Didžioji dalis žudikų „zonoje“ gyvena už vadinamuosius paprastus nužudymus – kai taip baigėsi trumpas konfliktas, spręstas keliais smūgiais. Baudžiamasis kodeksas (BK) už tokius nusikaltimus numato 7–15 metų nelaisvės bausmę. Tačiau kai kurios aplinkybės bausmę už nužudymą „iškelia“ – 8–20 metų nelaisvės arba net iki gyvos galvos. Pavyzdžiui, jeigu žudikai buvo itin žiaurūs, auką kankino. Tokie po Kauno apygardos teismo neseniai paskelbto nuosprendžio yra ir trys kauniečiai, ketinę tik skolą išieškoti.

Net per 110 smūgių!

Kauniečio Igorio K. (34 m.) nužudymo istoriją išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad šis vyras 2015-ųjų balandžio 16-ąją Kaune, savo sugyventinės brolio bute, buvo žalojamas žiauriai ir tiesiog nukankintas. Ekspertai nustatė per 110 smūgių kūne – tiksliai suskaičiuoti net negalėta, nes smurto žymių buvo itin daug. Vien į galvą Igoriui K. smūgiuota per 20 kartų.

Teismas nustatė, kad tai padarė trys Igorio K. bičiuliai, butelio draugai – Artūras Našatopovas (40 m.), Marius Ramanauskas (31 m.) ir buto šeimininkas Ovidijus Vitkevičius (33 m.). Šis, beje, buvo Igorio K. sugyventinės brolis ir 5 metukų dukrelės dėdė.

Kai kalba ėjo apie tiek daug smurto žymių, teismas negalėjo tiksliai pasverti, koks buvo kiekvieno smurtautojo indėlis. Kiekvienas siekė išsisukti, kaltę dėl nužudymo vertė vienas kitam. Tačiau teismas vadovavosi ekspertų išvada, kad Igoris K. mirė nuo sužalojimų gausos ir visumos, tad ir nebeliko reikalo bandyti detaliai atkurti mirtinos egzekucijos niuansus. Pakako nustatyti, kad visi trys smurtautojai buvo bendrininkai – palaikė vienas kito veiksmus. Mat jie matė, kaip bemaž valandą žiauriai elgiasi kiti, ir nieko nedarė, kad tai būtų baigta – tikrai buvo šalia, arti, nes ir jų drabužiai apsitaškė aukos krauju, ir batai tuo pačiu išsitepė.

Buvo itin žiaurūs

Kad visi girti bendrininkai buvo itin žiaurūs, patvirtina ir ekspertų išvados apie žymes ant nužudytojo kūno, ir pačių kaltinamųjų parodymai apie daiktus, naudotus kankinant Igorį K.

Atkūrus to vakaro įvykius, nustatyta, kad pirmasis mušti Igorį K. pradėjo M. Ramanauskas. Jis smūgiavo rankomis ir spardė.

O. Vitkevičius ne tik daužė rankomis ir spardė, bet dar ir smogė savo giminaičiui į galvą medinės durų staktos dalimi (žaizdose liko medienos dalelių).

O žiauriausias buvo A. Našatopovas. Jis Igorį K. daužė net ir skalbimo mašinos būgnu bei dangčiu (nes ši tuo metu kambaryje buvo išardyta), medine lazda, mediniu grindų šepečiu, kol šis lūžo, ir badė šakute.

Ant sumuštojo kūno dvikojai žvėrys dar ir šokinėjo, trypė jį savo svoriu – tai išdavė ne tik jų parodymai, bet ir likusios batų žymės bei daugybiniai nelaimėlio šonkaulių lūžiai.

Anot ekspertų, ant nužudytojo kūno nebuvo likę sveikos vietos. Daužomas ir kankinamas vyras patyrė didžiulį skausmą ir kančias, dangstėsi rankomis, tačiau neišsigelbėjo. Skausmą jam tuo metu nebent galėjo pamažinti išgertas alkoholis – nustatyta, kad Igoris K. prieš mirtį buvo vidutiniškai apgirtęs (1,98 promilės alkoholio kraujyje).

