Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ministras nusprendė pinigus išieškoti ir iš Kėdainių savivaldybės

Jau ne kartą kalbėta ir grasinta baudomis už tai, kad Lietuva ir jos gyventojai niekaip negali susitvarkyti su prisijungimu prie centralizuotos nuotekų sistemos. Atrodo, ta diena, kai Europos Sąjungai teks grąžinti dalį nepanaudotų pinigų už iki galo neįvykdytus įsipareigojimus, jau visai čia pat. O suma įspūdinga – 16,1 mln. eurų. Todėl aplinkos ministras Kęstutis Navickas savo įsakymu nusprendė šiuos pinigus išieškoti iš 18 vandentvarkos bendrovių, 2 komunalinių paslaugų įmonių ir 3 savivaldybių. Šiame sąraše atsidūrė ir Kėdainiai.

Trūksta nedaug

Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojo Irmanto Valūno, tarp tų įmonių ir savivaldybių, iš kurių ministras parašė įsakymą išieškoti žalą, yra įvardijami ir Kėdainiai.

„Pagal UAB „Kėdainių vandenys“ pateiktus duomenis, Kėdainių mieste 2017 m. pabaigoje buvo prijungta 23 296 gyventojai. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje gyveno 23 366 gyventojai. Todėl galima teigti, kad Kėdainių mieste neprijungti 70 gyventojų“, – sakė ministerijos atstovas.

Jo teigimu, apskritai situacija didžiuosiuose miestuose nėra prasta.

„Esmė ta, kad daugumoje didžiųjų miestų prijungimas yra tikrai aukštas – 99 proc., yra netgi ir 100 proc., bet dauguma vis tiek turės tą klausimą spręsti ir apsibrėžus reikiamas gyvenamąsias teritorijas išvystyti būtent tuos centralizuotus tinklus, kur tai ekonomiškai naudinga“, – kalbėjo I. Valūnas.

Anot departamento direktoriaus pavaduotojo, centralizuotos nuotekų sistemos turės būti įrengtos ne visur, o tik tam tikrose teritorijose.

„Ir pati direktyva sako, kad ten, kur ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu nenaudinga, galima turėti ir tas individualias sistemas“, – tikino ministerijos specialistas.

Per metus – postūmis mažas

Dar prieš metus „Rinkos aikštė“ rašė, jog dėl rajono valdžios neūkiškumo (o gal noro pinigus nukreipti ten, „kur reikia“ ir likti nepastebėtiems), žlugo Šėtos ir Kunionių miestelių vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo projektas. Šių gyvenviečių gyventojai jautėsi it įstrigę praeitame amžiuje – senbuviai ir naujakuriai vandenį vis dar gaudavo iš šulinių, o gamtinius reikalus atlikdavo lauko tualetuose.

2017 metais neapsikentus iki galo nevykdomų Miestų nuotekų direktyvos reikalavimų Europos Komisijai (EK) trūko kantrybė ir ši pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Pažeidimu laikoma tai, kad Kėdainių nuotekos nėra išvalomos iki nustatytų reikalavimų. Prisidėjo ir tai, kad mūsų šalis nepajėgė užtikrinti, kad 58 aglomeracijos ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir tik ne daugiau kaip 2 proc. – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.

„Jeigu nors vienas miestas, kuriam taikoma direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo, netinkamai išvalo nuotekas, reiškia, kad šalis neįgyvendina šios direktyvos nuostatų. Jei direktyvos pažeidimai nepašalinami per tam tikrą su EK sutartą laikotarpį, EK turi teisę kreiptis į ES teisingumo teismą ir šaliai pritaikomos sankcijos. Su Kėdainių savivaldybe ir „Kėdainių vandenimis“ kalbamės, padedame ieškoti sprendimų, įgalinančių valyti nuotekas tinkamai ir tikimės, kad apie sankcijas kalbėti neteks.

Reikia užtikrinti, kad Kėdainių nuotekų valyklos rekonstrukcijos projektas būtų įgyvendintas laiku ir po jo būtų užtikrinama, kad nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų normatyvų, tik tuomet sankcijų būtų išvengta“, – dar praėjusių metų rugsėjį „Rinkos aikštei“ komentavo I. Valūnas.

Deja, praėjus lygiai metams situacija pasikeitė nedaug, ministerijos atstovų pokalbiai su Kėdainių valdžia ir atsakingomis institucijomis taip pat nepadėjo.

Kęstutis Vaitkevičius. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kęstutis Vaitkevičius. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Susirūpinti reikėjo anksčiau

Iš pareigų besitraukiantis „Kėdainių vandenys“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius iš pradžių Kėdainiuose susiklosčiusios situacijos komentuoti nenorėjo. Jo teigimu,  Kėdainiuose prie centralizuotos nuotekų sistemos liko neprisijungusi labai maža dalis gyventojų.

„Šitas klausimas dėl tinklų aktualus tiktai miestams, kur yra daugiau nei 2 tūkst. gyventojų. Kėdainiuose, bent pagal jų (ministerijos, – red.) skaičiavimus, prisijungimas buvo 97 proc. Nežinau, kaip skaičiavo, mes ten nelabai radome metodus, kaip suskaičiuoti“, kalbėjo pašnekovas.

Anot K. Vaitkevičiaus, susirūpinti minėta problema Lietuvos valdžiai reikėjo ne dabar ir net ne prieš kelerius metus, o gerokai anksčiau.

