Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vėžaičių filialas prieš keletą savaičių atšventė 90 metų jubiliejų, tačiau šventines nuotaikas temdė nerimas dėl ateities. Įstaigos darbuotojai ilgus metus niekieno netrukdomi vykdė savo pareigas ir džiugino ūkininkus atliekamų tyrimų ir eksperimentų rezultatais. Visgi neseniai tarsi perkūnas iš giedro dangaus mokslininkų ir kitų darbuotojų kolektyvą pasiekė neraminanti žinia – Klaipėdos rajono savivaldybė ketina atimti kone pusę iki šiol naudotų patalpų.

Mažina perpus

LAMMC Vėžaičių filialas šiandien vykdo žemės ūkio mokslų srities agronomijos ir miškotyros bei su jomis susijusių ekologijos ir aplinkotyros, biologijos, biofizikos, botanikos, zoologijos krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

Ši mokslo įstaiga yra įsikūrusi Vėžaičiuose, Gargždų gatvėje, esančiame trijų aukštų pastate, kuris kadaise buvo pastatytas būtent jai. Tiesa, šiuo metu įstaigos darbuotojai jau gali naudotis tik antruoju aukštu, nes pirmajame pastato aukšte veikia Vėžaičių bendruomenė, o trečiasis aukštas šiuo metu renovuojamas. Vėliau planuojama į jį atkelti privačius senelių namus.

Prieš kurį laiką minėtas pastatas priklausė Turto bankui, tačiau kiek daugiau nei prieš porą metų į savo rankas jį perėmė Klaipėdos rajono savivaldybė, kuri dabar ir yra teisėta šio objekto savininkė. Būtent savivaldybė ir sprendžia, kaip išnaudoti turimas patalpas.

Neseniai savivaldybė nusprendė iš vietos kultūros centro čia perkelti J.Lankučio viešosios bibliotekos Vėžaičių padalinį. Perkelti biblioteką planuojama ne bet kur, o būtent į antrąjį pastato aukštą, kuriame šiuo metu ir veikia LAMMC Vėžaičių filialas. Tą padaryti ketinama jau nuo kitų metų sausio 1 d.

Verta paminėti, kad pagal pirminius planus, biblioteką kartu su vietos seniūnija buvo planuojama perkelti į trečiąjį pastato aukštą, tačiau atsiradus privačiam investuotojui, sumanymo buvo atsisakyta.

Šiuo metu mokslo įstaigai priklausančios patalpos užima maždaug 600 kv. m plotą. Po Naujųjų Metų jai ketinama palikti tik kiek daugiau nei pusę jo.

Negali užtikrinti sąlygų

LAMMC Vėžaičių filialui vadovaujanti dr. Danutė Karčauskienė prisipažino, kad toks Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimas buvo ne tik nemalonus, bet ir netikėtas.

„Tiesą pasakius, prieš kurį laiką valdžios atstovai mane pasikvietė pasikalbėti. Prieš susitikimą net neįtariau, apie ką bus šnekama. Kai nuėjau, jie man pranešė, kad planuoja iš mūsų įstaigos perimti 3 kabinetus. Diskusijų metu ėmiau svarstyti, kad gal kaip nors išsiversime ir be tų kabinetų, tačiau jokių dokumentų nepasirašiau, oficialaus sutikimo nedaviau.

Galiausiai visai neseniai man pranešė, kad turime atlaisvinti ne 3, o jau 8 kabinetus. To jau tikrai per daug! Esame pavaldūs ne vietos savivaldybei, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, todėl savivaldybei esame tarsi svetimkūnis. Labai liūdna, kad vyksta tokie dalykai. Esame vienintelė mokslo įstaiga regione, o bibliotekų – dešimtys. Norėtųsi sulaukti bent šiokios tokios pagarbos“, – apmaudo neslėpė LAMMC Vėžaičių filialo vadovė.

Šioje įstaigoje dirba 17 darbuotojų, 5 iš jų – mokslininkai, kuriems privaloma užtikrinti atskirus darbo kabinetus. Taip pat yra doktorantų, kuriems pagal reikalavimus irgi reikia atskirų darbo patalpų. Po to, kai įsikels biblioteka, LAMMC Vėžaičių filialui turėtų būti palikti vos 8 nedideli kabinetai.

