Alytaus poliklinikoje pradėjo dirbti vaikų gydytoja Sonata Sudarienė, kuri rūpinsis mažųjų alytiškių sveikata. Medikė mielai sutiko atsakyti į „Alytaus naujienų“ klausimus, pasidalijo savo asmeniniu sveikos kasdienybės receptu ir žinia tėveliams, kieno patarimo saugiausia klausti iškilus problemai.

– Gydytoja Sonata, pirmiausia paklausiu – ar pati esate alytiškė?

– Tikrai taip, kaip ir mano tėvai ir seneliai, esu visiška alytiškė. Baigiau Alytaus 2-ąją vidurinę mokyklą, dabartinę Adolfo Ramanausko-Vanago gimnaziją. Paskui įstojau į Kauno Medicinos Institutą. Tuomet buvo reformų metas, keičiamas įstaigos pavadinimas, taip atsitiko, kad mokiausi Kauno Medicinos Akademijoje, o baigiau Kauno Medicinos Universitetą. Taigi pajuokauju, kad esu baigusi tris įstaigas.

– Kodėl pasirinkote mediciną?

– Nes mano mama labai norėjo matyti mane gydytoja, o man patiko būti su vaikais, tad mūsų su ja vizijos sutapo. Esu baigusi vaikų ligų rezidentūrą, visą gyvenimą dirbau vaikų gydytoja. Mano rezidentūros praktikos vyko Alytaus ligoninėje, jų vadovė, gydytoja Adelė Dimšienė, ko gero, buvo tas pavyzdys, kuris turėjo reikšmės mano profesiniams pasirinkimams. Baigusi studijas 25 metus gyvenau ir dirbau Aukštaitijoje, o dabar aplinkybės susiklostė taip, kad grįžau į gimtąjį Alytų, kur gyvena mano tėvai. 

– Esate gydytoja pediatrė gydysite Alytaus poliklinikos mažuosius pacientus. Pastebiu, kad žmonėms neretai kyla klausimas: kodėl kai kurie šeimos gydytojai priima ne tik suaugusius, bet ir vaikus, bet yra ir specializuotų vaikų gydytojų, koks yra skirtumas?

– Tai yra skirtingos profesijos. Dabartiniai šeimos gydytojai praeina kelių mėnesių vaikų ligų kursų ir turi teisę prižiūrėti ne tik suaugusius, bet ir vaikus. Vieni priima, kiti ne. Ko gero, tai vyksta priklausomai nuo to, kaip kuris šeimos gydytojas jaučia ir nori, tai jo pasirinkimas. Aš pati esu baigusi 3 metų trukmės vaikų ligų rezidentūrą, beje, po dabartinių reformų ji trunka jau 4 metus. 

– Kuo ypatingas gydytojo darbas su vaikais? 

– Vaikas tikrai nėra mažas suaugęs. Virsmas nuo naujagimio iki 18 metų jaunuolio turi daug ypatumų ir gydytojui užauginti vaiką yra ką veikti. Esu turėjusi pacientų nuo gimimo ir jau atėjo karta, kuri atsivedė savo vaikus. 

– Dabar auginsite naujus pacientus savame mieste ir tuo galime tik pasidžiaugti, nes gydytojų Alytuje labai trūksta. Ant Jūsų kabineto durų pastebėjau tokią informaciją, kad konsultuosite ir kaip II lygio vaikų gydytoja, tiesa?

– Taip, galiu pakonsultuoti kai kuriais klausimais, jei šeimos gydytojams ar kitiems kolegoms reikės patarimo. 

– Gydote mažuosius, o kaip sekasi bendrauti su jų tėveliais? Juk gyvename informacijos amžiuje ir turbūt mamos ir tėtės ateina pasisėmę žinių, bet ar visada tai palengvina gydytojo darbą?

– Tos interneto platybės gal kaip tik kartais ne tik nepadeda, bet net trukdo. Forumai yra labai lengvai pasiekiami, galima juos atsidaryti bet kuriuo paros metus ir ypač jaunos mamytės gana dažnai ieško juose atsakymų į savo klausimus. Bet internetinės diskusijos vyksta tarp tokių pačių mamų, kurios dalinasi savo patirtimi, bet nebūtinai teisinga. Nereikėtų tų patirčių visą laiką priimti už gryną pinigą, prisiklausę patarimų tėvai gali ir bėdos pasidaryti. Aš raginčiau verčiau turėti ryšį su savo pediatru ar šeimos gydytoju ir iškilus sveikatos klausimams pasitarti su jais. Apskritai labai džiugu, kad žmonės daugiau domisi savo ir vaikų sveikata, fizine ir emocine, kreipia į tai dėmesį. 

– Ar dėl skiepų reikalingumo su tėveliais dažnai tenka padiskutuoti? 

– Būna. Sakykime, kad pandemijos metu atsitikę skuboti skiepai nepadėjo, netgi paskatino žmonėse abejones. Bet pasaulyje yra labai daug ligų, o skiepus turime tik nuo 16-os, tai praktiškai ant dviejų rankų pirštų galime suskaičiuoti. Skiepais valdoma tiek nedaug ir ignoruoti tos galimybės nereikėtų, bet nutinka visaip.