Dažniausiai nuo grupuotės narių nukentėdavo nelegalia veikla užsiimantys asmenys – kontrabandinių cigarečių gabentojai, mokesčius slepiantys verslininkai ir pan. Nuo nusikaltėlių nukentėję tokie asmenys bijodavo kreiptis pagalbos į pareigūnus – taip būtų išaiškėjusi jų nelegali veikla.

Kelionė su kaimynu

Į pareigūnus ne iš karto ryžosi kreiptis ir Vilniaus rajono gyventojas M. Š., įtariama, ketinęs nelegaliai įsigyti pistoletą. Tiesa, vyras tai neigia. Teisme nukentėjusiuoju pripažintas M. Š. pasakojo, kad 2011-ųjų gruodžio 1-ąją jis pardavė automobilį, už kurį gavo 10 000 litų. „Pinigai buvo perduoti mano darbo vietoje, tai galėjo daug kas matyti. Tą pačią dieną apie 19.00 val. su pinigais grįžau namo. Po kelių minučių pas mane atėjo kaimynystėje gyvenantis Bogdanas Gaidukianecas. Pastarojo brolis dirbo kartu su manimi vienoje įmonėje ir žinojo, kad aš pardaviau automobilį. Bogdanas paprašė pavėžėti. Aš sutikau pagelbėti kaimynui, sėdom į automobilį. Vienoje vietoje Bogdanas liepė sukti į žvyrkelį. Kiek pavažiavus, ties krūmais, jis liepė sustoti ir kažkur nuėjo. Grįžo nešinas kažkokiu juodu daiktu, panašiu į išsilydžiusį plastmasės gabalą.

Važiuojant atgal priešais mus pasirodė baltos spalvos automobilis „VW Vento“ su švyturėliais ir užblokavo kelią. Iš jo išlipo trys vyrai, kurių vienas vilkėjo policininko uniformą. Kaimynas tą paketą išmetė per langą, tačiau vyrai jį surado, o mus ištempė iš automobilio ir uždėjo antrankius. Paguldę ant bagažinės vyrai apieškojo mane ir mano automobilį. Kažkuris paėmė 9700 litų, nes gautų už automobilį pinigų nebuvau spėjęs palikti namuose, jie buvo rūbų kišenėje. Asmuo su policijos uniforma paėmė daiktą, kurį buvo išmetęs B. Gaidukianecas, ir pasakė, kad, pakete – ginklas. Paėmę pinigus, vyrai mane pasodino į automobilį. Girdėjau, kaip kaimynas tarėsi su policininko uniformą dėvinčiu vyru, kad šis mus paleistų. Policininkas sakė, jog už 10 000 eurų gal ir būtų galima susitarti. Ir pasiūlė paskambinti kam nors iš pažįstamų, kad atvežtų. B. Gaidukianecas paskambino kažkokiems asmenims, kurie labai greitai atvažiavo. Pareigūnas man pasakė, kad B. Gaidukianecas duoda 5000 eurų, ir kad aš taip pat turiu duoti tiek pat. Aš neturėjau tokių pinigų, tad Bogdano pažįstami pažadėjo sumokėti ir už mane. Tuomet pareigūnas liepė civiliams asmenims mus paleisti. Daiktą, kurį buvo išmetęs kaimynas, tariamas policininkas pasiėmė ir įsidėjo į „VW Vento“.

Teisme M. Š sakė, jog dabar jis mano, kad viskas buvo iš anksto suplanuota. O tuomet jis, praėjus kelioms dienoms po apiplėšimo, nutarė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir nurodė, kad policininkai iš jo paėmė ir dar reikalauja pinigų.

Ne plėšimas, o prievartavimas

Tuo metu valstybės saugomas liudytojas, kuris dalyvavo šiame nusikaltime, Romas P. tą situaciją apibūdino kiek kitaip. Jis teigė, jog iš tikrųjų nukentėjusysis norėjo įsigyti ginklą, todėl grupuotės nariai nutarė jį apiplėšti, nes žinojo, kad policijai jis nesiskųs. „Viską derinome iš anksto, ieškojome vietos, kur galėtume jį užpulti, o paskui, apsimetę policininkais, paimti tariamą kyšį, – teisme sakė liudytojas. – Turėjau pistoletą TT, jį padėjome į sutartą vietą krūmuose, apie kurią žinojo B. Gaidukianecas, o paskui, kai ginklas buvo paimtas, automobilį sustabdėme – tuo metu buvome atvažiavę su „VW Vento“. Tokiais automobiliais tuomet važinėdavo ir policija. Aš buvau apsirengęs policininko uniforma, buvau pasigaminęs komisaro-inspektoriaus pažymėjimą. Tuos du vyrus apieškojome, surakinome antrankiais. Ne Bogdanas, o pats M. Š. siūlė susitarti, nors iš pradžių sakė, kad jis tik draugą vežė, bet paskui prisipažino, jog norėjo nusipirkti ginklą, kurį mes radome išmestą visai šalia automobilio.

Po apiplėšimo pasidalijome iš nukentėjusiojo gautus pinigus – kiekvienam atiteko maždaug po 850 litų. Vėliau visi susimetėme ir 10 proc. sumokėjome grupuotės vadeivai Ričardui Simonaičiui. Dabar tiksliai nepamenu, kur jam atidaviau pinigus – ar prie namų, kur gyveno jo meilužė, ar Fabijoniškėse, prie šunyno, kur jis pats gyveno“.

