba tobulai. Bet kalbėti apie tokias patirtis, kokias galėtume nusižiūrėti iš Lenkijos, tikrai nereikia. Pats svarbiausias dalykas, mano supratimu, – kad į nacionalinio transliuotojo veiklą niekaip negalėtų kištis politikai. Kad nebūtų kuriama tokia situacija, toks teisinis reguliavimas, kuris leistų ar valdžios šakai, ar institucijai daryti politinę įtaką. Man atrodo, kad turime sukūrę tikrai labai neblogą modelį“, – konstatavo Seimo socialdemokratų frakcijos vadovė.

Įsigalėjo dvigubi standartai

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė, atkreipė dėmesį į tai, kad Lenkijoje vadinamasis partinių ruporų ardymas vyko keistai. „Kai demokratinėje valstybėje išjungiami TV kanalai, kai nutraukiamos transliacijos, nebepasiekiami interneto portalai, tai negali nestebinti. Priemonės, kurių Lenkijos visuomeninio transliuotojo atžvilgiu buvo imtasi pasikeitus valdžiai, atrodo neadekvačiai demokratinėje šalyje. Anksčiau buvusią valdžią kaltinusi nedemokratiškumu, dabar atėjusi naujoji, panašu, žengia ne ką geresniu keliu. Bet, kalbant jau apie mūsų nacionalinį transliuotoją, manau, kad tikrai pokyčių jau daug kas nori. Jau pirmieji LRT generalinio direktoriaus rinkimai parodė, kad net ir LRT taryboje yra žmonių, kuriems atrodo, kad pokyčiai LRT veikloje yra būtini. Jau pati rinkimų situacija, kai kelis kartus nepavyko išrinkti LRT vadovo, rodo, kad pasitikėjimas iš trečiojo karto vėl išrinkta LRT generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene yra labai ribotas ir trapus, labiau panašėjantis į nepasitikėjimą. Juk jei esi geras vadovas ir dėl to tave palaiko LRT tarybos nariai, vargu ar taip sunkiai tave išrinktų naujai kadencijai“, – sakė Seimo narė.

A.Širinskienės manymu, LRT savireguliacija etine prasme nepasiteisino. „Iš tiesų buvo tikimasi, kad naujasis LRT etikos kontrolierius padės LRT administracijai būti objektyvesnei, bet viskas išvirto į tai, kad atsirado cenzūros galimybė. Tą patvirtino LRT žurnalisto Virginijaus Savukyno istorija, kai jis buvo LRT savireguliacijos organo nulinčiuotas už tai, kad savo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje išdrįso pakritikuoti teisingumo ministrę. Nors tuo tarpu daug kitų LRT žurnalistų, kad ir ta pati Rita Miliūtė, opozicijos politikus kritikuoja išsijuosusi, ir dėl to jokių klausimų tam pačiam LRT etikos kontrolieriui nekyla. Jis problemos čia nemato. Šiuo atveju tikrai apmaudu, kad įsigalėjo dvigubi standartai, kurie matyti plika akimi. Galų gale šios Seimo kadencijos pradžioje matėme keistas LRT laidas su jose dalyvaujančiais ministrais. Labai gerai atsimenu, kad savo laiku buvo tvirtinama, jog į tokias laidas būtina kviesti ir opozicijos atstovus, kurie oponuotų valdantiesiems. Tačiau pasikeitė valdžia, atėjo dabartinė valdančioji dauguma, ir LRT pradėjo rengti didžiausias laidas, kuriose dalyvauja tik valdantieji. Opozicija pamiršta, nes tai ministrams skirtos laidos“, – konstatavo politikė.

