Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) panaikino Vilniaus apygardos teismo (VAT) 2015 metų birželio 4 dienos nuosprendį, kuriuo omonininkai Boleslavas Makutynovičius ir Vladimiras Razvodovas buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo požymių. LApT teisėjai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Pareigūnai nesusikalbėjo

VAT teismo sprendimas tada sukėlė didelį visuomenės pasipyktinimą, teisėjai buvo net kaltinami istorijos nežinojimu ar klastojimu. Teismas, išteisindamas buvusius sovietų specialiosios paskirties milicijos būrio OMON Vilniuje vadą Boleslavą Makutynovičių ir  štabo viršininkąVladimirą Razvodovą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 metais, paskelbė, kad už agresiją atsakomybė tenka tik valstybės vadovams. Be to, teismo nuomone, pagal tarptautinę teisę už inkriminuojamus nusikaltimus galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie buvo įvykdyti karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos sąlygomis. „Kaltinimo požiūriu 1991 metais nebuvo nei karinės padėties, nei ginkluoto konflikto, nei okupacijos, tuo pačiu nebuvo sąlygų, kuomet įsigaliotų Ženevos Konvencijos nuostatos“, – po nuosprendžio paskelbimo žurnalistams sakė teisėjų kolegijos pirmininkas Audrius Cininas. Teisėjas pripažino, kad byloje buvo liudytojų parodymų dėl šių asmenų dalyvavimo „terorizuojant ir bauginant beatsikuriančios kariuomenės ir muitinės pareigūnus“, tačiau būtent dėl neatitikimo tarptautinės teisės nuostatoms jų teismas negalėjo „teisiškai įvertinti“.

Teisėjų nuomone, B. Makutynovičius ir V. Razvodovas buvo kaltinami karo nusikaltimais, tačiau prokuratūra kaltinime nepateikė įrodymų, jog 1991 metais Lietuva kariavo ar buvo okupuota, o pagal Ženevos konvenciją tik tokiais atvejais galima nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip karo nusikaltimus.

Toks trijų VAT teisėjų, Stasio Lemežio, Jurgitos Mačionytės ir Audriaus Cinino kolegijos sprendimas parodė prokurorų ir teisėjų nesusikalbėjimą. Šie nesutarė, kaip traktuoti nusikaltimus – pagal 100-ąjį ar pagal 103-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį. Kitaip tariant, tai buvo nusikaltimai, kuriems kvalifikuoti būtinai reikia ginkluoto konflikto, ar nusikaltimai žmogiškumui, kurie gali būti padaromi ir neginkluoto konflikto metu.

Prokurorai jau kitą dieną po VAT nuosprendžio paskelbimo suskubo pranešti, kad sprendimą skųs, nes nesutinka su teismo pateiktu tarptautinės ir nacionalinės teisės aiškinimu bei jos taikymu.

Vadas numirė

LApT teisėjai, išnagrinėję prokurorų skundą, VAT nuosprendį panaikino. Pirmiausia teismas nutraukė baudžiamąją bylą B. Makutynovičiui, nes yra duomenų, kad jis 2015 metų lapkričio mėnesį mirė Maskvos srities Vidnojės mieste. Oficialių duomenų apie tai gauta nebuvo.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba, ne kartą Interpolo kanalais kreipėsi į Rusijos Federacijos nacionalinį Interpolo biurą, tačiau į paklausimas dėl B. Makutynovičius mirties fakto patvirtinimo atsakymai nebuvo gauti. Nebuvo atsakyta ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos užklausimą.

Kad mirė jos brolis, teisme paliudijo tik Lietuvoje gyvenanti jo sesuo. Ji sakė, kad 2015-ųjų lapkričio mėnesį, jai bebūnant darbe paskambino sūnėnas ir pranešė liūdną žinią apie tai, kad jos brolis Boleslavas mirė. „Paskutinius metus brolis labai smarkiai sirgo, buvo gydomas nuo plaučių ligų, keletą kartų gulėjo ligoninėje ir, paskutinį kartą grįžęs iš ligoninės, namuose mirė, – liudijo B. Mikutynovičiaus sesuo M. K. – Laidotuvėse aš nedalyvavau, nes brolis buvo gana greitai palaidotas, laidojo buvusi žmona ir jo sūnus. Su sūnėnu ryšį palaikau iki šiol, o buvusi brolio žmona į skambučius neatsako. Jeigu brolis būtų gyvas, jis tikrai su manimi būtų susisiekęs, nes nuolat paskambindavo lapkričio 1-ąją. Taip pat visada skambindavo per gimtadienį, Naujuosius metus. Jau po brolio mirties, vieną kartą kalbėjau su jo buvusia žmona „skype“. Prašiau, kad ji atsiųstų brolio mirties liudijimą, bet ji atsisakė“.