„Jeigu mes, 2004 metais stodami į ES, pasižadėjome tą pasiekti (98 proc., – red.), kodėl niekada gyvenime nuo 2004 metų nebuvo tokio tikslo iškelto – pasiekti 98 proc.? retoriškai klausė K. Vaitkevičius.  – Mes tą vieną procentą miegodami galėjome pasiekti, net miegodami ir atbulai vaikščiodami. Tai čia juokų klausimas.“

Paklaustas, iki kada vėliausiai turi pasiekti maksimalų gyventojų prisijungimą, K. Vaitkevičius teigė nežinantis.

„Nebežinau, iki kada turi būti įvykdyta“, nusivylimo neslėpė pašnekovas.

„Jau paliekat viską ir nebesidomit?“ paklausėme prašymą iš darbo išeiti parašiusio vadovo.

„Absoliučiai“, lakoniškai nukirto už vandentiekį atsakingas asmuo.

Pasidomėjus, kokia bauda gresia už neįvykdytus reikalavimus, K. Vaitkevičius taip pat sakė nežinantis.

„Ne manęs klauskit, ne aš ją skirsiu. Kokia mieste situacija yra, aš jums pasakiau, o ar skirs baudas, ar ne, aš jums negaliu pasakyti“, sakė K. Vaitkevičius.

Algimantas Žvikas. A. Barzdžiaus nuotr.

Algimantas Žvikas. A. Barzdžiaus nuotr.

Pinigus jau gavo

K. Vaitkevičius sakė, jog problema vietoje nestovi ir po truputį yra sprendžiama.

„Savivaldybės gavo kažkokią paramą (iš ministerijos, – red.), atliko pirkimus ir kažkur apie 120 (namų, – red.) bus prijungta. Dar kažkiek buvo prijungta per tą laiką, nuo kada Briuselis skaičiavo. Tai, aš manau, kad čia turėtų spręstis, bet tikslių skaičių aš jums dabar nepasakysiu, pasieks, ar nepasieks (reikiamą procentą prisijungimų, – red.)“, teigė pašnekovas.

Kėdainių rajono savivaldybėje pasidomėjus, kokia situacija yra šiuo metu ir ar iš Aplinkos ministerijos jau gauti pinigai bei pradėti vykdyti darbai, Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas nebuvo kalbus.

„Taip, ministerija Kėdainių rajono savivaldybei skyrė pinigus gyventojams prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, kurių įvadai būtų nutiesti į gyventojų namų valdą“, „Rinkos aikštei“ atsiųstuose atsakymuose rašė A. Žvikas.

Pasak skyriaus vedėjo, darbai dar nepradėti ir pinigai nepanaudoti.

„Yra skirti 142 tūkst. eurų ir jie šiuo metu dar nėra panaudoti. Viešuosius pirkimus vykdė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyrius, rašė savivaldybės atstovas. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai.“

Ministerija kiršina gyventojus?

„Kėdainių vandenų“ vadovo nuomone, ministerija, anksčiau siūliusi nuotekų vamzdžius nutiesti iki sklypo ribos, o dabar iki pat namo pamatų, tik kiršina gyventojus.

„Dabar ministerija paleido tokią prieštaringą programą, bent aš taip vertinu, kad skiria gyventojams kažkiek pinigų atvesti (vamzdžius, – red.) iki namo. Tai gyventojams, kai už ačiū duoda, tai jie visą laiką „už“. Bet čia gaunasi gyventojų kiršinimas, įsitikinęs K. Vaitkevičius. – Pavyzdžiui, praeitą savaitę jūs pati prisijungėt, o šią savaitę man atvažiavo ir už ačiū pajungė. Būsit patenkinta? Kitas dalykas – kodėl kaimui netaikoma tos programos? Tai ką, kaimas blogesnis? Kaip ten sako: „Tai ką, mes ne Europos piliečiai?“

Arūnas Kacevičius. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Arūnas Kacevičius. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Taip pat pašnekovas teigia, kad tikėtis, jog gyventojai patys ims ir jungsis už savo pinigus, yra naivu.

„Tie projektai, kurie yra vykdomi, apie jų prisijungimus ir pasiektus rodiklius net nebesvajokit šnekėt, nes jau dabar šneka: „Atvažiuos valdžia, duos pinigų ir prijungs“. Toks gyvenimas yra. Jie ką mato, tą kalba“, gyventojų požiūrį įvardijo buvęs įmonės vadovas.

Anot K. Vaitkevičiaus, vienos koncentruotos vietos, kur daugiausiai prie centralizuotos nuotekų sistemos neprisijungusių gyventojų, nėra.

„Visur po kelis, nėra kažkokių teritorijų, kad būtų neprisijungę“, – sakė pašnekovas.

A. Kacevičius: „Iniciatyva galėjo numirti“

Buvęs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, paprašytas įvertinti situaciją ir paaiškinti, kodėl darbai vis dar nėra baigti ir nepasiektas reikiamas rezultatas, svarstė, kad tam koją galėjo pakišti ir savivaldybės kontrolės stoka savo valdomai įmonei.

„Dar kai dirbau savivaldybėje, mes siekėme suaktyvinti gyventojus, turinčius galimybę jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų. Tam buvome sudarę netgi specialią darbo grupę ir susitarę, kad seniūnijos, „Kėdainių vandenų“ ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai lankysis pas tokius gyventojus ir įspės juos, jog nesusitvarkius nuotekų jiems grės baudos, prisiminė buvęs administracijos direktorius. Dalis gyventojų tuomet tikrai sureagavo ir ėmė tvarkytis. Turėjome tikrai gerus rezultatus. Mano nuomone, reikėjo tuos darbus tik sparčiai tęsti toliau. Mūsų rajono žmonės supratingi ir atsakingi, jei sistemingai dirbi ir reikiamai paaiškini, kas ir kokiu tikslu yra daroma.“

 

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

www.rinkosaikste.lt

Rekomenduojami video