A.Širinskienės teigimu, pokyčiai LRT yra neišvengiami, jie anksčiau ar vėliau turės ateiti. „Vargu ar visuomeninis transliuotojas turi būti valdančiosios daugumos transliuotojas, kuris bet kokia proga, bet kokiai bėdai atsitikus su valdančiąja dauguma, puola ją ginti ir aiškinti, kokia bloga yra opozicija. Matėme, kokia buvo LRT reakcija ir dėl Seimo balsavimo dėl Vytauto Gapšio, matėme reakcijas ir dėl daugelio kitų situacijų. Tai vienas dalykas. Kitas – manau, anksčiau ar vėliau turi kilti klausimų ir dėl nacionalinio transliuotojo finansavimo. Taip, dabartinis LRT finansavimo modelis yra nepriklausomas nuo valdžios, bet jis pradeda peržengti protingumo principą. LRT skirtas finansavimas automatiškai apskaičiuojamas pagal valstybės pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo. Tačiau tada, kai valstybė kūrė tokį LRT finansavimo modelį, tikrai niekas neįsivaizdavo, kad tie nedideli procentukai kada nors išvirs į 60 ar 70 milijonų. Tad šiuo atveju kyla klausimas – o kur yra LRT finansavimo ribos? Gal kada nors tas menkas procentas nuo į biudžetą surinkto Gyventojų pajamų mokesčio taps milijardu? Ar ir tada sakysime, kad nacionalinio transliuotojo finansavimas milijardu eurų yra protingas ir pagrįstas? Šiuo atveju tikrai to protingumo ir pagrįstumo trūksta, ypač kai matai, kad kitų televizijų, kurios yra komercinės, biudžetai, palyginti su LRT, yra daug mažesni. Iš esmės už biudžeto lėšas, skirtas LRT išlaikyti, galėtų išgyventi maždaug dvi komercinės televizijos. Tai irgi patvirtina, kad LRT finansavimo modelis nebeatitinka protingumo principo ir iškreipia rinką“, – sakė pašnekovė.

Svarstydama apie galimas permainas, A.Širinskienė pabrėžė nemananti, kad po Seimo rinkimų, kaip Lenkijoje, turėtų būti išjunginėjami nacionalinio transliuotojo kanalai, jėga užiminėjami biurai, kad būtų pakeista senoji vadovybė. „Tikrai ne. Yra civilizuotas veikimo būdas. Manau, turi būti suformuoti nacionalinio transliuotojo savivaldos organai, normali taryba, kurią galbūt reikėtų depolitizuoti. Pripažinkime, kad toks modelis, kai dalį tarybos narių siūlo politikai – prezidentas, Seimo nariai – nepasiteisina, turint galvoje tai, kad kiekviena partija stengiasi įkišti savo narius. Taip pat matome, jog susiklostė situacija, kai vienų Seimo kadencijų metu parlamentas nėra delegavęs LRT tarybos narių, priešingai nei šioje kadencijoje. Vargu ar toks politizavimas yra geras dalykas. Galbūt reikėtų permąstyti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, taip pat LRT etikos kontrolieriaus instituciją, kuri vargu ar pasiteisino, sprendžiant iš V.Savukyno ir kitų atvejų praktikos. Manau, kad pokyčiai galėtų ateiti keičiant LRT valdymą“, – teigė Seimo narė.

Pasak A.Širinskienės, akivaizdu, kad LRT tuo metu, kai konservatoriai buvo opozicijoje, labai mėgdavo į savo laidas kviesti opozicijos atstovus, o dabar, kai opozicijoje nebe konservatoriai, jos atstovavimas LRT laidose yra žymiai mažesnis. „Kartais tikrai gali pamatyti laidų, kuriose kartu su keliais valdančiaisiais į studiją pakviečiamas ir koks opozicijos atstovas. Bet kaip jis gali dalyvauti diskusijoje, kai reikia oponuoti iškart keliems, ir gauna neproporcingai mažai laiko? Tokios laidos sukuria vaizdą, neva visi pritaria valdantiesiems, tik kažkoks vienas atėjęs nelaimėlis galvoja kitaip. Iš tikrųjų pasigendu skirtingų nuomonių atspindėjimo LRT laidose, to tikrai trūksta“, – pridūrė pašnekovė.