Teisėjų kolegija, remdamasi šiais sesers parodymais, bylą nutraukė, tačiau išaiškino, kad nepasitvirtinus duomenims apie kaltinamojo B. Mikutynovičiaus mirtį, baudžiamoji byla galės būti atnaujinta.

Skyrė 12 metų

Tad šį kartą LApT teisėjų kolegija sprendė tik dėl V. Razvodovo kaltės. Remdamasi byloje surinktais įrodymais, teisėjų kolegija konstatavo, kad V. Razvodovo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (BK 100 straipsnis) ir Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais ar jų turto apsaugos pažeidimas (BK 103 straipsnio 1 dalis) – įrodyta.

„Vladimiras Razvodovas padarė sunkius tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe visuotinai pavojingu būdu, naudojant šaunamuosius ginklus“, – teigiama Apeliacinio teismo nuosprendyje.

Pagal BK 100 straipsnį jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 103 straipsnio 1 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmes subendrinus buvusiam štabo viršininkui, jeigu jis kada nors pakliūtų į Lietuvą, nelaisvėje tektų būti 12 metų.

Istorinės aplinkybės

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išaiškino ir dėl ko ji nesutiko su savo kolegomis iš VAT. LApT teisėjų kolegijos nuomone, analizuodamas B. Makutynovičiui ir V. Razvodovui pateiktus kaltinimus, VAT padarė klaidingą išvadą, kad tarptautinėje teisėje padėtis prieš karą, karas arba ginkluotas konfliktas buvo laikomi nusikaltimų žmoniškumui sąlyga. Žodžiu, VAT padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal tarptautinę teisę už inkriminuojamus tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis nusikaltimus (BK 100 str.) galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie būtų padaryti padėties prieš karą, karo, ginkluoto konflikto sąlygomis.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija padarė išvadą, kad situacija, kai 1990 metų kovo 11 dieną buvo atkurtas Lietuvos Respublikos suverenitetas, tačiau 1991-aisiais Lietuvoje vis dar buvo dislokuoti SSRS armijos ir SSRS VRM kariuomenės padaliniai, kurie vykdė karines operacijas, per kurias buvo naudojamos bauginimo ir teroro priemonės, turėtų būti vertinama kaip SSRS agresija prieš Lietuvą ir SSRS sukeltas ginkluotas konfliktas su atkurta Lietuvos valstybe. Tokia būklė turi 1949 metų Ženevos konvencijų 2 straipsnyje nurodytos dalinės okupacijos požymių, kuri yra jų taikymo sąlyga.

Sulaužė priesaiką

Dabar – apie tai, už kokius nusikaltimus buvo nuteistas V. Razvodovas. Tai nėra Sausio 13-osios ar Medininkų žudynių byla.

Teisme buvo įrodyta, kad V. Razvodovas įvykdė ne mažiau kaip 15 nusikaltimų prieš Lietuvos valstybę ir jos pareigūnus.

1990 metų rugpjūčio 31 dieną Lietuvos vidaus reikalų darbuotojai priėmė pareiškimą, kuriame įsipareigojo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, užtikrinti viešąją tvarką ir jos piliečių apsaugą. Vykdydami Lietuvos įstatymus, vadovybės nurodymus, Lietuvos VRM Ypatingos paskirties milicijos būrio (YPMB arba, kaip labiau pas mus įprasta, rusiškas vertinys – OMON) darbuotojai nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų sausio 11 dienos saugojo viešąją tvarką masinių renginių metu, dalyvavo sulaikant ginkluotus nusikaltėlius, vykdė kitas padaliniui priskirtas, jo nuostatuose numatytas funkcijas. 1990 metų vasarą OMON‘as turėjo 136 etatus, čia dirbo 127 žmonės. 1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausiajai Tarybai priėmus aktą dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, Lietuvoje vyko aktyvus politinis gyvenimas, kuris pasireiškė mitingų gausa. Jų metu viešosios tvarkos apsaugai buvo naudojami ne tik viešosios milicijos padaliniai, bet buvo įtraukiami ir OMON‘o karininkai ir milicininkai.