Panašiai liudijo ir kitas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas grupuotės narys Romanas J. Prokurorai kaltinimus dėl nukentėjusiojo M. Š. turto užvaldymo, pateikė R. Simonaičiui, Andžejui Kirkevičiui, Jaroslavui Vedrickiui, B. Gaidukianecui, Viktorui Prodanui ir Stanislavui Oleškevičiui. Teisėjų kolegija nusprendė, jog kaltinamųjų veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip plėšimas, o kaip nukentėjusiojo turto prievartavimas.

Nors teismas patikėjo liudytojų parodymais, kad M. Š. norėjo pirkti ginklą ir tai nuslėpė, tačiau kolegija paaiškino, „kad šiuo nagrinėjamu atveju, vertinant kaltininkų veiksmus, nėra reikšminga, kokiu tikslu nukentėjusysis atsidūrė įvykio vietoje, nes byloje yra neginčijamai nustatyta, kad jis į tą situaciją buvo įviliotas dėl kaltinamųjų nusikalstamų ketinimų, kuriuos kaltininkai ir realizavo, užvaldydami nukentėjusiojo turimus pinigus“.

Tačiau prokurorai nepateikė įrodymų, jog nusikaltime dalyvavo R. Simonaitis ir S. Oleškevičius, tad šie vyrai buvo išteisinti. Už turto prievartavimą iš M. Š. teismas 4 metų laisvės atėmimo bausmę skyrė A. Kirkevičiui, 3 metų – J. Vedrickiui,  2 metų ir 6 mėnesių – V. Prodanui ir 2 metų – B. Gaidukianecui.

Pardavė tuščias dėžes

Labai panašiai viskas vykdavo ir, kai gauja sugalvodavo apiplėšti cigarečių kontrabandininkus. Gauja rinkdavo informaciją apie tai, kas, kur ir kada veš cigaretes ir, apsimetę pareigūnais, užklupdavo nelegalius cigarečių vežėjus. Nukentėjusieji niekada nesikreipdavo į policiją, nes bijodavo, kad patiems nuo to bus tik blogiau. Buvo net tokių, kurie atsiklaupę ant kelių maldaudavo neuždaryti į areštinę – ne tik viską atiduodavo, bet ir vėliau atveždavo dar didesnes pinigų sumas. Labai dažnai būdavo, kad kontrabandininkams net nereikėdavo nieko sakyti – jie iš karto suprasdavo, jog įkliuvo. Tik galvodavo, kad policijai, o ne banditams. Cigaretes apsimetėliai pareigūnai visada pasiimdavo.

Kartais būdavo net tokių situacijų, kai apgaudinėdami pirkėjus sukčiai parduodavo tuščias cigarečių dėžes. Tiriant kitus nusikaltimus paaiškėjo, kad 2011 metų lapkritį K. R. ketino pirkti 8 dėžes kontrabandinių cigarečių. Gaujos nariai sugalvojo vyrą apmauti. S. Oleškevičius apsimetė cigarečių pardavėju. Su pirkėju degalinėje jį supažindino Tomas Rokis. Atvykęs į nurodytą vietą K. R. pakliuvo į spąstus. S. Oleškevičius atrakino garažą, parodė cigarečių dėžes ir paėmė iš K. R. 15 200 litų. Kai tik pinigai buvo pas jį, vyras davė sutartą ženklą ir prie garažo privažiavo automobilis „VW Vento“, iš jo iššoko gaujos narys, davęs parodymus ir dėl to atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, Romas P., dėvėjęs policininko uniformą, ir S. Oleškevičiui uždėjo antrankius. Pasakęs, jog šis vyras yra areštuojamas, išsivežė į „policijos komisariatą“.

Teisme Romas P. liudijo, kad gautus 15 200 litų pasidalijo jis, dar vienas nuo baudžiamosios atskomybės atleistas gaujos narys Vladimiras K., S. Oleškevičius, Andrejus Gvozdovičius. Abu buvę gaujos nariai, teisme tapę liudytojais, taip pat sakė, kad dalį sumos vyrai perdavė R. Simonaičiu ir J. Vedrickiui. Tačiau teisėjų kolegija šiame epizode kaltais pripažino tik A. Gvozdovičių (nuteisė 2 metų laisvės atėmimo bausme) ir S. Olešekvičių (3 metai laisvės atėmimo).

Nepranešė vadui

Gaujos nariai su lyderiais visuomet privalėjo dalintis „uždarbiu“ – po kiekvieno nusikaltimo sumokėti 10 procentų. Į bendrą iždą pinigus galėdavo įnešti tik gaujos lyderių patikėtiniai – jais buvo vėliau su teisėsauga sutikę bendradarbiauti ir tapę valstybės saugomais liudytojais Romas P. ir Romanas J.

Buvo toks atvejis, kai du grupuotės nariai Jevgenijus Fomčenka ir Vitalijus Laptevas pagavo vieną kontrabandininką, tačiau apie tai nepranešė R. Simonaičiui-Proškai. Vyrai veikė kaip visada – sutarė su A. D. dėl 14 dėžių cigarečių pirkimo, o kai jos buvo pakrautos, sušuko „policija“ ir, subadę A. D. automobilio padangas, pabėgo. J. Fomčenka ir V. Laptevas apie šią operaciją nepranešė savo vadovams ir už tai nukentėjo. Jevgenijus vieną vakarą prie Moksleivių rūmų buvo subadytas peiliu, iš Vitalijaus buvo paimtas automobilis ir dar paskirta bauda.

O teismas už tai dar abiems skyrė ir po pusantrų metų laisvės atėmimo. Kolegija pažymėjo, jog nors R. Simonaitis už A. D. plėšimą ir nebuvo nuteistas, tačiau tai, kad jis ėmėsi priemonių nubausti jo, kaip vadovo, reikalavimų nepaisiusius asmenis, tik patvirtina jo, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovo, veiklą.

Žilvinas VIZGIRDA