Specialistų teigimu, mirtinai sužalotas vyras, nesulaukęs jokios pagalbos apie 3 valandas, mirė.

Dėl svetimos skolos

Šios egzekucijos „variklis“ tąkart buvo išgertas alkoholis. Mat visi trys bičiuliai tą dieną girtavo – gėrė alų ir degtinę, o O. Vitkevičiui tuokart buvo tarsi girtavimo maratonas, nes jis, kaip ir pats sakė, alkoholyje mirko jau bene savaitę.

Trijulė girtavo O. Vitkevičiaus bute. Vakare į butą atėjo panašių pomėgių Igoris K. Šis irgi buvo pavaišintas, tačiau jau bene po 5 minučių pradėtas bausti. O bausti bičiulį trijulė, ypač O. Vitkevičius, esą turėjo už ką. Mat prieš kurį laiką O. Vitkevičius buvo sumuštas kelių chuliganų ir paliktas be turėtų pinigų – per 300 litų (apie 100 eurų). Tie chuliganai buvo Igorio K. draugai. Todėl O. Vitkevičius nutarė, kad būtent šis ir turi „atsiskaityti“, nes tikrieji smurtautojai jam nei pasiekiami, nei įkandami.

Taigi girtas O. Vitkevičius pradėjo reikalauti iš Igorio K. neva skolos. Šis kažkodėl neaiškino, jog tuos pinigus turėtų grąžinti kiti – tie, kurie atėmė, bet pažadėjo, jog po savaitės ar po mėnesio pats atnešiąs tuos pinigus. Tačiau O. Vitkevičiui ir jo bendrams tuokart atrodė, kad pinigai turi būti grąžinti čia ir dabar, todėl ir prasidėjo Igorio K. kančios...

Pabėgti nuo savo budelių Igoris K. negalėjo, nes buto durys buvo užrakintos, o rakto spynoje nebebuvo.

Bausmės – 10–17 metų

Teisme nuoširdžiausias buvo O. Vitkevičius, pravarde Zidanas. Jis ir kaltę pripažino, ir tikino, kad labai gailisi dėl visko. Teismas įvertino, kad Zidano parodymai buvo reikšmingi nustatant tikrąją tiesą – padėjo atskleisti aplinkybes. Be to, Zidanui tai buvo pirmoji akistata su Temide – anksčiau šis vyras neteistas. Kaunietis nesukūręs savo šeimos, turi sveikatos problemų, jam nustatytas tik 30 proc. siekiantis darbingumas. Visa tai įvertinęs teismas nutarė, kad O. Vitkevičius už Igorio K. nužudymą turi būti nuteistas kalėti 13 metų.

Nusikaltimo bendrininkui M. Ramanauskui šis teistumas – jau antras. Nevedęs bedarbis į teisėsaugos akiratį 2015-aisiais jau buvo patekęs dėl netikrų pinigų, tačiau byla tuokart buvo baigta baudžiamuoju įsakymu – tai yra labai švelniai (bauda). Užtat dabar teismas tai įvertino ir nužudymo byloje M. Ramanauską nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme ir dar pridėjo 6 MGL dydžio baudą už tuos netikrus pinigus. Nustatyta, kad M. Ramanausko indėlis nužudymo byloje buvo pats mažiausias – šis vyras sudavęs aukai apie 6 smūgius. Tad ir bausmė švelniausia.

