Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
L. Kukuraitis bus paskubėjęs džiaugtis Vaiko teisių apsaugos reformos sėkme?

Skandalas, kilęs Kaune dėl mamos mušto vaiko, tarsi nuslopo, tačiau jo atgarsiai – tikrai ne. Seimo nariai iš „valstiečių“ frakcijos Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis skelbiasi skubos tvarka keisią įstatymus, kad vaikus paimti iš tėvų būtų gerokai sudėtingiau, jeigu jie nėra narkomanai, recidyvistai ar asocialūs.

Dėmesys krypsta ir į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kurios darbuotojas, dalyvavęs paimant vaikus, pasirodė nekart turėjęs reikalų su teisėsauga, teistas už PVM grobstymą.

Vaiko teisių gynėjai sako, kad įstatymas yra geras, daug blogiau, kad vaiko teisės nėra prioritetas vyriausybei, todėl ji nesiėmė įstatymo aiškinimo visuomenei, o svarbiausia – biudžete nėra skirta pakankamai lėšų, todėl šiandien paslaugos šeimoms daug kur, ypač provincijoje, tik miražas.

Dar daugiau – rugsėjį turėjęs būti parengtas bazinis paslaugų šeimoms paketas vis dar neegzistuoja. O ministras tik skėsčioja rankomis. Ir tuo naudojasi etatiniai mitinguotojai.

Įvykiai Kaune, kai nuo tėvų atskirtas mažylis esą dėl to, kad mama viešoje vietoje pliaukštelėjimu jį tramdė, išjudino ištikimiausius Neringos Venckienės rėmėjus. Tarp protestuotojų po skėčiu veidą nuo kamerų slėpė Garliavos „metraštininkas“ Renaldas Ščiglinskas, šalia – ubagų karaliumi besivadinantis Vytautas Šustauskas, čia pat – ir Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) vėliava. Judėjimą įkūrė advokatas Kęstutis Čilinskas, vėliau judėjimas suskilo ir su šia vėliava vyko ne viena Lietuvoje Kremliui draugiškų jėgų akcija. JDJ vėliava buvo matyti ir per Garliavos įvykius, ir kai protestuotojai reikalavo vyti lauk amerikiečių „Chevroną“.

Proteste prie Seimo – ir Jonas Mažintas, prieš pat Seimo rinkimus 2015 m. drauge su Nepriklausomybės Akto signataru Zigmu Vaišvila ir praeitos kadencijos „Drąsos kelio“ sąraše į Seimą išrinktu Audriumi Naku kūrę „Birželio 3-iosios“ klubą.

Ta pati muzikantė dar 2009 m. akomponavo prie Seimo Liūtuko pavidalo torto ragautojams, ta pati panašiomis dainomis šią savaitę vėl kelia protestuotojų ūpą. Tačiau šį kartą žmones prie Seimo atvijo baimė dėl liepos mėnesį pertvarkytos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiksmų.

„Paskaičius įstatymą tarsi gerai, bet pats vykdymas baisus, neparuoštas“, – LRT TELEVIZIJAI kalbėjo protestuotoja.

Žmones nerimauti verčia pranešimai, kaip buvo vykdoma Tarnybos specialistų atranka – paaiškėjo, kad Kaune dirbo labai panašią į nacių simboliką, kaukoles mėgstantis  Tarnybos specialistas, prieš aštuonerius metus baustas už nacistinių simbolių demonstravimą. Jis 9 kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje. Negana to, šis tarnybos specialistas buvo subūręs nusikalstamą grupę, kuri grobstė PVM, jam teistumas turėtų baigtis tik 2020 m.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovybė tikina, kad su mažamečiais dirbti negali tik seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdę asmenys, o reformuojamai Tarnybai labai trūko žmonių.

„Tikrai žmonės buvo priimami labai greitai ir jų reikėjo labai daug, nes iš viso per tą laikotarpį priimta apie 150 žmonių“, – sakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Laima Palinskaitė.

Laidos „Savaitė“ šaltinių teigimu, pertvarkomos tarnybos specialistų mokymams skirta per mažai dėmesio – į seminarus vyko tik vienas kitas, vėliau vietoje mokęs kolegas.

Skelbiama apie tūkstančius iš šeimų atimtų vaikų. Žmonės netiki, kad Lietuvos šeimose taip smurtaujama.

„Per keturis mėnesius atėmė per 1000 vaikų. Tai reiškia per dieną po 8–10 vaikų. Tai didelis skaičius  Lietuvos visuomenei“, – samprotavo protestuotoja.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nuo šių metų liepos 1-osios iki spalio 29 d. ryto iš nesaugios aplinkos paimti 906 vaikai, 79 iš jų grąžinti į šeimas.

