Vilniaus senajame teatre (VST) įvyko paskutinė šio sezono premjera – spektaklis pagal vengrų dramaturgės Katos Wéber pjesę „Moters dalys“. Uršulės Bartoševičiūtės režisuotas spektaklis – pirmagimio besilaukiančios jaunos poros istorija, šeimos drama, kurios veiksmas vyksta šiomis dienomis, įtaigus šiuolaikinės moters, kovojančios už teisę į savo kūną ir kasdienybę, gyvenimo paveikslas.
„Moters dalys“ – tai pirmasis profesionalus spektaklis lenkų kalba (rodomas su lietuviškais titrais) valstybiniame Lietuvos teatre nuo tarpukario.
Po didinamuoju stiklu
Režisierės U.Bartoševičiūtės spektaklis pagal vengrų dramaturgės K.Wéber pjesę „Moters dalys“ – tai pirmagimio besilaukiančios jaunos poros istorija, šeimos drama, kurios veiksmas vyksta šiomis dienomis, grįsta moteriškų personažų jėga ir ryžtu.
Šeimos gyvenimas, bendrabūvis tarsi objektyvu pritraukia ir parodo šiandienos visuomenės problemas, vidinius konfliktus, įtampas. Tai, kad pjesė parašyta Vengrijoje, pirmą kartą pastatyta Lenkijoje, nėra atsitiktinumas – joje analizuojama Rytų Europai būdinga buitinė, latentinė ksenofobija, homofobija, seksizmas.
30-metė pjesės veikėja Maja grumiasi su asmenine tragedija. Norėdama grįžti į gyvenimą, ji neišvengiamai priversta suabejoti savo ligšioliniu gyvenimu ir savo pasaulį, santykius kurti nuo nulio.
Moters teisė į savo kūną
„Moters dalys“ – įtaigus šiuolaikinės moters, kovojančios už teisę į savo kūną ir kasdienybę, gyvenimo paveikslas.
„Moters dalys“ visų pirma kalba apie moters teisę į savo kūną, teisę rinktis, ką su juo daryti. Žiūriu į Mają, pagrindinę pjesės veikėją, ir joje matau kiekvieną moterį, susidūrusią su netektimi, gedulu, kančia, abejonėmis, bandančią susigrąžinti fizinę, emocinę sveikatą, pusiausvyrą. Majos aplinka, jos šeima primena maitvanagius, laukiančius šios moters klaidos, neteisingo žingsnio, sprendimo. Ryški ir kančios estafetė – vienoje kartoje užgimusi nemeilė, konkurencija dauginasi ir perduodama ateinančioms kartoms“, – teigia režisierė U.Bartoševičiūtė.
„Tai mano kūnas. Tai mano asmeninis reikalas. <...> Tai yra tai, ko jūs negalėsite pagražinti, kaip, pavyzdžiui, apylinkės, vietovės“, – sako pagrindinė pjesės herojė Maja.
Kas nuplaus kaltę?
Šeima daugiakalbė – pjesėje išryškėja tokių šeimų kultūriniai stereotipai, problemos, nesusikalbėjimas, kurį lemia skirtingos kultūrinės tradicijos bei tapatybė. Tai paryškina ir laisvamaniškumo bei religinių tradicijų takoskyra. Iškyla kone obsesyvus noras rasti kaltininką, jį nubausti, įvykdyti „teisingumą“ dėl fiktyvaus „nuodėmės“ ar „kaltės“ nuplovimo.
U.Bartoševičiūtė: „Su Lietuvos lenkų bendruomene santykį noriu užmegzti dirbdama su aukšto lygio, šiuolaikine europietiška dramaturgija ir spręsti poliarizuojančius klausimus.“
Dramaturgė kiekvieną personažą piešia su didele atida ir empatija – neteisia ir nekritikuoja, bando suprasti vykstančius pokyčius. Spektaklyje naudojamos kinematografinės raiškos priemonės (videomenininkas – Martynas Norvaišas), intymus pasakojimas, detalių tikroviškumas žiūrovą prikaustys.