O griežčiausiai dabar nuteistas A. Našatopovas, sulaukęs jau šešto teistumo savo gyvenime. Anksčiau šis taip pat nevedęs bedarbis buvo teisiamas už vagystes ir chuliganišką elgesį, smurtą. Taigi išvadų po ankstesnių teistumų nepadarė ir gyvenimo būdo nepakeitė. Tad Kauno apygardos teismas žudiką pasiuntė kalėti net 17 metų ir dar paskelbė, kad jis yra pavojingas recidyvistas. Žinoma, griežčiausią bausmę labiausiai nulėmė A. Našatopovo elgesys per Igorio K. egzekuciją – teismas nustatė, kad šis smogikas tuokart buvo ciniškiausias.

Pats A. Našatopovas, kaip ir M. Ramanauskas, savo kaltę dėl nužudymo neigė ir tikino, kad tikrasis žudikas – tik O. Vitkevičius. Vadinasi, savo tiesos nepatenkintieji dar ieškosis Apeliaciniame teisme.

Be laisvės atėmimo bausmių, žudikai dar įpareigoti atlyginti turtinę ir moralinę žalą nužudytojo broliui ir sugyventinei – sumokėti iš viso bendrą kiek per 20 000 eurų siekiančią sumą.

Visiškai abejingi

Išties tai visi trys budeliai buvo gana ciniški. Jie ne tik itin žiauriai, naudodami įvairius po ranka jiems pakliuvusius žalojančius daiktus, didele jėga daužė Igorį K., bet ir po to, kai puikiai suprato, jog auka miršta, nes neberodė gyvybės ženklų, paliko jį be jokios pagalbos. Išeidami iš O. Vitkevičiaus buto, abu bendrininkai nurodė jam visai nekišti jų – niekam nesakyti, kad jie kartu dalyvavę, ir liepė aiškinti, jog bute kilęs konfliktas dėl skolos ir vienintelis O. Vitkevičius pasmurtavęs.

Šis tuo metu ir pakluso. Kurį laiką – naktį ir paryčiais – nekreipė dėmesio į jo bute gulintį nukankintą nelaimėlį, po to patvarkė butą, pavalė kruvinus pėdsakus, ryte dar skambinėjosi su bendrininkais ir tarėsi dėl visko, net susitiko visi ir dar svaiginosi alkoholiu, o tik tada, jau gerokai įdienojus, O. Vitkevičius pranešė apie nužudymą policijai.

Tą pačią dieną O. Vitkevičius, pareigūnams radus jo bute negyvą Igorį K., buvo sulaikytas ir po to suimtas. Tuoj pat jam kompaniją palaikė ir M. Ramanauskas, o A. Našatopovą pareigūnai surado ir sulaikė po poros dienų. Nuo tada, 2015-ųjų balandžio, visi trys žudikai ir gyvena už grotų. Dabar jie sužinojo, kiek ilgai ten dar gyvens.

Pritrūko pilietiškumo

Nužudytasis Igoris K. irgi nebuvo labai jau pavyzdingas žmogus. Vyras buvo teistas porą kartų, paskutinį kartą – už smurtą prieš savo sugyventinę. Pora augino mažametę dukrelę. Kurį laiką abu mergytės tėvai girtavo ir per mažai dėmesio skyrė dukrai, todėl ši buvo paimta iš šeimos ir įkurdinta pas globėjus.

Teisme nužudytojo sugyventinė tikino, kad jų, tėvų, ir dukros ryšys net ir tuo metu buvo nenutrūkęs. Tad tėčio nužudymas mergytei buvo didelis skausmas.

Vėliau Igorio K. sugyventinė gydėsi nuo alkoholizmo, keitė gyvenimo būdą ir jau po sugyventinio nužudymo atgavo teisę pati auginti savo dukrelę.

Beje, teisme kalbėta ir apie tai, kad Igorį K. dar buvo galima išgelbėti, jeigu pilietiškesni būtų buvę O. Vitkevičiaus buto daugiabučiame name kaimynai. O šie teisinosi, kad buvo jau pripratę prie girtų asmenų kasdien kelto triukšmo pas O. Vitkevičių, tad ir nesikišo. To nesikišimo kaina – žmogžudystė.

Irena Zubrickienė