„Šiuo metu turime net tarptautinį doktorantą iš Pakistano. Ministerija reikalauja visiems darbuotojams užtikrinti geras sąlygas. Privalome turėti net atskirą kambariuką, kuriame būtų galima išsivirti kavos, pasišildyti maistą. Nežinau, kaip reikės verstis, kai čia atsikels biblioteka. Mes paprasčiausiai negalėsime vykdyti mokslo įstaigos funkcijų, nes tam neturėsime galimybių“, – svarstė dr. D.Karčauskienė.

Įvertino už pasiekimus

Iki šiol LAMMC Vėžaičių filiale buvo organizuojamos konferencijos, seminarai ir kursai ūkininkams, žemės ūkio bendrovių, konsultacinių tarnybų bei savivaldybių specialistams ir aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų dėstytojams, taip pat pagal išankstinius žemdirbių užsakymus buvo gaminamas ir platinamas nitraginas (rizogenas) ankštiniams augalams, teikiamos konsultacijos dirvų kalkinimo, tręšimo, biologinio azoto kaupimo, žemės dirbimo, žemės ūkio augalų agrotechnikos, sėjomainų, žolininkystės, agroekologijos, piktžolių kontrolės ir kitais klausimais. Visa tai buvo daroma dar 2015 metais suremontuotose patalpose.

Tąkart už pasiekimus mokslo srityje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija LAMMC Vėžaičių filialui skyrė maždaug 104 tūkst. eurų, už kuriuos ir buvo atliekami remontai. Be abejo, visoms patalpoms sutvarkyti lėšų nepakako, todėl antrame aukšte buvo pakeisti tik langai, įrengta nedidelė konferencijų salė, suremontuota keletas kitų patalpų.

„Blogiausia, kad savivaldybė dabar veja būtent iš tų suremontuotų patalpų, palikdama mus aptriušusiose erdvėse. Nesmagu ir tai, kad žadama nuo bibliotekos pastatyti pertvarą, todėl net negalėsime vaikščioti per pagrindinį įėjimą – turėsime naudotis šoniniu, kuris taip pat jau seniai prašosi remonto. Neįsivaizduoju, kaip ateityje reikės priimti užsienio svečius ar nusipelniusius Lietuvos mokslininkus. Be to, neaišku, kur dabar reikės vykdyti savo organizuojamas konferencijas“, – nerimo neslėpė pašnekovė.

Ji teigė neprarandanti vilties, jog dar gali pavykti su Klaipėdos rajono savivaldybės vadovais rasti bendrą susitarimą. Labiausiai LAMMC Vėžaičių filialo vadovė norėtų, kad įstaigai liktų visas antras aukštas, tačiau teigė, jog kaip nors išsiverstų ir be 3 kabinetų. Tik ne be 8! Dr. D.Karčauskienė teigė esanti dėkinga savivaldybei už tai, kad iki šiol reikėdavo mokėti tik nedidelį nuomos mokestį, ir tvirtino, kad tikrai rastų lėšų, jei tas mokestis būtų pakeltas. Svarbiausia, anot jos, leisti toliau dirbti savo darbą.

Ūkininkai baiminasi

Klaipėdos rajono savivaldybei planuojant kardinaliai pabloginti LAMMC Vėžaičių filialo darbuotojų sąlygas, sunerimo ir visos šalies ūkininkai, reguliariai besinaudojantys šios mokslo įstaigos teikiamomis paslaugomis. Labiausiai žemdirbiai baiminasi, kad mokslininkai neturės pajėgumų gaminti gumbelinių bakterijų preparatą – rizogeną. Tai – vienas iš Lietuvoje sukurtų, moksliškai pagrįstų biologinių preparatų, skirtas ankštinių augalų derlingumui ir dirvožemio mikrobiologinei būklei gerinti, pritaikytas Lietuvos klimato sąlygoms ir tvaraus ūkininkavimo praktikoms.

„Aš pats naudoju šį preparatą ir galiu drąsiai pasakyti, kad jis derlių pagerina mažiausiai 20 proc. Tai, kas dabar vyksta su LAMMC Vėžaičių filialu, kelia didelį nerimą, kad šio preparato apskritai gali nelikti, nes mokslininkai paprasčiausiai neturės patalpų, kur jį gaminti. Manau, kad su LAMMC Vėžaičių filialu elgiamasi nesąžiningai. Bijau, kad po šio žingsnio įstaigai gali apskritai iškilti egzistencijos grėsmė“, – svarstė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Jam antrino ir Varėnos rajone ūkininkaujantis Vytautas Raulonis. Žemdirbys neslėpė apmaudo, kad vykdoma dabartinė politika kelia grėsmę mokslo įstaigų išlikimui.

