Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus. Vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius.

Šiemet konkurse, be Varniškių ąžuolo, varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai dalyviai yra sunumeruoti. Lietuvos atstovui atiteko 9-tas numeris.

Kaip pabrėžia Lietuvos metų medžio konkurso organizatorius, VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ vadovas Sigitas Algis Davenis, „Europos metų medis“ nėra medžių grožio konkursas: „Konkurso rengėjai ieško medžio su įdomiausia istorija, o pačiu renginiu siekiama pabrėžti žmogaus ir medžio bendrystę, medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldui. Varniškių ąžuolo dabartis ženklina gyvą medžio ir žmogaus sambūvį, liudija, kad tradicinis lietuvio ir miško, medžio ryšys yra ne veltui įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą“.

Varniškių ąžuolu šalyje pavadinti du medžiai. Kuris iš jų atstovauja Lietuvai konkurse? Šis Varniškių galiūnas yra paprastasis ąžuolas (lot. Quercus robur L., 1753), augantis Varniškių kaime (Vilniaus r.), vos 1,5 km nuo geografinio Europos centro. Ąžuolą globoja Petrauskų šeima, kuri ir teikė paraišką 2024 metų Lietuvos medžio konkursui. Šeima, nusipirkusi sodybą, ją gražiai sutvarkė, ypatingą dėmesį skyrė ąžuolui. Jų ūkyje auginami vaistiniai augalai, natūralūs gėlynai.

Balsavimas vyks iki vasario 24 dienos (17:00 val. Lietuvos laiku) Europos medžio konkurso interneto svetainėje www.treeoftheyear.org. Balsavimo rezultatai bus paslėpti per visą balsavimo laikotarpį ir bus oficialiai atskleisti tik apdovanojimų ceremonijoje.

Europos 2025 metų medžio titulą pelnęs medis bus paskelbtas kovo 19 dieną konkurso apdovanojimų ceremonijoje Europos Parlamente, Briuselyje.

Apie Europos metų medžio konkursą

Jau 14-ą Europos medžio konkursą organizuoja Aplinkos partnerystės asociacija, jungianti šešias Europos aplinkosaugos organizacijas ir ieškanti medžių, tapusių neatskiriama bendruomenės dalimi, jos šerdimi. Konkurso organizatoriai nepaliaujamai ieško naujų partnerių Europoje ir siekia, kad vietos įžymybėmis pripažintų medžių apsauga taptų tarptautinių diskusijų tema.

Europos metų medis renkamas nuo 2011 metų. Konkurse dalyvauja nacionalinius konkursus laimėję metų medžiai. Geriausią iš jų kasmet renka šimtai tūkstančių rinkėjų. Jų aktyvumas nulemia, kuris medis tais metais tampa nugalėtoju. Lietuva į šį konkursą įsitraukė 2017 metais, pateikusi Lietuvos 2016 metų medžiu išrinktą Stelmužės ąžuolą.

Ankstesni Lietuvos atstovai

2024 m. Basanavičynės kaštonas;

2019 m. Raudonės pilies liepa;

2018 m. Raganų eglė;

2017 m. Stelmužės ąžuolas.

Šalia Vilniaus saugomi kūdriniai pelėausiai

Vieni mūsų krašto šikšnosparniai žiemoti migruoja piečiau, o kiti lieka Lietuvoje ir žiemoja tuneliuose, apleistuose pastatuose, palėpėse. Šikšnosparniai susiranda vietas, kur temperatūra būna iki 5–8 laipsnių šilumos, ir užmiega žiemos miegu.

Viena tokių lokacijų – Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis, kur žiemoja daugiau kaip 1 tūkst. įvairių rūšių šikšnosparnių. Šis tunelis – išskirtinis objektas, turintis Europos Bendrijos svarbos „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusą.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialisto Remigijaus Uzdro, tai pagrindinė ir svarbiausia retojo šikšnosparnio kūdrino pelėausio žiemojimo vieta Lietuvoje bei aplinkinėse šalyse. Į šią žiemojimo vietą minėti šikšnosparniai suskrenda žiemoti iš 300 km atstumo.

Neseniai Aukštųjų Panerių tunelyje buvo atliktos valstybinio monitoringo apskaitos, kurių metu aptiktos keturios skirtingos šikšnosparnių rūšys: kūdriniai, vandeniniai ir Branto pelėausiai bei rudieji ausyliai. Bendrai suskaičiuota 1 511 šikšnosparnių.

Tunelyje įrengus papildomas grotas, šikšnosparnių žiemojimas tapo netrikdomas, čia negali užsukti atsitiktiniai lankytojai. Į žiemavietės vidų gali patekti tik tyrimus atliekantys mokslininkai ir tik vieną kartą per metus.

Žiemojančių šikšnosparnių monitoringo rezultatai rodo, kad taikomos žiemojimo vietos apsaugos priemonės yra veiksmingos ir padeda palaikyti šikšnosparnių populiacijas. Nors šiais metais populiacija ir šiek tiek sumažėjo.

Aukštųjų Panerių tunelyje žiemoja reti ir nykstantys kūdriniai pelėausiai, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Tai vidutinio dydžio šikšnosparnis trumpu ausies oželiu. Kailis tankus, juodos arba tamsiai rudos spalvos. Veda vieną jauniklį.

Gamtoje kūdriniai pelėausiai išgyvena iki 19 metų amžiaus. Jie maitinasi vabzdžiais, kuriuos gaudo nuo vandens paviršiaus. Šie saugomi šikšnosparniai nuo lapkričio iki balandžio pabaigos žiemoja erdviuose požemiuose ir tuneliuose, kybodami ant sienų arba slėpdamiesi plyšiuose.

Lietuvoje gyvena 14 šikšnosparnių rūšių. Visos Lietuvoje aptinkamos šikšnosparnių rūšys yra saugomos, dalis jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, o dalis saugomos ir Europos mastu. Tad labai svarbu nekenkti šiems gyvūnams, netrikdyti žiemos metu.