Gaisrų ir nelaimių statistika negailestinga, o civilinė sauga dvelkia vien darbo imitacija, kai su problemomis kovojama tik ant objektų klijuojant lipdukus ir dedant „paukščiukus“ neva padarytų darbų sąrašuose. Niekam nėra paslaptis, kad retkarčiais šalyje vyksta civilinės saugos mokymai, kai iš anksto praneštu laiku sukaukia sirenos ir į mobiliuosius telefonus ateina apie tai informuojančios žinutės, tačiau kai iš tiesų kas nors įvyksta, pavyzdžiui, siaučia galinga audra, perspėjimų nesulaukiame. Valdžia ieško kaltų, bet ar ne pati ir yra kalta?

Analizuoja tik pasekmes

Daug kas apie audrą sužinojo tik matydamas pro langą vėjo laužomus medžius. Po stichijos siautėjimo, kuris paliko daug žmonių be elektros, o vieną moterį, Grigiškėse išėjusią pavedžioti šuniuko, tiesiog užmušė, politikai veikė kaip visada savam repertuare – prasidėjo kaltųjų paieškos.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė viešai pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovui Sauliui Greičiui nedelsiant pateikti reikalingą informaciją, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, kodėl šių metų liepos 28 d. nebuvo priimtas sprendimas valstybės lygiu perspėti ir informuoti šalies gyventojus apie gresiančią stichinę nelaimę Lietuvoje ir kas už tai atsakingas.

„Situacija, kai gyventojai nėra perspėjami apie galimus pavojingus meteorologinius reiškinius, negali pasikartoti. Šiuo atveju kalbame ne tik apie suniokotą turtą, bet ir apie žmonių sveikatą ar net gyvybę. Siekiame kuo skubiau išsiaiškinti visas šio įvykio aplinkybes ir nustatyti atsakingus asmenis. Institucijos privalės dar kartą peržiūrėti gyventojų perspėjimo kriterijus ir užtikrinti, kad sistema veiktų tinkamai“, – teigia ministrė A.Bilotaitė.

Dar praėjusiais metais Vidaus reikalų ministerija (VRM) atsakingoms valstybės institucijoms ir tarnyboms buvo pavedusi įvertinti anksčiau išmoktas pamokas bei nustatyti aiškų ir vieningą gyventojų perspėjimo ir informavimo algoritmą.

Už ekstremaliųjų situacijų valdymą šalyje atsakingas PAGD, savivaldybės, ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Institucijų veiksmus Vyriausybės lygiu (teoriškai) koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.

Socdemai piktinasi

Opozicija, kaip paprastai, pasipiktinimo neslepia. Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė į susiklosčiusią situaciją žiūri abejingai.

„Audra niokoja Lietuvą, o iš ministrų – mirtina tyla. O kiek buvo kalbėta apie tai, kad tiek Energijos skirstymo operatorius (ESO), tiek kitos pagalbos tarnybos turi būti geriau pasiruošusios. Paskutinės audros metu buvo žadėta trumpinti reakcijos laiką, suburti komandas, kurios greičiau reaguotų į stichines nelaimes. Visa tai, atrodo, nevirto realiais darbais – žmonės net nesulaukė perspėjimo žinučių į mobiliuosius telefonus“, – sako V.Blinkevičiūtė.

Tuo metu LSDP vicepirmininkas Gintautas Paluckas kelia klausimą, kodėl atsakingi ministrai „tiesiog nuleido rankas“. „Gal ministrai jau laukia kitų rinkimų ir net nebando dirbti savo darbo?“ – klausia G.Paluckas.

ESO pasiūlymą elektrą praradusiems gyventojams įsijungti generatorių politikas vadina pasityčiojimu. „160 tūkst. namų ūkių prarado elektrą. Kokia ESO reakcija? Jie tiesiog liepė gyventojams pasistatyti generatorius. Kokius generatorius? Iš kur juos paimti? Jie tikriausiai tyčiojasi iš žmonių. Užuot nurodinėję žmonėms, ką daryti, jie turėtų aiškiai pasakyti, kas daroma, kad elektros energija būtų kuo greičiau atkurta“, – komentuoja G.Paluckas.

Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininko teigimu, pirmadienį susiklosčiusi situacija rodo, kad gyventojų informavimo sistema krizių atvejais neveikia.

„Reikalaujame ministrų informuoti visuomenę, kas yra daroma, kad gyventojų patirti nemalonumai būtų sprendžiami. Būtų puiku, jeigu atsakingos institucijos pagaliau pasimokytų iš praeities klaidų – numatytų paslaugų teikimo apimtis krizės atveju, skaičiuotų reikalingų brigadų skaičių ir įvertintų vartotojų pasiruošimą“, – priduria G.Paluckas.

Anot socialdemokrato, gyventojai yra priversti informacijos ieškoti socialiniuose tinkluose. „Dabar gyventojai yra palikti nežinioje – žmonės karštligiškai ieško informacijos socialiniuose tinkluose, nes ministerijų vadovai ir atsakingos tarnybos tyli. Tai yra tiesiog nepateisinama“, – sako G.Paluckas.

Kalti medžiai?