„Pats ne kartą lankiausi LAMMC Vėžaičių filialo konferencijose ir seminaruose. Ne pirmus metus naudoju ir jų kuriamą rizogeną. Jis – nepamainomas produktas ankštiniams augalams. ES skatina ankštinių kultūrų auginimą, o mes savotiškai užkertame tam kelią. Tikiuosi, kad mokslininkams su Klaipėdos rajono savivaldybės vadovais dar pavyks rasti susitarimą. Norėtųsi kuo labiau palaikyti tokios įstaigos darbuotojus, kurie sukuria daug gero“, – kalbėjo V.Raulonis.

Raseinių rajone žemę dirbantis Alfredas Bardauskas taip pat ne vienus metus naudoja Vėžaičiuose gaminamą rizogeną. Vyras pasakojo, kad jam labai patogu užsisakyti šį produktą ir žinoti, kad jis bus pagamintas laiku, o jo kokybė bus garantuota. Priešingai nei perkant kitų įmonių siūlomus panašaus tipo produktus, kuriuos įsigijus nežinia, kokios kokybės preparatas nusiperkamas.

„Ankštinius augalus auginu labai seniai. Tai dariau dar tais laikais, kai ES to nereikalavo. Pats suprantu šių augalų svarbą. Visada naudojau ir Vėžaičiuose gaminamą rizogeną. Liūdna būtų, jei šios įstaigos neliktų. Ten dirba mokslininkai, kurie nusipelno didžiausios pagarbos. Jų skelbiamais atliekamų tyrimų rezultatais nuolat naudojuosi. Manau, kad tai daro ir tūkstančiai kitų žemdirbių. Būtina šios įstaigos darbuotojus skatinti, o ne bloginti jų darbo sąlygas“, – pabrėžė A.Bardauskas.

Pažadėjo pasidomėti

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas kaip niekas kitas turėtų suprasti LAMMC Vėžaičių filialo svarbą. Juk jis pats – buvęs žemės ūkio ministras, nuolat domėjęsis žemės ūkio reikalais. Meras neslėpė, kad jam puikiai žinoma šios mokslo įstaigos situacija, tačiau teigė neįžvelgiantis didelių problemų.

„Mes šiuo klausimu bendravome ir su LAMMC Vėžaičių filialo vadove, kuri iš pradžių lyg ir neprieštaravo, kad į dalį įstaigos patalpų atkeltume biblioteką. Tas pastatas priklauso savivaldybei, tad galime su juo elgtis, kaip norime. Dabar biblioteka įsikūrusi kultūros centro patalpose. Tai – nepatogi vieta nei darbuotojams, nei skaitytojams, o ir paties kultūros centro veikloms dabar nepakanka erdvių. Dėl to būtina ieškoti kokių nors sprendimų“, – sakė B.Markauskas.

Jis pabrėžė, kad iki šiol LAMMC Vėžaičių filialui buvo sudaromos išskirtinai geros sąlygos, o dalis patalpų, jo nuomone, paprasčiausiai buvo neišnaudojamos. Meras taip pat teigė manantis, kad įstaigai nekyla jokia egzistencijos grėsmė. Jis tikino gerbiantis ir palaikantis visus joje dirbančius asmenis ir suprantantis jų reikalingumą.

Visgi B.Markauskas pripažino, kad visoje šioje situacijoje gali būti tam tikrų miskomunikacijos spragų, todėl pažadėjo artimiausiu metu pats nuvykti į LAMMC Vėžaičių filialą ir pabendrauti su ten dirbančiais asmenimis bei savo akimis įvertinti jų darbo sąlygas.

Belieka tikėtis, kad mokslo įstaigoje apsilankęs Klaipėdos rajono vadovas priims visoms pusėms palankų sprendimą, o didžiulę naudą visai Lietuvai nešantys LAMMC Vėžaičių filialo darbuotojai neliks nuskriausti ir toliau deramai galės vykdyti savo funkcijas.

Komentarą apie esamą situaciją pateikė ir LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas: „noriu pabrėžti, kad centrui svarbu išsaugoti mokslinę veiklą regione ir Vėžaičių filialas mums tikrai yra svarbus. Su Klaipėdos r. savivaldybe tęsiame konstruktyvų dialogą ir ieškome abiem pusėms tinkamo bei priimtino sprendimo. Pokalbiai ir derybos vis dar vyksta, todėl viešai reiškiama nuomonė, kuri gali sudaryti įspūdį apie nesutarimus ar konfliktą, neatspindi realios situacijos.“

Romanas Verbickas