Tarnyba tikina, kad vaikas paimamas tik nustačius, kad jam yra nesaugu, neužtikrinama jo priežiūra, prieš vaiką smurtaujama. Oponentai tikina, kad dabar įstatymas vaikų kankintojus ir tik retsykiais savo atžalas plekštelėjimu paauklėjančius sustatė į vieną gretą, o tai esą neteisinga.

„Dabar tėvas, pliaukštelėjęs vaikui, ir tėvas, kuris rimtai sužaloja vaiką, yra beveik vienodoje pozicijoje, tai neadekvatu“, – akcentavo Laisvos visuomenės instituto direktorė Salomėja Fernandez Montojo.

Vaiko teisių apsaugos pareigūnai tikina, kad tai yra netiesa –  vertinama aplinkybių visuma. Buvęs šios Tarnybos vadovas tikina, kad dabar įstatymas tiksliai apibrėžė standartus, kaip vertinti, neliko chaoso, kai vaiko likimas būdavo atiduotas savivaldybių politikų nuožiūrai.

„Nebuvo reglamentuota, kokias teises turi tėvai, kokiu būdu jiems suvaržomos teisės, kokias teises jie turi gintis, kam skųsti sprendimus (nebuvo normaliai sprendimai priimami, o ginčyti buvo galima tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl laikinosios globos nustatymo)“, – LRT kalbėjo buvęs Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorius Jan Maciejevski.

Dabar, jei šeima pripažįsta sunkumus, priima pagalbą, sutinka bendradarbiauti ir jei vaiko sveikatai ar gyvybei nėra realios grėsmės, gali būti nustatomas žemesnis, pirmasis grėsmės lygis. Tuomet vaikas nėra paimamas iš šeimos. Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nuo liepos 1 iki spalio 29 d. 4237 vaikams nustatytas pirmasis grėsmės lygis, dar 4088 vaikai tarnybos patikrinti ir įvertinus situaciją, jiems grėsmė nenustatyta. Tačiau su šiomis šeimomis vis tiek turi būti dirbama.

Tad šeimose šiuo metu tūkstančiai vaikų, kuriems valstybė turi teikti vienokią ar kitokią pagalbą, tačiau dabar jau aišku, kad jos sulauks ne visi.

Pernai priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas numato, kad šeimoms turėtų būti teikiama 30 įvairių paslaugų: socialinių įgūdžių ugdymo, psichologų, teisinės ir kitos. Tačiau vyriausybė iki šiol nepatvirtino bazinio paslaugų šeimai paketo, nors turėjo tai padaryti dar iki rugsėjo. Ministras Linas Kukuraitis tik skėsčioja rankomis: keturios ministerijos, savivaldybės bei kai kurios visuomeninės organizacijos neskuba šio aprašo derinti: „Daug derinimų ir taip išėjo, kad neįtilpom į ribas.“

Skaičiuota, kad šioms paslaugoms reikia maždaug 300 mln. eurų, bet visa ši suma valstybės biudžete tikriausiai nebus numatyta. Valdininkai kalba, kad paslaugas planuojama įvesti palaipsniui per trejus metus. Tad dabar šeimų stiprinimui būtinos paslaugos liks kaip ir anksčiau – prieinamesnės didžiųjų miestų gyventojams. Vaiko teisių apsaugos tarnyba konstatuos, kad reikalinga skubi pagalba, drauge su įvykio vadybininku sudarys priemonių planą, bet jis gali likti tik popieriuje.

Politologė Rima Urbonaitė sako, kad planuodama labai svarbias ir reikalingas reformas valdžia sutelkia dėmesį į teisinį reglamentavimą, tačiau mažai galvojama, kas ir kokiomis priemonėmis tą reformą įgyvendins.

„Turime situaciją, kai panašu, kad ne visos rizikos yra įvertintos. <...> Kadangi reformą inicijuoja ir pamatus jai kloja politikai, ir pirmiausia visus projektus rengia ministerija, tai aš manau, kad ir turėtų aukščiausiu lygiu prisiimti tie žmonės, kurie sprendimus priiminėjo ir juos laimino“, – komentavo politologė.

Taigi, panašu, kad paskutinę praėjusių metų dieną ministras,kalbėdamas apie sėkmę, buvo per didelis optimistas.

„Аš absoliučiai tikiu tuo ir galvoju, jei mes nepasirūpinsime savo vaikais, tai kas jais pasirūpins?“ – 2017-ųjų gruodį kalbėjo L. Kukuraitis.

Rekomenduojami video