Šiemet pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ Lietuvos žemdirbiams išmokėjo 13,5 mln. eurų draudimo išmokų – 27 proc. mažiau nei pernai, kai apdraustų pasėlių nuostoliai siekė 18,6 mln. eurų.

Pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus šiemet sulaukta 55 proc. daugiau nei pernai (šiemet 3 617, pernai – 2 328). Pažeistas pasėlių plotas sudarė 135,7 tūkst. ha – 44 proc. daugiau nei pernai (94 tūkst. ha).

Labiausiai nukentėjo Telšių, Širvintų, Kaišiadorių, Šiaulių, Kelmės, Pasvalio, Mažeikių, Ukmergės ir Jonavos rajonų pasėliai – rapsai, javai, pupos ir kt.

Šiemet, jau trečius metus iš eilės, Lietuvoje pasireiškė visos 8 rizikos, nuo kurių draudžiami pasėliai: krušos, audros, liūties, ugnies, iššalimo, pavasarinių šalnų, ilgalaikio lietaus ir stichinės sausros.

„Pernai didžiausius nuostolius sukėlė šalnos ir krušos žalos, atskiruose regionuose nuostoliai siekė net iki 95 proc. Tuo tarpu šiemet didžiausius nuostolius atnešė liūtys ir audros. Ir nors šiemet žalų vertintojai apžiūrėjo net 30 proc. daugiau pažeistų laukų – beveik 14 tūkst., gera žinia, kad nuostolių mastas tuose laukuose buvo švelnesnis. Be to, ūkininkai pradėjo daugiau draustis ir šiemet pirmąkart turime jau visuose šalies rajonuose apsidraudusių žemdirbių, todėl ir riziką pavyko paskirstyti per visą Lietuvos teritoriją“, – metus lygina „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Per paskutinius 5 metus apsidraudusiųjų skaičius Lietuvoje padidėjo 3 kartus iki 3 tūkst. žemdirbių, o apdraustas plotas pasiekė trečdalį viso galimo apdrausti ploto (skirtingais metais Lietuvoje galima apdrausti nuo 1,5 iki 1,7 mln. ha). Gera tendencija – vis daugiau smulkių bei specializuotų ūkių imasi drausti pasėlius.

„Labiausiai neramina tai, kad Lietuvą užklumpančios rizikos yra nebe lokalios, o sisteminės – apima vis didesnį plotą, prasideda vienoje valstybėje ir baigiasi kitoje. Dėl to mes diegiame skaitmenizavimo instrumentus, kad galėtume kuo greičiau ir tiksliau įvertinti didelio masto stichijų padarinius ir operatyviai kompensuoti žemdirbiams nuostolius, kad jie turėtų už ką sėti“, – didėjančią žemės ūkio verslo riziką ir būtinybę prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių įvardija M.Rusteika.

Šie metai – sunkūs Europai

„Vereinigte Hagel“ (VH) duomenimis, Europoje šiemet labiausiai nukentėjo Belgija, kur kruša nuniokojo visos šalies regionus. Savidraudos fondo žemdirbių nuostolingumas Belgijoje siekia net 356 proc. Didžiulių nuostolių patyrė ir Nyderlandų žemdirbiai (140 proc. nuostolingumas), Lenkijos (110 proc.), Latvijos (102 proc.). Lietuvoje nuostolingumas šiais metais siekė 56 proc.

10-tyje Europos šalių pasėlius draudžiantis fondas VH šiemet žemdirbiams išmokėjo per 300 mln. eurų draudimo išmokų. 2024 metais, kaip ir pernai, pasėlių žalų išmokos pranoko draudimo įmokas.

„Europoje pokyčius matome jau 20 metų – klimato kaita skatina smarkias krušas, liūtis, pavasarines šalnas ir kt. Anksčiau pasėlius drausdavome tik nuo krušos, o dabar problemos platesnės ir gilesnės. Taip pat ir 2024-ieji Europoje buvo negailestingi. Tai yra didžiausias iššūkis mums – rasti pusiausvyrą tarp pagalbos ūkininkams ir prisiimamos rizikos. Jei rizika bus per didelė, pasėlių savidraudos fondas žlugs. Todėl stebime iškylančias naujas situacijas, iškart jas analizuojame ir ieškome sprendimų, kad kitąkart užklupus tokiems meteorologiniams reiškiniams būtume iškart pasiruošę“, – komentuoja VH valdybos narys iš Vokietijos dr. Philipp Schonbach.

Parengta pagal VH