Empatijos galia
Pjesę „Moters dalys“ dramaturgė K.Wéber parašė 2018 m. Bendradarbiaujant su vengrų režisieriumi Kornéliu Mundruczó pjesė pirmą kartą pastatyta Lenkijoje „TR Warszawa“ teatre. Spektaklis sulaukė sėkmės, pripažinimo. Jis rodytas garsiausiose pasaulio scenose, teatro festivaliuose („Festival d’Avignon, Athens & Epidaurus Festival), „Divine Comedy Festival“, „Sirenos“). 2019 m. šis darbas pelnė „Grand prix“ kaip geriausias 2019 m. Lenkijos spektaklis „Boska komedia“ festivalyje Krokuvoje. 2020 m. K.Wéber ir K.Mundruczó pastangomis pjesė virto filmu „Pieces of a Woman“ („Netflix“), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko aktorė Vanessa Kirby.
„K.Wéber yra nuostabi rašytoja. Jos istorijos dažnai provokuoja, tačiau visada yra pilnos empatijos. Ši kombinacija itin retai sutinkama. Dažniausiai kuriama tik dėl provokacijos. Arba empatija kūriniuose būna netikra“, – teigia režisierius K.Mundruczó.
K.Wéber – dramaturgė, scenarijų autorė, studijavo Budapešte Teatro ir kino universitete. Parašė dramas „Demencija“, „Gyvenimo šviesa“, „Septynios mirtinos nuodėmės / Tėvynė (pagal B.Brechtą), libretą operai „Voyage vers l'Espoir“.
Kaip dar mus veikia laikas
U.Bartoševičiūtė – viena įdomiausių jaunosios kartos teatro režisierių, sukūrusi spektaklių įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose. 2021 m. apdovanota Jaunojo menininko prizu, spektaklis „Makbetas“ 2023 m. nominuotas penkiose Islandijos teatro apdovanojimų kategorijose, spektaklis „Savižudybės anatomija“ (LNDT, 2024 m.) „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose nominuotas geriausios režisūros, antraplanio moters vaidmens ir scenografijos kategorijose.
Režisierę kūryboje domina laikas, būdai, kaip galima analizuoti kartų santykius, besitransformuojančias traumas. Ji siekia permąstyti sustabarėjusį konkrečių veikėjų, įvykių, reiškinių vaizdavimą, reiškinius ir jausmus, kurie ilgainiui keičiasi: kaip istoriškai vaizduojame moteris scenoje, kaip teisingiau inscenizuoti klasikinius tekstus, kokią dinamiką mieliau stebime scenoje ir repeticijų salėse. Rūpi ir atsakyti į klausimą – kaip dar mus veikia laikas, atmetus tai, kad fiziškai ir ideologiškai verčia mus senti ir darytis senamadiškais?
Pirmasis – lenkų kalba
„Moters dalys“ – tai pirmasis profesionalus spektaklis lenkų kalba valstybiniame Lietuvos teatre nuo tarpukario. Sprendimas spektaklį kurti lenkų kalba – sąmoningas siekis įtraukti lenkakalbę bendruomenę į profesionalaus teatro procesus, stiprinti lietuvių ir lenkų kultūrinius ryšius.
„Man labai svarbu, kad po tiek laiko pirmasis lenkakalbis spektaklis valstybiniame teatre nėra kokia paprasta ir lengvai sukramtoma klaidų komedija. Su Lietuvos lenkų bendruomene santykį noriu užmegzti dirbdama su aukšto lygio, šiuolaikine europietiška dramaturgija ir spręsti poliarizuojančius klausimus. Tikiu VST kaip daugiakalbe institucija, kurioje šis įgūdis yra pranašumas, išskiriantis šį teatrą iš kitų“, – teigia U.Bartoševičiūtė.
Režisierė yra prasitarusi, jog jos širdis dainuoja, kai repetuojant repeticijų salėje girdi lenkų, rusų, lietuvių ir anglų kalbas – taip grįžta į savo vaikystės Vilnių.