Didžioji dalis miškininko Mariaus Valukyno miškų yra Pietų Lietuvoje. Juose auga hibridinės drebulės, paprastosios pušys ir mažalapės liepos. Tam, kad puoselėti miškus būtų lengviau, miškininkas pasitelkė ES paramą miškui įveisti ir planuoja vėl į ją pretenduoti.

Tai, pasak M.Valukyno, yra gera priemonė, skatinanti miško plotų didinimą Lietuvoje. „Pats esu miškininkas ir vadovauju miškininkystės įmonei, tad pagrindinis tikslas yra apleistų žemės sklypų pavertimas mišku ir, be abejonės, miškų ploto didinimas. ES parama padeda tuos tikslus įgyvendinti ne tai, kad greičiau, bet plačiau. Kadangi miško įveisimui ir priežiūrai reikalingos investicijos, paramos gavimas mažina nuosavų lėšų dalį, dėl ko galima įveisti didesnį miško plotą. Taip pat labai svarbu, kad tokia skatinimo priemonė apskritai yra. Tai rodo, kad miškų įveisimo klausimas yra svarbus ir Europos perspektyva“, – sako miškininkas, UAB „Dzūkijos mediena“ vadovas.

Kalbėdamas apie miškų svarbą ir jiems kylančias grėsmes, M.Valukynas pabrėžia, kad didžiausia rizika miškui – jo neatkūrimas.

„Visas ūkininkavimas miške prasideda nuo miško įveisimo. Tai, be abejonės, susiję ir su klimato kaita, nes taip galime prisidėti prie jos mažinimo. Reikia pabrėžti, kad jaunesnio amžiaus medynai (20–60 metų) yra patys „darbingiausi“ absorbuojant CO₂. Jeigu kalbėtumėme apie jau subrendusius miškus, didžioji rizika yra kenkėjai, kurių, net ir teisingai ūkininkaujant, neįmanoma suvaldyti. O jeigu kalbame apie didžiausią riziką miškui, pažeistam stichinės nelaimės, tai būtų jo neatkūrimas. Ūkininkavimas miškuose yra savotiškas derliaus nuėmimas, tą padarius reikia dėti visas pastangas, kad kitas derlius nebūtų prastesnis. Reikia atkurti ir vykdyti visas būtinas priemones, kad atkurtas arba naujai įveistas medynas augtų ir formuotųsi taip, kaip ir numatyta reikalavimuose“, – teigia miškininkas.

M.Valukynas: „Kadangi miško įveisimui ir priežiūrai reikalingos investicijos, paramos gavimas mažina nuosavų lėšų dalį, dėl ko galima įveisti didesnį miško plotą.“

Miško savininkai, norintys gauti paramą miško veisimui ir stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimui, kviečiami suskubti – paraiškos priimamos iki balandžio 17 d.

Daugiau kaip 5 mln. Eur – tiek skirta šiam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“.

„Miško įveisimas ir atkūrimas paramos lėšomis finansuojamas jau ne vienus metus. Pastebime, kad stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veikla vis labiau populiarėja. Štai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Miško veisimas“ 2024 m. gauta 41, o patvirtinta 31 paraiška. Strateginio plano intervencinė priemonė pradėta įgyvendinti 2025 m. Per šį laikotarpį gautos 78 paramos paraiškos, iš kurių 62 buvo patvirtintos gauti paramai“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistė Rūta Smilgailytė.

Ką reikia žinoti norintiems teikti paraišką?

Paramos gali kreiptis:

  privačios žemės valdytojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys žemę nuosavybės teise (paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus);

  savivaldybės, valdančios žemę teisėtais pagrindais.

Paramos dydis

Vienkartinė miško įveisimo ir (arba) stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo išmoka apskaičiuojama kiekvienam projektui atskirai, priklausomai nuo veisiamo arba atkuriamo miško rūšinės sudėties.

Jei projekte numatyta miško apsaugai įrengti tvorą arba naudoti repelentus (projekte turi būti nurodoma viena pasirinkta priemonė), skiriama vienkartinė išmoka:

  tvorai įrengti – 1 484 Eur/ha;

  apsaugai repelentais (mokama už pirmuosius miško augimo metus) – 232 Eur/ha.

Parama apsaugos priemonėms mokama už želdinamą ir želiantį miško plotą, kai želdinama papildomai.

Bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma, suteikiama pareiškėjui, negali viršyti 300 tūkst. Eur per bet kurį trejų metų laikotarpį.

Norint gauti paramą, kartu su paramos paraiška būtina pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris turėtų būti:

  parengtas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais veisiamo arba atkuriamo miško plotui;

  patvirtintas Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus įgalioto asmens, kai miškas veisiamas arba atkuriamas privačioje žemėje, arba patvirtintas valstybinių miškų valdytojo įgalioto asmens, kai miškas veisiamas arba atkuriamas valstybinėje žemėje;

  suprojektuotas taip, kad veisiamo ar atkuriamo miško rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių (t.y. rūšinės sudėties formulėje turi būti ne mažiau kaip 2 dalys lapuočių medžių rūšių);

  parengtas vienai veisiamo arba atkuriamo miško rūšinei sudėčiai;

  parengtas vienam kadastriniam arba taksaciniam miško sklypui ar jo daliai (išskyrus atvejį, kai miškas veisiamas arba atkuriamas keliuose kadastriniuose ar taksaciniuose miško sklypuose, besiribojančiuose vienas su kitu);

  veisiamo miško ploto erdviniai vektoriniai duomenys pateikiami skaitmeniniu SHAPE formatu;

  parengtas vienam miško atkūrimo arba įveisimo būdui ir vienai veisiamo arba atkuriamo miško rūšinei sudėčiai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis kvietimas teikti paraiškas vyksta pagal pakeistas 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Miško veisimas ir atkūrimas“ įgyvendinimo taisykles.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM (NMA) atkreipia norinčiųjų teikti paraiškas dėmesį ir rekomenduoja atidžiai pasirinkti konsultuojančius asmenis.

„Raginame pareiškėjus atidžiai pasirinkti konsultuojančius asmenis, pildančius paraišką ir rengiančius miško želdinimo ir žėlimo projektus, nes nekokybiškai parengti projektai tiesiogiai lemia didesnį klaidų skaičių ir apsunkina projekto vertinimą bei įgyvendinimą. Atsakingas pasirengimas padės išvengti klaidų ir palengvins projekto įgyvendinimą“, – sako NMA Žemės ūkio paramos departamento patarėja Vida Timinskienė.

Nuo šiol miško želdinimo darbų kokybės vertinimą atliks NMA

Siekiant patikrų optimizavimo, spartesnių procesų, efektyvesnio išteklių panaudojimo ir mažesnės administracinės naštos miškininkystės sektoriaus atstovams bei administruojančioms institucijoms, paramą administruojanti NMA pati ne tik nustatys įveistą, želdomą plotą, bet ir vykdys miško želdinimo darbų kokybės kontrolę.

Anksčiau miško želdinimo ir žėlimo darbų kokybę vertino VMT.

Daugiau informacijos apie šią priemonę www.nma.lrv.lt.