Dėl verslininko nužudymo nuteistas buvęs garsus lenktynininkas Alvydas Albrechtas (54 m.) laimėjo bylą prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – EŽTT arba Teismas). Strasbūro teismas paskelbė, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su byla.

Jau namuose

Sprendimas, kurį EŽTT paskelbė šiemet sausio 19 dieną neturės jokios įtakos nuosprendžiui, kuriuo A. Albrechtas buvo pripažintas kaltu nužudęs verslininką Rimantą Grainį ir nuteistas kalėti 8 metus. Jis priimtas dėl dabar jau buvusio kalinio skundo dėl jo suėmimo 2005 metais.

Bausmę A. Albrechtas atlikinėjo Pravieniškių pataisos namuose. Jis net keletą kartų kreipėsi į teismą ir prašė lygtinai paleidžiamas į laisvę. Kaip sakoma, trečias kartas nemelavo – nuteistajam buvo likę kalėti dar beveik treji metai, kai teismas pernai sausio pačioje pabaigoje nusprendė A. Albrechtą paleisti iš įkalinimo įstaigos.

Prokuratūra prieštaravo Lygtinio paleidimo komisijos teikimui išleisti už sunkų nusikaltimą nuteistą A. Albrechtą, teikimą tenkinti atsisakė ir Kaišiadorių apylinkės teismas, tačiau galutinį žodį tarė Kauno apygardos teismas. Jis nusprendė už gerą elgesį lygtinai paleisti A. Albrechtą į laisvę.

Nematė visos bylos

O į EŽTT A. Albrechtas kreipėsi dar 2005 metais, pačioje šios bylos pradžioje, teigdamas, kad skiriant jam suėmimą baudžiamojoje byloje, kurioje jis įtariamas R. Grainio nužudymo organizavimu, kartu su pareiškimu skirti suėmimą prokuroro pateikta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga buvo visiškai prieinama tik ikiteisminio tyrimo teisėjui. A. Albrechtas teigė negalėjęs veiksmingai apskųsti suėmimo pagrindų.

Teismas atkreipė dėmesį, kad prokuroras atsisakė patenkinti prašymą susipažinti su bylos dokumentais, teigdamas, kad priešingu atveju iškiltų grėsmė tebevykstančio tyrimo, kuris – pasak Vyriausybės – buvo labai sudėtingas ir apėmė didelį skaičių kitų įtariamųjų, sėkmei. Teismas, suprasdamas, kad ikiteisminiai tyrimai turi būti atliekami veiksmingai, sutiko, kad tai gali reikšti, jog dalis surinktos informacijos turi būti laikoma paslaptyje, siekiant užkirsti kelią, kad įtariamieji nesuklastotų įrodymų ir nepakenktų teisingumo vykdymui. Tačiau pabrėžė, kad šio teisėto tikslo negali būti siekiama esminių gynybos teisių apribojimų sąskaita, todėl informacija, kuri yra būtina suėmimo teisėtumui įvertinti turi būti prieinama įtariamojo advokatui tinkamu būdu.

Teismas pabrėžė, kad tuo metu, kai buvo sprendžiamas pareiškėjo suėmimo klausimas Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme, jokių konkrečių įrodymų, siejančių pareiškėją su R. Grainio nužudymu jo gynėjui pademonstruota nebuvo, kas būtų leidę užduoti klausimus apklausos teisme metu ir tokiu būdu patikrinti prokuroro argumentų stiprumą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2005 metų gegužės 26 dieną vykusio posėdžio teisme metu prokuroras grindė pareiškėjo suėmimą ir tuo, kad jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, tačiau konkrečiai dėl šio aspekto Teismas neįžvelgė kokiu būdu su paieška susijusios medžiagos atskleidimas gynybai teismo posėdžio metu būtų pakenkęs ikiteisminiam tyrimui. Kadangi pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti ir su šios medžiagos turiniu, Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo neleista pasinaudoti dar viena procesine priemone, kurią garantuoja teisingas procesas.

Konstatavo pažeidimą

Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos svarbą, Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme vykęs procesas, kurio metu pareiškėjui skirtas suėmimas, neatitiko Konvencijos 5 straipsnio 4 dalyje numatytų garantijų. Todėl Teismas konstatavo šios nuostatos pažeidimą.

A. Albrechtas reikalavo 200 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 826 eurų bylinėjimosi Teisme išlaidų. Vyriausybė su pareikštais pareiškėjo reikalavimais nesutiko. Kadangi pareiškėjas patyrė nusivylimą nesant tinkamų procesinių garantijų dėl jo suėmimo, Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į ypatingas šios bylos aplinkybes, pažeidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui. Tik teismas nusprendė patenkinti A. Albrechto reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė jam 826 eurus.

Teismų maratonas

Priminsiu, kad kažkada žinomo automobilių lenktynininko A. Albrechto baudžiamoji byla teismų karusėlėse sukosi ne vienerius metus, kol galų gale tašką padėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Jo sprendimu 2012 metų gegužę A. Albrechtas buvo nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme. Dalį šios bausmės lenktynininkas jau buvo atlikęs – į ją įskaičiuoti dveji metai, kuriuos A. Albrechtas praleido suimtas. Taškas šioje byloje buvo padėtas po septynerius metus trūkusio teismų maratono, kurio metu kaunietis dukart buvo išteisintas, tačiau galų gale vistiek nuteistas.

