Meteorologas Gytis Valaika savo administruojamoje feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pranešė, kad prognozuotas atšalimas jau savaitės pabaigoje turėtų pagaliau ateiti. Jis įvardijo ir dieną, kada turėtų būti šalčiausia.

„Prieš savaitę rašiau, kad šios savaitės viduryje turėtų atšalti, tačiau naujausi skaičiavimai tai nukėlė į savaitės pabaigą. Skaičiavimai rodo, kad savaitgalį iš šiaurės plūstels šalta oro masė. Šalčiausia bus sekmadienio naktį ir dieną“, – skelbė jis.

Pasak G. Valaikos, galų gale turėtų pasirodyti pirmosios snaigės, nors anksčiau šį rudenį vis pavykdavo to išvengti.

„Kita vertus, tikrai žiemiški orai kol kas neprognozuojami. Tai galite matyti pateiktame temperatūros grafike. Jeigu kažkas keisis pasistengsiu informuoti.

Grafike (paimtame iš meteologix orų svetainės) – pagrindinių orų modelių skaičiavimai. Oro temperatūros prognozė Kauno miestui. Kuo spalvotos linijos tarpusavyje glaudesnės, tuo prognozės patikimumas yra didesnis“, – informavo meteorologas.

Artimiausių dienų orų prognozė Ketvirtadienio dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas pietų, pietvakarių, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra 7–12 laipsnių šilumos.

 Penktadienį daug kur palis. Vėjas pietvakarių, vakarų, dieną pereinantis į šiaurės vakarų, 8–13 m/s, naktį pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 4–9, dieną 7–12 laipsnių šilumos.

 Šeštadienio naktį daugiausia pietrytinėje šalies pusėje krituliai. Naktį ir rytą šiaurėje kai kur plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, šiaurės, 4–9 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, dieną 3–7 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija Lapkričio 13 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas, vietomis iki 26 cm per parą. Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas. Vandens temperatūra upėse – 6–11, ežeruose – 6–9, Kuršių mariose – 7, Baltijos jūroje – 9 laipsniai šilumos. Kas nutiko su lapkričiu? 

Meteo.lt klimatologė dr. Viktorija Mačiulytė papasakojo, kuo išsiskyrė pirmasis lapkričio dešimtadienis, taip pat, kada galėtume tikėtis ir snygio. Pasak klimatologės, pirmasis lapkričio dešimtadienis kaip tik šiandien pasibaigė ir jau žengiame į antrąjį. Vis dėlto daug kas galėjo pastebėti, kad jis buvo daug šiltesnis, negu įprastai, o tokią jauseną galimai patvirtina ir preliminarūs duomenys.

 Taigi, kas nutiko su lapkričiu?

 „Šiuo metu kaip tik darome suvestinę, todėl, preliminariais duomenimis, pirmasis lapkričio dešimtadienis yra 2,6 laipsnio šiltesnis negu daugiametis, trisdešimties metų vidurkis. Tai ir parodo, kad lapkričio pradžia buvo šilta. Kalbant apie kritulių nuokrypį, tai lapkričio pradžia buvo dvigubai sausesnė negu įprastai. Iškrito vos pusė kritulių normos, kiek įprastai iškrenta per pirmąjį dešimtadienį. Jeigu bendrai žiūrėtume, tai turėjome ir šiltesnes, ir sausesnes oro sąlygas“, – teigė ji. 

Kas laukia toliau?

 Kai kurios orų programėlės savaitgaliui prognozuoja šlapdribą, bet ar tikrai jos galime netrukus tikėtis? V. Mačiulytė komentavo, kad artimiausių parų orų prognozės labiau yra sinoptikų darbo sritis, tačiau pridūrė, kad jau turime lapkričio vidurį, todėl jau turėtume sulaukti ir minusinės temperatūros, ir įvairių šaltojo sezono reiškinių, pavyzdžiui, šlapdribos ar pirmųjų snygių.

 „Iš tikrųjų, tų žiemiškų reiškinių tikrai galime tikėtis, o šiaip vidutiniškai pirmasis snigimas arba, kaip mes vadiname, pirmasis snygis Lietuvoje įvyksta lapkričio 4 d. 

Tai priklauso nuo Lietuvos teritorijos, bet vidurkis yra lapkričio 4 d. Vadinasi, galima sakyti, kad pagal vidurkį jau vėluojame. Taigi, kuo toliau keliausime Naujųjų metų link, tuo sniego tikimybė turėtų augti. Tikrai šiuo atveju nėra nieko neįprasto. Tiesiog dabar turime šiltą rudenį“, – sakė ji.

 Kokia galėtų būti antra lapkričio pusė? 

Klimatologės teigimu, pagal ilgalaikes prognozes, kurios yra labiau eksperimentinės ir Europoje, ir pasaulyje, taip pat sunkiai patvirtinamos, tai labai preliminariai galima pasakyti, kad lapkričio antroje pusėje turėtų būti iki pusės laipsnio aukštesnė temperatūra, nei standartinė klimato norma.

 „Taip pat turėtų būti iki 30 proc. didesnis kritulių kiekis negu įprastai būna. Jeigu žiūrėtume pagal tai, jog lapkričio vidutinė oro temperatūra įprastai yra teigiama, tai tos šiek tiek šiltesnės sąlygos ir nurodytų, kad gili žiema lapkričio antroje pusėje tikrai neateis. Kita vertus, ir ta lapkričio antra pusė jau ne už kalnų“, – paaiškino V. Mačiulytė. Lietuvos žiemos šiltėja Pasiteiravus klimatologės, ar šį gruodį galime tikėtis tikros žiemos su stora sniego danga, ji sakė, kad tokius dalykus dar per anksti prognozuoti. 

„Tai yra labai jautru dėl to, kokia temperatūra yra numatoma. Jeigu ji bus aukščiau nulio, tuomet vyraus lietus, šlapdriba, o jeigu žemiau nulio, tuomet galima tikėtis ir sniego. Tiesiog žiemos reiškinių prognozavimui yra labai svarbus tas perėjimas nuo nulio ir į kurią pusę krypsta temperatūra. Tada ir galima pasakyti, kokie bus krituliai. Tačiau to tikrai neapsiimsiu prognozuoti, nes tiesiog nėra jokios patikimos technologijos pasaulyje, kad galėtume prognozuoti mėnesiais į priekį, o ypač Lietuvoje, kur tokios kaičios orų sąlygos“, – tikino V. Mačiulytė. 

Vis dėlto klimatologė nedrįso remtis ir viltimi, kad ši žiema bus su sniegu ir šalta, mat, pasak jos, Lietuvos žiemos yra labiausiai šylantis sezonas iš visų keturių kalendorinių sezonų. To priežastis yra vykstanti klimato kaita.