1991 metų sausio 11 dieną OMON‘o darbuotojams grįžus į bazę Maudyklos gatvėje po budėjimo Lietuvos Aukščiausioje Taryboje, šio padalinio karininkai – štabo viršininkas B. Makutinovičius, būrių vadas V. Razvodovas ir kiti, pasinaudojo eilinių milicininkų nepasitenkinimu dėl tariamai jiems nebūdingų funkcijų vykdymo, sukurstė tuo metu bazėje buvusius maždaug 32 darbuotojus užvaldyti būrio ginkluotę, amuniciją, transportą, kitą turtą ir pasitraukti iš bazės. Buvo sumanyta užimti Lietuvos Policijos akademijos pastatą, dislokuotis jame ir vykdyti kitos valstybės – SSRS – įstatymus. Pasitraukimas buvo vykdomas padedant SSRS ginkluotų pajėgų karino dalinio Šiaurės miestelyje kariškiams.

Išvežė ginklus

Tokiu būdu į tarnybinius būrio ir kariškių automobilius buvo pakrauti šaunamieji ginklai – 80 automatų, 130 pistoletų, 3 šautuvai, 2 karabinai, 9 mažo kalibro šautuvai, 5 revolveriai, kitokie šaunamieji ginklai, taip pat guminės lazdos, liemenės, antrankiai, skydai, šalmai, dujokaukės, minų ieškikliai, ašarinės dujos, rūbai, avalynė, radijo ir telefoninio ryšio priemonės.

Bylos duomenimis, apie 3 val. 45 min. ginkluoti automatais ir pistoletais, B. Makutynovičius kartu su keliasi būrio nariais, apgaule pateko į Lietuvos Policijos akademijos pastatą Valakampių gatvėje. Į jį buvo suvežtas pagrobtas turtas. Užgrobusi Policijos akademijos pastatą ir įsikūrusi jame, OMON‘o karininkų ir milicininkų grupė ėmė veikti kaip antivalstybinė organizacija, kuri siekė sutrikdyti Lietuvos Respublikos Laikinuoju pagrindiniu įstatymu (Konstitucija) paremtą valstybinę ir visuomeninę santvarką. Ši antivalstybinė organizacija veikė iki 1991 metų rugpjūčio 25 dienos – iki jos išformavimo ir nusiginklavimo.

Siaubė muitines

Makutynovičius buvo paskirtas OMON‘o vadu, o V. Razvodovas – štabo viršininku. Jų vadovaujami Vilniaus omonininkai 1991 metų sausio 27-osios vakarą užpuolė Medininkų kelio postą.

Inspektoriumi dirbęs Juozas Ž. pasakojo, kad darbo vietoje vakarieniavo, kai pasigirdo beldimas į duris. „Bandžiau atidaryti, mane tuo momentu su visom durims ištraukė, gavau į galvą automato buože, buvau nublokštas ant žemės. Užpuolikai pagrasino nekelti galvos ir nesidairyti, girdėjau šūvius. Po to automobilis išvažiavo ir paliko mus. Kiek supratau, buvo omonininkai, visi rusiškai kalbėjo ir šiurkščiai keikėsi“, – pasakojo Juozas. Užpuolikai dar priekaištavo, esą jie „darbo liaudį apiplėšė“. Medininkų poste pamainos vyresniuoju dirbęs Rimantas Kazakevičius prisiminė, kad kolegai dingus tamsoje, pasigirdo šūviai, langų dūžiai. „Kur ginklai, kur telefonai“, – užpuolikų žodžius prisiminė R. Kazakevičius. Lietuvos pareigūnai atsakė, kad jie ne Krašto apsaugos sistemos pareigūnai, o muitininkai ir ginklų neturi.

Gegužės 23-iąją buvo užpultas Šumsko pasienio postas. „Atvažiavo „Žiguli“ ir „Latvija“, pilni ginkluotų iki dantų. Mus iškart suguldė, paskui įbėgo į būdelę ir ištraukė muitininką, pasienietį, sustatė ir prasidėjo tikrinimai“, – liudijo muitininkas Jonas Kazlauskas. Pasak nukentėjusiojo, užpuolikai jam papurškė dujomis, mušė buože. Iš Lietuvos pareigūnų buvo atimti netgi batai. Vyrai bijojo, kad gali būti nužudyti, tačiau buvo įsakyta bėgti. Užpuolikai apipylė benzinu ir padegė būdelę. Tą dieną buvo sudeginti ir Lavoriškių bei Medininkų muitinės postai. Užpultus ir suguldytus Lietuvos pareigūnus, degančius muitinės postų namelius filmavo Rusijos žurnalistas Aleksandras Nevzorovas. Visa tai buvo parodyta per SSRS televiziją, laidoje „600 sekundžių“, akcentuojant, kad omonininkai pasienyje likvidavo nacionalistines užkardas.