Pravieniškių pataisos namuose jis buvo laikomas nuo 2011-ųjų rudens, kai apkaltinamąjį nuosprendį paskelbė Apeliacinis teismas.

Vilniaus apygardos teismas A. Albrechtą buvo nuteisęs dar 2006 metais. Tąkart jam buvo skirta 8 metai nelaisvės. Prokurorams ši bausmė pasirodė per švelni – jie nuosprendį apskundė. Skundą parašė ir nuteistasis.

Aukštesnės instancijos teismas A. Albrechtą išteisino du kartus. Aukščiausiasis Teismas du kartus panaikino išteisinimą ir sugrąžino bylą Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

A. Albrechtas tiek per apklausas, tiek teismuose kategoriškai neigė, kad prisidėjo prie verslininko nužudymo.

Alius iš Kauno

Didelį atgarsį sukėlęs nusikaltimas įvykdytas 1995 metų gegužės 26 dieną. Tądien pačiame sostinės centre, Vilniaus gatvėje, prie tuometinės parduotuvės „Rigonda“, Vyriausybės rūmų pašonėje sprogo po R. Grainio automobiliu „Mercedes-Benz“ pritvirtintas sprogmuo. Nepaisant tamsių R. Grainio praeities dėmių, jo žūtis Lietuvos sostinėje sukėlė dar negirdėtą atgarsį. Apie sprogimą Vilniaus centre tą pačią dieną pranešė visos didžiausios pasaulio naujienų agentūros.

Po R. Grainio laidotuvių surengtose šermenyse anų dienų verslininkai ir kriminalinio pasaulio autoritetai ne kartą svarstė: kas išdrįso surengti tokią žiaurią akciją? Prieš mirtį R. Grainys tuometiniam Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos pareigūnui Tomui Ulpiui pasakė, kad sprogimą galėjo suorganizuoti Olegas Lysenka arba Alius Albrechtas iš Kauno.

Tačiau rimčiau kauniečiu A. Albrechtu susidomėta tik sulaikius Valerijaus Januškevičiaus gaują.

2000-aisiais, liudydamas Vilniaus apygardos teisme, V. Januškevičius atvirai išdėstė bankininko R. Grainio susprogdinimo planą. Sprogdintojas tikino, esą šio verslininko nužudymą per tarpininkus Olegą Lysenką, Genadijų Bazuriną ir Ivaną Matulevičių užsakęs kažkoks Alius iš Kauno. V. Januškevičius už tai gavo 10 000 JAV dolerių. Dar 2000 užsakovo sumokėtų JAV dolerių už paslaugas sau pasiliko vienas iš tarpininkų.

Po to bylą tiriančių pareigūnų užrašuose vis dažniau ėmė šmėžuoti veikėjas, vadinamas Aliumi iš Kauno. 2005-ųjų gegužės 26 dieną, praėjus lygiai dešimt metų po sprogimo, Vilniaus antrasis apylinkės teismas trims mėnesiams leido suimti garsų šalies automobilių lenktynininką.

Tai buvo padaryta po to, kai su teisėsaugininkais gana aktyviai 2005-ųjų pradžioje pradėjo bendradarbiauti Genadijus Bazurinas. Dėl šio suėmimo A. Albrechtas ir pasiskundė Strasbūro teismui.

Su teisėsauga G. Bazurinas sutiko bendradarbiauti tikėdamasis, kad jam bus skirta mažesnė bausmė. Vėliau laisvės atėmimas per kelis kartus jam buvo sutrumpintas nuo 19 iki 13 metų.

Kainavo gyvybę

A. Albrechtą galutinai parklupdė jo pokalbis įkalinimo įstaigoje su policijos slaptuoju agentu. Remiantis bylos medžiaga, suėmus A. Albrechtą ir jam būnant įkalinimo įstaigoje, įslaptintam liudytojui jis atvirai išdėstė R. Grainio nužudymo scenarijų.

Buvęs lenktynininkas nurodė, kad 1995 metais su V. Markevičiumi sudarė sandorį dėl didelio kiekio sviesto pirkimo. Užsitęsus sviesto realizavimui, iškilo problemų dėl pinigų – apie 150 000–200 000 dolerių – grąžinimo R. Grainiui.

Ikiteisminio tyrimo tyrėjams A. Albrechtas minėjo, kad su R. Grainiu 1995-ųjų pavasarį buvo keletą kartų susitikęs Vilniuje ir Kaune, tarėsi dėl pinigų grąžinimo terminų, tačiau susitarimo šiuo klausimu nepasiekė.

Ralio meistras taip pat minėjo, kad šiame ginče dėl skolų grąžinimo dalyvavo ir O. Lysenka. Jis nurodė, kad A. Albrechtas pinigus, kurių reikalavo R. Grainis, perduotų jam.

Kadangi R. Grainis pinigų reikalavo atkakliai, O. Lysenka su vairuotoju nuvyko į susitikimą Kaune. Čia Zelionų veikėjas iš A. Albrechto ir išgirdo, kad nepavyksta susitarti su bankininku, todėl reikia skubiai organizuoti R. Grainio nužudymą.

Petras IVANAUSKAS