Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) dėl kyšio davimo išteisino vieną Kauno medikę. Deja, apklausos ir tyrimai rodo, kad vis dar kas ketvirtas (24 proc.) gydymo įstaigose apsilankęs gyventojas prisipažįsta davęs kyšį.

Tokiu LAT sprendimu turėtų džiaugtis Kauno medikė Vaida Rabcevičienė, kuri anksčiau buvo pripažinta kalta dėl prekybos poveikiu. LAT paskelbė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę, o to nagrinėtoje byloje kaip tik ir nebuvo.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai nustatė, kad 2011 metų gruodį privačios gydymo įstaigos vadovė ir šeimos gydytoja V. Rabcevičienė, siekdama pageidaujamo darbingumo lygio vertinimo ir jo termino nustatymo dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Kauno II teritorinio skyriaus vyresniajai specialistei Genovaitei G., kaip tarpininkei, perdavė 4000 litų (941 euro) dydžio kyšį. Iš pastarosios buvo tikimasi, kad ši, pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimis bei tikėtina įtaka NDNT Kauno teritorinių skyrių kompetentingiems valstybės tarnautojams, juos paveiks sprendžiant šį klausimą.

Kauno apylinkės teismui pritrūko argumentų gydytoją nuteisti. Tokį teismo sprendimą prokurorai apskundė ir net dvejus metus manė, kad bylą laimėjo, nes Kauno apygardos teismas 2014-ųjų lapkritį V. Rabcevičienę jau pripažino kalta dėl prekybos poveikiu ir skyrė 26 000 litų (6117 eurų) baudą. Taip pat nutarė konfiskuoti 4000 litų (941 eurą), kuriuos V. Rabcevičienė perdavė tarpininkei nusikaltimo metu. Tada jau nuteista medikė nesutiko, kad yra kalta, ir apeliaciniu skundu kreipėsi į LAT. Šis, neseniai išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad Kauno apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Viena liudytoja nurodė, kad ji 10 metų moka V. Rabcevičienei pinigus už galimybę pratęsti neįgalumo grupę. Tačiau teismas tokio teiginio nepripažino pakankamu kaltės įrodymu. NDNT Kauno II teritorinio skyriaus vyresnioji specialistė Genovaitė G., kuriai atseit buvo duotas kyšis, dar ikiteisminio tyrimo metu mirė, todėl jau nebuvo galimybės ją teisme apklausti.

Kita liudytoja sakė, kad 2011 metų lapkritį medikei davė voką su 1500 litų (434 eurais). Tačiau pastaroji liudytoja teisme šių parodymų išsižadėjo. Liudytojų parodymus LAT palaikė tik netiesioginiais įrodymais, tad nesant tiesioginių – gydytoją V. Rabcevičienę išteisino.

Įteisino kyšius

Nors korupcijos žemėlapis rodo, kad Lietuvoje kyšiai dažniausiai yra mokami medicinos įstaigose, tačiau ir šis teismo sprendimas rodo, kad kovoti su korupcija medicinoje praktiškai neįmanoma. Pagal paskutinį „Transparency International“ organizuotą sociologinį tyrimą pagal kyšininkavimą sveikatos apsaugos sistemoje Lietuva išlieka viena korumpuočiausių šalių Europos Sąjungoje (ES). Vis dar kas ketvirtas (24 proc.) gydymo įstaigose apsilankęs gyventojas prisipažįsta davęs kyšį. Daugiau žmonių kyšius medikams duoda tik Rumunijoje.

Kad Lietuvoje nesusidorojama su medikų kyšininkavimu rodo ir tai, kad kyšius bandoma net įteisinti. Vienu metu jie jau buvo legalūs. 2001 metais naujai priimtame LR Civilinio kodekso šeštosios knygos (Prievolių teisė) 6.470 straipsnio 4 punktas skelbė: „Draudžiama priimti dovanas sveikatos priežiūros, gydymo ar socialinės globos įstaigų vadovams ir kitiems darbuotojams iš šiose įstaigose besigydančių ar išlaikomų asmenų bei jų artimų giminaičių, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos“.

Taigi, keletą metų pagal įstatymą ligoniui buvo leidžiama pamaloninti gydantį gydytoją daiktu, ne brangesniu kaip 125 litai (36 eurai) – toks tuo laiku buvo 1 MGL. Ta Civilinio kodekso nuostata, leidžianti materialiai atsidėkoti medikams, labai nustebino teisininkus ir buvo, ko gero, vienintelė bent jau Europoje įteisinanti kyšius. Daugelis stebėjosi – kodėl tuomet kyšius gali imti tik medikai? Kuo blogesni pedagogai, policininkai, galų gale – gelbstintys žmones ugniagesiai? Neteko girdėti, kad tikrai pavojingą darbą dirbantys ugniagesiai būtų lepinami dovanomis ar pinigais. Įsivaizduokite situaciją, kai negavęs kyšio ugniagesys neskubės gesinti gaisro. Arba atvažiavęs į gaisrą, nepuls į ugnį, kad ištrauktų liepsnose skendintį žmogų, kol giminės už tai nesumokės. Tokios nesąmonės net neįmanoma įsivaizduoti. O įmantis kyšius medikas – visiems suprantamas faktas. Netgi atvirkščiai – medikas be kyšio labiau skamba neįtikėtinai. Apie tokius – neimančius kyšių – sklinda legendos. Aišku, sąžiningas, dorai ir atsakingai savo pareigas atliekantis gydytojas niekada neskirstys ligonių į susimokėjusius ir nesusimokėjusius – juos prižiūrės vienodai, nepriklausomai nuo to, ar buvo kuo nors pamalonintas, ar ne. Tačiau susimokėjusį bus priverstas apžiūrėti atidžiau, bent jau parodyti, kad juo rūpinasi.