Link permainų – demokratiniu keliu

„LRT jau daug metų veikia kaip konservatorių partinis ruporas, bet to, kas įvyko Lenkijoje, Lietuvoje jokiu būdu negalima daryti. Nors mūsų, „valstiečių“, LRT laidose beveik nėra, mūsų nuomonė neatspindima. Kai praėjusioje Seimo kadencijoje dirbau valdančiojoje daugumoje, per LRT radiją šnekėjau gal tris kartus. Per visus ketverius metus. Tai rodo absoliučias patyčias. Žinoma, mes viską matome ir viską suprantame“, – sakė Ramūnas Karbauskis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

Jo manymu, Lenkijos premjeras D.Tuskas, pradėjęs reformuoti visuomeninį transliuotoją, pasielgė visiškai neprotingai. „Jis pats sau padarė meškos paslaugą, nes sakė, kad nori po rinkimų suvienyti visuomenę, sutaikyti Lenkiją. Tačiau tokiais veiksmais jis ją dar labiau suskaldė. Reikėjo kelti partinio nešališkumo klausimą Lenkijos visuomeninio transliuotojo tarybos nariams, reikėjo kalbėtis su jais, užuot ėmus kapoti kirviu. Kapojimas niekada neduoda norimų rezultatų. Tą suprasdamas siekiau pokyčių įstatymuose. Mes turėjome progą padaryti taip, kaip dabar D.Tuskas padarė. Bet mes to nedarėme ir niekada nedarysime, nes esame demokratinės valstybės politinė partija ir žinome, kad tokiais būdais visuomenę galima tik supriešinti, o ne apjungti. Dabar ji priešinama kiekvieną dieną“, – sakė R.Karbauskis.

Jo teigimu, link pokyčių LRT reikėtų eiti demokratiniu keliu. „Mūsų atveju pirmiausia LRT taryba turi tokius dalykus kontroliuoti – kalbu apie tai, kad visuomeninis transliuotojas netarnautų vienai ar kitai politinei jėgai. Kad nacionalinė televizija, radijas netaptų vien kažkokios žmonių grupės nuomonės reiškėju, kad neatstovautų kažkieno partiniams interesams. LRT taryba iki šiol to niekada nedarė ir tarnavo LRT generaliniams direktoriams. Kitaip sakant, visos LRT tarybos buvo kišeninės. Tačiau praėjusioje Seimo kadencijoje mes pakeitėme LRT įstatymą. Dabar jame sudėti visi dalykai, kad LRT taryba turėtų absoliučiai visas galimybes pasikeisti. Jeigu LRT taryba dabar darytų tai, ką ji gali daryti pagal LRT įstatymą, tai šiandien niekas nešnekėtų apie politinę įtaką nacionaliniam transliuotojui, apie LRT politines nuostatas ir generalinės direktorės vaidmenį. Viskas būtų taip, kaip norėtų pati LRT taryba. Juk ji sudaryta iš visuomenės atstovų. Dalį jų deleguoja prezidentas, Seimas, visuomeninės organizacijos. Pernai renkant naują LRT generalinį direktorių LRT tarybos narių balsai pasiskirstė po lygiai, dabartinė LRT vadovė išrinkta tik iš trečio karto. Taigi, pradėjo veikti tai, apie ką ir kalbėjome: LRT taryboje atsiranda narių, kurie turi kitokį požiūrį“, – pridūrė pašnekovas.

„Valstiečių“ lyderis pabrėžė, kad visuomeninis transliuotojas išlaikomas mokesčių mokėtojų pinigais, ir jo veikla turi atspindėti įvairių visuomenės grupių nuomones. R.Karbauskis leido suprasti, kad šia prasme permainų tikisi jau netrukus. „Šį pavasarį prezidentas turi pasiūlyti keturis naujus LRT tarybos narius. Aš esu įsitikinęs, kad po šito pakeitimo LRT įstatymas, kurį man pavyko su buvusiu Seimo Kultūros komitetu ir visu Seimu pakeisti, pagaliau pradės veikti. Esu tikras, kad pakeitus keturis LRT tarybos narius joje jau bus pakankamai žmonių, kurie norės pokyčių LRT. Ir tada nereikės po Seimo rinkimų nei atleidinėti vadovų, nei vaikyti žurnalistų, nei dar kažko daryti, kaip Lenkijoje, kai buvo nuspręsta uždaryti partinį ruporą. Permainos prasidės dėl to, kad LRT taryba paprasčiausiai pasakys LRT vadovybei – ką jūs čia išdarinėjate? Kaip galite rodyti laidas, kuriose dalyvauja trys pašnekovai, ir visi trys atstovauja tai pačiai politinei nuostatai? Kas čia – privati partinė televizija už mūsų visų pinigus?“ – retoriškai klausė R.Karbauskis.