Nuolat reformuojama Lietuvos švietimo sistema didelių sukrėtimų neišvengs ir šiais metais. Vienas iš didžiausių – pasikeitusi brandos egzaminų tvarka. Nuo šiol norintiems stoti į aukštąsias mokyklas: tiek į valstybės finansuojamas vietas, tiek į mokamas, bus privaloma išlaikyti tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos ir literatūros valstybinius egzaminus bei vieną pasirenkamąjį. Ir nesvarbu, kad jaunuolis yra, pavyzdžiui, visiškas humanitaras, kone tobulai mokantis lietuvių kalbą – studijuoti šio ar kitų humanitarinių dalykų jis negalės, jei neišlaikys valstybinio matematikos egzamino. Į aukštąją mokyklą užsivers durys ir tiksliųjų mokslų asui, jei šis neišlaikys lietuvių kalbos egzamino. Ir visai nesvarbu, kad tiek metų Lietuvos mokyklose mokslas buvo profiliuojamas – humanitarai galėjo rinktis daugiau humanitarinius dalykus, o tiksliukai – daugiau tiksliuosius. Dabar jau siekiantiems aukštojo mokslo vėl teks siekti universalumo – gerai mokėti tiek lietuvių kalbą, tiek matematiką.

Valstybiniai brandos egzaminai prasidės dar 11-oje klasėje

Šiais metais egzaminų stresą patirs ne tik abiturientai. Vienuoliktokams (arba kitaip sakant – gimnazijų trečiokams) jau šiemet teks laikyti tarpinius patikrinimus privalomų ir pasirenkamų dalykų, kurių įvertinimai po metų atsispindės mokyklos baigimo atestate.

Pirmasis lietuvių kalbos ir literatūros tarpinis patikrinimas vyks jau kovą, istorijos ir chemijos patikrinimai vyks gegužės mėnesį.

Tarpinių patikrinimų rezultatai bus dalis galutinio 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimo. Jie sudarys iki 40 proc. galutinio balo, o patys brandos egzaminai – iki 60 proc. įvertinimo.

Šiųmečiai vienuoliktokai, jei jų netenkins tarpinių patikrinimų rezultatai, galės juos perlaikyti, tačiau vėlesnės kartos tokios galimybės jau nebeturės.

Kai kurie moksleiviai ir tėvai piktinasi, kad tokia tvarka tik pailgins gimnazistų stresą ir įtampą, juolab kad brandos egzaminų laikotarpis daugeliui moksleivių ir jų tėvų tampa tikru iššūkiu, kai vaikai labai jaudinasi, mažai miega, daug mokosi ir apskritai tuo metu dėl įtampos ir streso neretai ima susidurti ir su fiziniais negalavimais.

Ateitį nulems ne tik egzaminai

Kita vertus, švietimiečiai sako, kad ilgainiui tokia tvarka kaip tik pagerins emocinę moksleivių būseną, mat jie žinos, kad ne vieną dieną išlaikytas egzaminas nulems jų tolimesnę ateitį.

„Tai, kad 40 proc. moksleivis gali surinkti per tarpinius patikrinimus, yra teigiama. Didesnė dalis įvertinimo visgi gaunama per brandos egzaminą. Mano pačios praktika rodo, kad kai studentas turi galimybę dalį įvertinimo gauti iš anksto, streso lygis kaip tik sumažėja. Jaunuoliai atsipalaiduoja psichologine prasme, žinoma, ne darbine, nes vis tiek jie turi dirbti ir ruoštis“, – sako švietimo ekspertė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

Vis dėlto ji mano, kad kai Lietuvoje būna modeliuojami pokyčiai, dažnai pasiklystama tarp vizijos ir realybės.

„Kai vyksta tarpinis patikrinimas, mokykloje sutrikdomas ugdymo procesas. Neaišku dėl priemonių, kurios bus naudojamos, ne visada gali užtekti kompiuterių, gali sutrikti ryšys ir pan. Galų gale tarpinių patikrinimų metu pačioje mokykloje turi vykti pamokos kitiems. Mokytojai turi būti organizatoriai, vykdytojai, tikrintojai – jie atitraukiami nuo kitų moksleivių ugdymo“, – sako politikė.

Ir visai nesvarbu, kad tiek metų Lietuvos mokyklose mokslas buvo profiliuojamas – humanitarai galėjo rinktis daugiau humanitarinius dalykus, o tiksliukai – daugiau tiksliuosius. Dabar jau siekiantiems aukštojo mokslo vėl teks siekti universalumo – gerai mokėti tiek lietuvių kalbą, tiek matematiką.Aut. past.

Trys valstybiniai egzaminai į visas studijų vietas

Taigi, kaip jau minėta, nepaisant to, ar planuosite stoti į valstybės finansuojamą studijų vietą, ar ketinate už studijas mokėti patys, minimali egzaminų kartelė bus tokia pati. Privaloma išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo laisvai pasirinktą egzaminą. Nors matematikos valstybinio egzamino nereikia tiems, kurie stoja į menų krypties studijas, vis dėlto visi kiti abiturientai nuo šio egzamino neišsisuks.

Tiesa, pažvelgus į praėjusių kelių metų matematikos egzamino rezultatus, panašu, kad ne vienam abiturientui tos minimalios kartelės perlipti gali ir nepavykti – 2022 metais matematikos egzamino neišlaikė 35 proc. moksleivių, pernai – 15 proc. abiturientų.

„Tai, kad valstybės finansuojamos ir nefinansuojamos vietos sulyginamos, yra teigiama – nereikia devalvuoti mūsų aukštojo mokslo. O kad matematika reikalinga – na, ji reikalinga loginiam mąstymui stiprinti, – sako V. Targamadzė, tačiau priduria, kad klausimas, ar pati matematikos programa mokyklose neturėtų būti atnaujinta. – Loginiam mąstymui lavinti reikia įrodyti teoremas, o ne tik atkartoti kažką. Kiek girdžiu iš matematikų, programa turėtų būti tobulinama“.