Beje, tas straipsnis, leidžiantis imti vieno minimalaus gyvenimo dydžio dovanas, sukėlė ir klausimų. Ypač tiems, kurie tokių dovanų gaudavo. Įstatyme nebuvo nurodyta, kiek kartų per dieną gydytojas gali gauti dovanų, kad ir iš to paties paciento? Vokelyje pinigai – dovana ar ne? Kai kurie teisininkai aiškino, kad medikams dovanoti galima viską: ir daiktus, ir pinigus. Tuo metu „Akistatos“ kalbintas advokatas Ričardas Girdziušas iš vis stebėjosi tokia CK nuostata, jog gydytojui leidžiama teikti simbolines dovanas, kurių vertė iki 125 litų. „Kiekvienas žmogus turi teisę su savo turtu elgtis taip, kaip jis pats nori, – svarstė advokatas. – Jei ligonis yra pakankamai turtingas, jį išgydžiusiam daktarui atsidėkodamas gali ir namą padovanoti“. Kas kita, pasak advokato, kai gydytojas pats ima reikalauti atlygio, arba, negavęs jokios dovanos, į ligonį žiūri abejingai, nerodo jam reikiamo dėmesio.

Baudžiamas ir kyšininkas

Prie vieningos nuomonės dėl atlygio medikams taip ir nebuvo prieita. Vieni tai vertino kaip pasityčiojimą iš didelėse problemose paskendusios medikų bendruomenės, kiti tikėjosi, kad taip bus pažabotas kyšininkavimas.

Apklausos rodė, kad padėką medikams žmonės teikia prieš gaudami medikų paslaugą. Bet tuomet tai jau jokia padėka. Padėkos prieš veiksmą negali būti. Tai jau vadinama kyšiu arba prekyba poveikiu. Kyšis duodamas tam, kad galima būtų kažką užsitikrinti ateityje.

Beverdant diskusijoms įstatymų leidėjai vis tik ryžosi tą Civilinio kodekso nuostatą panaikinti.

Nuo 2006 liepos 14 dienos minėtos nuostatos LR civiliniame kodekse nebeliko. Žinoma, ir dabar dėkingas pacientas gali savo gydytojui atsidėkoti. Svarbiausia, kad nebūtų priežastinio ryšio tarp dovanos ir gydymo. Jei dovana bus siekiama paveikti gydytoją, tuomet tai gali būti traktuojama kaip kyšis ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal LR baudžiamojo kodekso 225 straipsnį – kyšininkavimas, o kyšį davusiam pagal 227 straipsnį – papirkimas. Įstatyme numatyta, kad ir duodantis, ir imantis baudžiami beveik vienodai. Tik duodančiajam yra išimtis – jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

Taigi, čia ir yra ta priežastis, kad su kyšininkais medicinoje sunku susitvarkyti. Kaip mes besipiktintume, kad medikai – kyšininkai, tačiau, ko gero, nerasime nė vieno, kuris kyšio būtų prašęs ar provokavęs jį duoti. Tai, kad mūsuose vyrauja nuomonė, jog be kyšio niekas negydys ir vos susirgę mes skubame kišti medikams vokelius, yra mūsų bėda. Kiekvienas duodantis nori, kad būtų geriau aptarnautas, kad jam būtų skiriamas geresnis gydymas, geresnė priežiūra. Tai yra dar ir dėl mūsų sveikatos apsaugos skurdo ir tų pačių medikų atlyginimų. Jei medicina būtų tokia kaip tose šalyse, į kurias išvažiuoja dirbti mūsų gydytojai, kur jie gauna savo darbo vertus atlyginimus, tai apie jokius vokelius ir dovanas nereikėtų kalbėti. Juk ir pas mus privačiose gydymo įstaigose kyšių niekas neima ir neduoda.

Diskusija nepavyko

O mes, iš dalies ir dėl savo skurdo, ir vėl turime kalbėti apie tai, kaip sumažinti kyšininkavimą. Net Vyriausioji tarnybinės etikos komisija bandė ieškoti būdų, kaip kovoti su „dovanų“ davimu gydytojams. Kaip viena iš išeičių svarstyta galimybė įteisinti pinigines dovanas. Esą pacientai galėtų, už jau suteikus jiems paslaugas anonimiškai skirti įstaigai pinigų sumą, kurios dalį gydymo įstaiga panaudotų ir gydytojams premijuoti. Tokiais siūlymais pasipiktino net medikų bendruomenė, o ypač jaunieji medikai.

Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad medikai įsitikinę, jog siūloma sistema sukurtų didesnį atlyginimų netolygumą tarp atskirų specialybių medikų, neskatintų vienų mažiausių Europos Sąjungoje medicinos darbuotojų atlyginimų didinimo bei dirbtinai atitolintų sprendimus dėl būtinų Lietuvos sveikatos sistemos strateginių pokyčių. Jaunųjų gydytojų nuomone, pacientai neturėtų būti skatinami mokėti grynųjų pinigų ar kitaip materaliai prisidėti prie gydytojų gerovės, kadangi kaip piliečiai, jie moka mokesčius valstybei. Pacientai, mokėdami įmokas į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, išlaiko sveikatos apsaugos sistemą, todėl orus gydytojų atlyginimas turėtų būti Sveikatos apsaugos ministerijos ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atsakomybė.

Po tokių pareiškimų ir dalies visuomenės kritikos VTEK pripažino, kad idėja dėl „vokelių“ medikams įteisinimo neturėjo pakliūti į viešumą, nes tai buvo tik diskusija.

Lemia ne vien pinigai

Ir dar vienas šios problemos aspektas. Vėl pažiūrėkime į paskutinįjį „Transparency International“ organizuotą sociologinį tyrimą. Apklausa rodo, kad per pastaruosius metus Lietuvoje 4 kartus sumažėjo su kelių policija susidūrusių gyventojų (6 proc.), kurie teigia mokėję kyšį pareigūnams. Dar prieš trejus metus tokių buvo, kaip ir tokių, kurie duoda kyšius medikams. Mes dažnai sakome, šiame straipsnyje – taip pat, kad kyšius medikai ima todėl, kad jie mažai uždirba. Atseit, padidinsime algas ir kyšiai išnyks. Tačiau policininkams niekas algų tiek, kad jiems užtektų oriai pragyventi nepadidino, tačiau kyšininkai beveik išnyko. Per tuos metus sumažėjo ir kyšius policininkams siūlančiųjų. Dabar tai išdrįsta padaryti retas. Dažniausiai –  sučiupti girti prie vairo.

Galima drąsiai teigti, kad kyšių ėmimas policijoje sumažėjo po to, kad policijoje buvo pradėta aktyvi kova su korupcijos apraiškomis. Sukūrus Imuniteto valdybą, pradėjus šviesti visuomenę, bausti prasikaltusiuosius, pastarųjų ėmė mažėti ne dienomis, o valandomis. Atrodo, tik paprastas lipdukas ant policijos automobilio „Aš neįmu kyšių“ arba „Kyšis išpurvina“, o efektas didžiulis. Ir pažeidėjas, kai mato tokį užrašą, nedrįsta siūlyti pinigų, ir policininkas nedrįsta apie tai net užsiminti. Pastarajį, bent iš pradžių, dar prilaikė ir galimybė įkliūti, nes buvo vykdomos ir Imuniteto tarnybų operacijos. Apie sugautą kyšininką buvo nenutylima, o plačiai apie tai kalbama. Nuolat buvo visuomenei primenama ir apie kyšių davėjus ir apie tai, kaip jie nubausti.

Ir šiemet per 11 mėnesių daugiau kaip 500 kartų buvo bandoma papirkti pareigūnus. Kelios dešimtys jų įkliuvo ir buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Žodžiu, vairuotojai beveik jau atpratinti siūlyti kyšius, o pareigūnai – juos imti.

O štai medicinoje viskas po senovei. Kalbame, kad gydytojų kyšininkų daugybė, o ar girdėjote bent apie vieną nuteistą? Buvo nuteisti keli gydytojai, kurie dirbo komisijose nustatant neįgalumą ir keletas – už ūkinės veikos pažeidimus. Neteko girdėti ir apie nubaustą kyšį davusį pacientą. O ar nors kartą girdėjote, kad gydytojas, pasiūlius kyšį, jums pasakytų: „Ponas ar ponia, aš perspėju jus, kad jums gresia atsakomybė už kyšio davimą“. Jei ponas vis tik būtų įkyrus ir toliau norėtų įkišti vokelį su pinigais, gydytojas perspėtų, kad „jūsų veiksmai yra filmuojami ir medžiaga bus perduota policijai“. Jums atrodo, kad tai iš fantastikos srities? Kai taip pasako policininkas, viskas normalu, o jei gydytojas – tai jau fantastika.

Tačiau neskubėkite daryti išvadų. Jaunieji medikai jau ne kartą yra pareiškę, kad jiems žema yra imti kyšius. Medikai kalba apie tai, kad jų bendruomenė turi suvokti, jog kyšių ėmimo problemą reikia spręsti iš vidaus. Taip pat pabrėžiama, kad pacientai turėtų paprasčiau gauti informaciją apie tai, kiek už tam tikrą paslaugą įstaiga ir patys gydytojai gauna pinigų.

Žilvinas VIZGIRDA