Terorizavo kariškius

Prieš omonininkų automatų vamzdžius teko pastovėti net tuometiniam Krašto apsaugos departamento generaliniam direktoriui Audriui Butkevičiui. 1991 metų kovo 18-ąją jis ir kartu vykęs jo adjutantas Vaclovas Jezerskas buvo užpulti Vilniuje. Iš jų buvo atimti tarnybiniai šaunamieji ginklai – pistoletai ir lygiavamzdis šautuvas. Po to A. Butkevičius ir V. Jezerskas buvo neteisėtai sulaikyti bei nugabenti į OMON‘o užgrobtą tuometinį Policijos akademijos pastatą ir ten kurį laiką neteisėtai laikyti. Iš pradžių sulaikytus pareigūnus mėgino apkaltinti įvairiais pažeidimais: neva tai A. Butkevičius ir jo adjutantas yra neblaivūs, kad automobilis vogtas ir panašiai. Galiausiai B. Makutynovičius pasakė, kad nesupranta kas čia vyksta ir, kad priims sprendimą, kai sulauks nurodymų iš Maskvos. Tai truko iki ryto. Per tą laiką kilo diplomatinis skandalas ir ryte A. Butkevičius, o po kelių valandų ir jo adjutantas buvo paleisti. Teisme A. Butkevičius pasakojo, kad jis ir jo adjutantas buvo verčiami stovėti prieš automato vamzdžius, buvo grasinama, kad jeigu pajudės – bus šaudoma.

Nukentėjo ir daugiau Krašto apsaugos departamento ir policijos pareigūnų. Kovą, besikraustydamas į kitą butą, buvo užpultas Artūras M. „Vienas mane sekusių automobilių aplenkė ir sustabdė, užtverdamas kelią,– paskojo Artūras. – Iššoko OMON‘o uniforma apsirengę žmonės. Patikrino dokumentus, iškratė mane ir automobilį. Iš kažkur ištraukė į skudurą suvyniotą šautuvą ir apkaltino, kad aš nelegaliai gabenu ginklus, ėmė klausinėti iš kur ginklas, reikalavo paimti jį į rankas ir apžiūrėti. Nugabeno į OMON‘o bazę, čia vėl reikalavo prisipažinti iš kur šautuvas, pastatė prie sienos, spardė į nugarą, pilvą. Neiškentęs smurto pasakiau, kad prisiminiau, iš kur gavau šautuvą ir tada buvau nuvestas pas B. Makutynovičių į kabinetą. Čia buvo 6 žmonės. Įjungė kamerą ir vėl paklausė, iš kur gavau ginklą. Pasakiau, kad esu biatlonininkas ir turiu leidimą ginklui. Tada buvo pakviesti du kviestiniai, su kuriais nuėjom prie mašinos apžiūrėti daiktų. Nieko ypatingo neradę, mane nuvežė į karinę komendantūrą.  Likęs vienas kameroje naktį pabėgau ir prisistačiau į VRM ministeriją“.

Kitą dieną siautėjantys omonininkai užpuolė du policininkus ir juos nuginklavo. Tą pačią naktį ginklai buvo atimti ir iš VRM greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ keturių policininkų.

Dar po dviejų dienų Vilniuje omonininkai iš automatų apšaudė Krašto apsaugos automobilį. Incidento metu vienam Krašto apsaugos departamento pareigūnui buvo peršautos abi kojos, sužeisti buvo ir kiti autobusu neginkluoti važiavę pareigūnai.

1991 metais gegužės 22-ąją Vilniaus ir Rygos omonininkai užpuolė Germaniškių (Biržų rajone), Saločių (Pasvalio rajone) ir Smėlynės (Zarasų rajone) pasienio postus. Omonininkams buvo duotas įsakymas muitininkus išvaikyti, visus dokumentus surinkti, o muitines sudeginti.

Byloje iš viso atskleista16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų 1991 metais.

Razvodovas kartu su B. Makutynovičiumi ir kitais omonininkais tais metasi dar užgrobė Valstybinį telegrafo ir telefonų centrą Vilniuje.

Petras KURMELIS