Šakų ir medžių išvartų nepastebėti neįmanoma. Jų pilna sostinės žaliuose rajonuose, parkuose. Galima pasidžiaugti nebent kelininkais, kurie tikrai dirbo išsijuosę net audrai dar siaučiant, kas išties buvo pavojinga.

Į Lietuvą po „netikėtos“ audros situacijos taisyti atvyko Latvijos specialistai. „Atvykę į Lietuvą „Sandales tīkls“ elektrikai nusistebėjo, kad medžiai auga taip arti elektros linijų. Anot jų, tai ir yra didžiausia problema, lėmusi tokius pažeidimo mastus“, – pasakoja ESO bendrovės pranešimas spaudai.

Įdomus pastebėjimas. Tik ar medžiai kalti, kad auga ne vietoje? Turint omenyje, kad Lietuvoje madingi plyni kirtimai, vadinamieji sanitariniai kirtimai, kuriuos galima vadinti tiesiog miškų naikinimu, niekam be latvių patarimo nekilo mintis apžiūrėti virš laidų pasvirusius beržus bei pušis?

Tikrino, bet vis tiek užsidegė

Kol valstybė, savivaldybės ir jų institucijos siekia visus priversti įsirengti dūmų detektorius kiekviename būste, organizuoja net jų dovanojimo akcijas, valdiškuose namuose toliau kyla gaisrai, nors teoriškai viskas kontroliuojama ir tie detektoriai yra ar bent jau turi būti.

Pamenate gaisrą senelių namuose, kuriuos valdo VšĮ „Senevita“? „Dėl gaisro, kilusio Balžio g. 33, Vilniuje, vyksta ikiteisminis tyrimas, šiuo klausimu pasisakyti negalime. Informuojame, kad VšĮ „Senevita“ dalininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Dalininko teises ir pareigas vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir paskirta VšĮ „Senevita“ valdyba. Veiklą kontroliuoja savivaldybės vidaus kontrolės tarnyba bei išoriniai auditoriai“, – taip atsakė ir geros dienos palinkėjo Beata Tracevič, VšĮ „Senevita“ veiklos administratorė.

PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė: „Planinis priešgaisrinis patikrinimas objekte Balžio g. 33, Vilniuje, buvo atliktas 2023 m. balandžio 4 d., patikrinimą atliko PAGD prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai.“ Girdi, vyko planinis patikrinimas.

Objektų patikrinimai, pasak PAGD, atliekami teritoriniu principu. Vilniaus savivaldybei priklausančius objektus pagal sudarytą planą tikrina PAGD prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai. Į klausimą, kodėl objekte neveikė dūmų detektoriai ir ar tokiu būdu taupoma – atsakymas tradiciškai patogus: „Kadangi šiuo metu dėl gaisro, kilusio Balžio g. 33, Vilniuje, vyksta ikiteisminis tyrimas, šiuo klausimu pasisakyti negalime“, – sako A.Gudžiauskas.

Kiek tokių atvejų Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį? Nuo 2013 m. iki šių metų gegužės, anot A.Gudžiausko, Lietuvoje socialinės globos namuose yra kilęs 21 gaisras. Gaisrų priežastys įvairios: neatsargus žmogaus elgesys, elektros prietaisų gedimai, krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai, rūkymas lovoje.

Kokios teisinės sankcijos aptikus pažeidimą? „Nustačius gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą pradedama administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 525 str. ir surašomas privalomas vykdyti nurodymas dėl objekto gaisrinės saugos būklės pagerinimo, kuriame nustatomas pažeidimų pašalinimo terminas. Jeigu pasibaigus nurodyme nustatytam terminui pažeidimai lieka nepašalinti, tuomet objekto atstovui pradedama administracinė teisena pagal ANK 505 str. už teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymą. Jeigu gaisrinės saugos pažeidimai objekte nešalinami, objektą gali būti uždrausta eksploatuoti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Gudžiauskas.

Sostinės savivaldybės Socialinės gerovės skyriaus atstovė, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Lina Juškevičienė irgi nieko konkretesnio pasakyti negalėjo. Tyrimas išsiaiškins ir tiek.

Žinoma, kalbesnis buvo miesto tarybos opozicijos lyderis Artūras Zuokas. „Šiais laikais tokioje socialinėje įstaigoje privalėjo veikti dūmų detektoriai, pastatas turėjo būti draustas ir naktį turi budėti ne vienas, o keli darbuotojai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė jis.

Visa tai taip. Tačiau civilinės saugos tragišką būklę iliustruoja ne tik pastarieji konkretūs faktai, bet ir plika akimi matomas bevertis išsidirbinėjimas, kai lipdukai „priedanga“ klijuojami ant požeminių perėjų ir mokyklų.

A.Bilotaitė yra sakiusi, kad bus naudojamasi skaudžia Ukrainos patirtimi. Tik panašu, kad nė velnio ir iš svetimų klaidų nesimokoma. „Lipdukinė“ civilinė sauga jau tampa medžiaga anekdotams: pamatysi į tave nukreiptą patranką ar virstantį medį – klijuokis ant kaktos lipduką. Būsi prisidengęs.

PAGD duomenimis, per pirmąjį 2024 m. pusmetį Lietuvoje kilo 4 082 gaisrai, juose žuvo 46 žmonės, tarp jų – 2 vaikai, o 91 gyventojas patyrė traumų.